baneris leidinys

vanagaiteSima KAZARIAN
 
Šakių dailės saloną nuo seno gyvina Kauno keramikės Dainos Vanagaitės- Belžakienės darbai. Šįkart „Žiedų“ galerijoje galima pamatyti ir šios menininkės tapybos darbų parodą.
 
Nuotr. Daina Vanagaitė-Belžakienė teigia, kad ši paroda jai, kaip tapytojai, yra savotiškas egzaminas.
 
Dainos sukurtos linksmos, spalvotos lėkštės ir kiti keramikos darbai jau pamėgti daugelio šakiečių. Jų stilistika skatina į tradicinę, liaudišką keramiką pažvelgti naujai – mėlyname fone raudonos gėlės, moters siluetas, linksmi, žaismingi motyvai užkariavo ne vieno simpatijas.

Tapyba Dainai yra nauja patirtis. „Nors mokiausi ir turiu dailės pradmenų, tačiau visada dirbau tik prie keramikos. Vis tik prieš trejus metus užsinorėjau kažką „paterlioti“ ir tai tęsiasi iki šiol“,- juokiasi Daina. „Gyvenime nebūčiau pagalvojusi, kad darysiu parodą, tik ne dabar. Daiva Bublaitienė atvažiavo į dirbtuves ir taip netikėtai sako: „Tai padarom tapybos parodą.“ Tada aišku aš labai apsidžiaugiau ir „pasirašiau“. Čia išėjo tokia vos ne „afera“. Aš esu labai dėkinga, kad mane ištraukė į dienos šviesą, nes tikrai pati dar nebūčiau tam pasiryžusi. Tie treji metai, kiek aš tapau, dar nėra daug. Jei pasižiūrėtume į darbus, tai pasirodytų, kad jie tapyti kokių penkių skirtingų žmonių. Matosi tas ieškojimas“,- juokėsi Daina. Menininkė nesigaili, kad leidosi į šią avantiūrą: „Man tai bus pačiai kaip egzaminas. Gal daugiau sužinosiu, ko reikia ir kaip reikia. Labai dėl to džiaugiuosi.“
krivulePraėjusį penktadienį, švenčiant Lietuvos vietos savivaldos dieną, Nacionaliniame operos ir baleto teatre jau aštuntus metus iš eilės  vyko tradicija tapę „Auksinės krivūlės“ apdovanojimai.  Vienas iš jų - už kultūros puoselėjimą – buvo įteiktas mūsų savivaldybei. Atsiimdamas „Auksinę krivūlę“, rajono meras Juozas Bertašius buvo lakoniškas: „Mes tikrai nusipelnėme šios nominacijos, ji mums priklauso pagrįstai.“
 
Nuotr. Atsiimti garbingo apdovanojimo rajono meras vyko ne vienas, o su gausia delegacija.
 
Rajono savivaldybė šiemet apdovanota „Auksine krivūle“, ant kurios puikuojasi užrašas „Savivaldybė - kultūros puoselėtoja“. Atsiimti garbingo apdovanojimo iš kultūros viceministro Edvard Trusevič rankų į Nacionalinės operos ir baleto sceną lipo meras Juozas Bertašius ir Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė. Toks apdovanojimas tarp 15 „Auksinų krivūlių“, mero teigimu, šiemet įsteigtas pirmą kartą.
Spalio 15 dieną Šakiuose paminėta Pasaulinė baltosios lazdelės diena. Lietuvos aklųjų sąjungos Šakių filialas šiuo metu vienija 57 narius, bet tai toli gražu ne visi aklieji mūsų rajone.

Iš 57 Šakių aklųjų organizacijos narių apie pusę yra darbingo amžiaus žmonių, yra užregistruoti penki regėjimo negalią turintys vaikai.

Per praėjusius metus į organizaciją priimti 4 regėjimo negalią turintys žmonės, tiek pat jų iškeliavo ir amžinybėn. „Stengiamės suburti visus rajone gyvenančius regėjimo neįgaliuosius, tačiau, deja, atsiranda tokių, kurie, net ir turėdami negalią, abejoja ir nenori įsijungti į mūsų būrį“,- teigė socialinė darbuotoja Gintarė Kasparevičienė.

Pasak jos, filiale yra 13 vienišų narių. „Du gyvena Sudargo, du Kudirkos Naumiesčio, du Plokščių seniūnijoje, po vieną Lukšiuose ir Gelgaudiškyje, penki Šakių seniūnijoje. Juos lankome mes, padeda giminės ir paskirti socialiniai darbuotojai,“- pasakojo G. Kasparevičienė.

Visiems regėjimo neįgaliesiems ir jų šeimos nariams yra teikiamos bendrosios ir specialiosios paslaugos, mobilumo ir orientacijos mokymas, buitinių įgūdžių ugdymas, palydovo bei skaitovo paslaugos.
zelciuteSima KAZARIAN
 
Žymi rašytoja Dovilė Zelčiūtė praėjusią savaitę Šakių viešojoje bibliotekoje bendravo su šakiečiais ir atvirai pasakojo apie savo gyvenimą, ką jaučia rašydama dalykus, kurių nenorėtų, kad paskaitytų jos tėvai, bei kitas istorijas.
 
Nuotr. „Savo kūriniais ne kartą sukėliau įtampą savo artimiems žmonėms“,- atskleidė pirmosios erotinės poezijos knygelės Lietuvoje autorė D. Zelčiūtė.
 
„Nereikėtų galvoti, kad viskas, apie ką rašau, tai su manimi ir įvyko. Iš vienos pusės – viskas įvyko, iš kitos pusės – viskas yra ne taip. Todėl, kad gyvenimą rašantis žmogus perkuria, jis nerašo paraidžiui. Pamenu, draugė Jurga Ivanauskaitė man laiške rašė: „Džiaugiuosi, kad aš turiu mamą, kuri man yra stabdys nuo tam tikrų dalykų. Kad aš negaliu rašyti apie iškrypimus, perversijas, kad yra tai, kas sulaiko.“ Iš tiesų, tie artimi žmonės įpareigoja, nes tu žinai, kad jie skaitys. Niekada to nesakiau, bet kai tėvelis nustojo skaityti pats, man tapo lengviau, aš pradėjau daugiau sau leisti. Tu negali paleisti fantaziją, atmesti tuos etinius stabdžius, nes nežinia, kur ji tave nuneštų. Ar tai yra gerai kūryboje, aš nežinau, bet tai yra. Stabdis yra ir estetikos jausmas. Pamenu, išleido mano pirmąją erotinės poezijos knygą, na kokia ten erotinė, pagal dabartinius standartus tai juokas ima, bet tuo metu tai buvo viena naujesnių. Nunešiau Donaldui Kajokui į „Nemuno“ redakciją, tai kol jisai skaitė aš sėdėjau rausdama nuleidusi akis, o kai baigė skaityti, tai jis sėdėjo raudonas ir sakė: „Gerai, dedam.“ Nors ten nebuvo nei nuogų kūnų, nei nieko, tiesiog moters jausmai. Kai mama tėveliui davė knygą, tai paliko jį vieną ir išėjo į parduotuvę. Kai grįžo, jis sėdėjo baltas ir sakė: „Nieko aš čia nesuprantu.“ Tada ji liepė perskaityti jam kaip ne savo dukters tekstą. Jis perskaitė ir pasakė: „Viskas labai gerai.“ Dukra mano kūrybos negali skaityti. Ji pati rašo, duoda man skaityti savo eiles ir aš pati pagaunu, kad skaitydama galvoju ne apie tai, ką reikia: „Aha, o kodėl ji čia apie alkoholį rašo, o kodėl čia vėlai namo grįžau, hmmm?“  Ir pati savo kūriniais aš ne sykį sukėliau įtampą savo artimiems žmonėms, mamai, kuriai po mano romano „Gastrolės“ išleidimo galbūt ir kolegas buvo sunku susitikti mieste. Tačiau taip jau yra ir ne man vienai. Patiko perskaitytas toks sakinys, kad garsi rašytoja Virginija Vulf parašiusi savo romaną turėjo išvažiuoti iš to miestelio, nes ten būtų ją tiesiog suplėšę“,- pasakojo D. Zelčiūtė.  
pagyvenusiu sventeSima KAZARIAN
 
Penktadienį Šakiuose paminėta Pagyvenusių žmonių diena. „Ačiū, kad jūs čia, kad glaudžiamės arčiau vienas kito“,- tarė susirinkusiems senjorams Šakių pagyvenusių žmonių ir II Pasaulinio karo veteranų organizacijos pirmininkas Jonas Bosas.
 
Nuotr. Pagyvenusių žmonių dieną rajono senjorai sutiko kultūros centro salėje. Jiems daug kartų buvo linkima sveikatos.
 
J. Bosas paskaitė eilių apie senatvę, kad nesustabdomas laiko ratas skuba jaunystę iškeitęs į senatvės išmintį. „Pabūkime ilgiau kartu ir pagyvenkime dar, nors vis mažiau lieka ateities ir daugiau praeities“,- kalbėjo J. Bosas, kuris papasakojo ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos įkūrimo istoriją, iš kurios jis ir Albina Skladienė gavo Padėkos raštus.
Minint Tarptautinę muzikos dieną, kuri pasaulyje pradėta minėti kompozitoriaus Dmitrijaus Šostakovičiaus iniciatyva, Sintautų kultūros centre surengtas tradicinis Muzikos vakaras, į kurį buvo pakviestas Šakių gitaristų klubo vadovas Arūnas Danielius.
 
Muzikos vakaras prasidėjo simbolinio smuiko rakto – žvakės uždegimu ir eilėmis. „Muzika – tai ko tu niekada nepasakysi žodžiais... Muzika – tai kelias į kiekvieno žmogaus sielą... Muzika – tai visas pasaulis... Muzika – tai, be ko aš gyventi negaliu... Jei kartą atvėrei duris į muzikos pasaulį – niekada jų neuždaryk...“ Šie žodžiai visus renginio dalyvius privertė susimąstyti. Abejingų nebuvo. Nors ne kiekvienas gali suprasti šių žodžių prasmę, tačiau tik mylintis muziką ir savo gyvenimo be jos neįsivaizduojantis žmogus gali pasakyti, kas yra muzika.

Šakių gitaristų klubo vadovas Muzikos vakarą suvirpino gitarų skambesiu. Jis atliko keletą kūrinių ir savo pasirodymą baigė daina „Paukščiai“, kuriai eiles  parašė šviesios atminties maestro Vytautas Kernagis. Pirmoji atlikėja Sigita Duobaitė pristatė grupės Scorpios „Rock you like a hurricane“ kūrinį. Kadangi muzikos vakaras buvo skirtas ne tik muzikai, bet ir eilėms, kūrybai, todėl skaitovė Aldona Lenartavičienė deklamavo eiles: „Iš širdies į širdį“, „Tėvų palaima amžina“, „Taip mane mokė“, „Toks gyvenimas“, skirtas muzikai bei gyvenimo pamąstymams. Šiame muzikos paminėjime pasirodė seserys Ieva ir Sigita Duobaitės. Ieva atliko dvi dainas: JAV atlikėjos Anastacios „I‘m outta love“ ir grupės „Foster the People“ „Pumped up kicks“ kūrinius, o Sigita jai pritarė gitara.

Renginiui baigiantis, debiutavo jauniausios vakaro atlikėjos Raminta Šuopytė ir Silvija Adomavičiūtė su daina „O mes vaikai“. Nors mergaitės buvo nedrąsios, tačiau joms viskas dar ateityje. Atsidėkodami kultūros centro darbuotojai, vakaro svečiui ir dalyviams įteikė padėkas bei simbolines atminimo dovanėles.
 
„Draugo“ inf.
keraitis lukasAsta GVILDIENĖ
 
Rugsėjo 23 – spalio 7 dienomis gerai žinomas mūsų kraštietis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pirmakursis Lukas Keraitis kartu su dar devyniais, rimtas atrankas praėjusiais studentais turėjo progą pabėgti iš darganotos tėviškės į Tekančios saulės šalį – Japoniją.
 
Nuotr. Nepaisant prabangaus gyvenimo, neįprastai skanių valgių ir nuostabių kelionių, vis tik didžiausia vertybe Lukas įvardijo bendravimą su žmonėmis.
 
Pagal kas tris metus vykstančią tarptautinę jaunimo tobulėjimo mainų programą, organizuojamą Japonijos iniciatyva, lietuviai Tekančios saulės šalyje susitiko su dar šešių pasaulio šalių atstovais – Dominikos Respublikos, Jordanijos, Peru, Laoso, Kambodžos ir, žinoma, Japonijos studentais. Programa prasidėjo konferencija, skirta didinti jaunimo vaidmenį, sprendžiant globalias problemas. Dalyviai pasiskirstė į tris grupes – švietimo, kultūros bei aplinkosaugos. „Kadangi grupės buvo sudarytos iš skirtingų tautų atstovų, nuomonės kartais skyrėsi, tačiau visos problemos pasirodė daugiau bendros, nei skirtingos, - pasakojo Lukas. - Galbūt todėl visų grupių pagrindinė išvada buvo vienoda - mąstyk globaliai, veik lokaliai.“
pleneras menoŠakių meno mokyklos Dailės skyriaus moksleiviai kartu su kolegomis iš Jurbarko meno mokyklos neseniai keliavo į Mažąją Lietuvą. Ant Šventosios upelio kranto esančioje senoje sodyboje vaikai ir jaunimas tapė rudens peizažus, senus trobesius, įvairius senus rakandus.
 
Nuotr. Šakių jaunieji menininkai vaizdingose Smalininkų apylinkėse su įkvėpimu ėmėsi kūrybinės veiklos.
 
Dailininkės Lidijos Meškaitytės sodyba traukte traukia menininkus. „Čia tvyro ypatinga aura, nepaprastas gamtos grožis kiekvieną čia atvykusį įkvepia kūrybai. Mūsų krašte ši dailininkė mažai žinoma, tad apie jos gyvenimą ir kūrybą šakiečiams jauniesiems menininkams pasakojo Smalininkų mokyklos muziejaus darbuotoja. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius A. Griškus pristatė Smalininkų kraštą“,- pasakojo šakiečių moksleivių plenero vadovė, dailininkė Lolita Rūgytė. Mokiniai vaikščiojo po miestelį, aplankė senovinės technikos muziejų, skulptūrų parką. Pleneras buvo skirtas jurbarkietės dailininkės Lidijos Meškaitytės atminimui.

„Draugo“ inf.

UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos