baneris leidinys

derliaus sventeIš pat ankstaus ryto spalio 5-ąją, šeštadienį, miesto J. Lingio parke pradėjo šurmuliuoti pirmieji rajoninės derliaus šventės „Rudens voratinklis“ dalyviai ir svečiai.
 
Nuotr. Plokščių seniūnijos voratinklis, „nunertas“ iš javų varpų, komisijos sprendimu pripažintas simboliškiausiu ir prasmingiausiu.
 
Pasak rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo Alfrido Vigelio, kasmetinės rudeninės šventės tampa tarsi savotiška žemdirbių profesine švente, - užbaigus svarbiausius žemės ūkio darbus, galima pasidžiaugti ir puikiais darbo rezultatais. Šį rudenį tiek žemdirbius, tiek miestelėnus draugėn sueiti iš pat ryto kvietė ratuoti kviesliai su visureigiais, klubo „4 x 4 Motosport“ nariai.  J. Lingio parke šventės dalyvių  jau laukė rudens gėrybių mugė, prekybininkai siūlė ne tik kermošiaus saldainių, bet ir kitokių skanumynų. Šakiečiai galėjo apžiūrėti rudens skulptūrų alėją bei patekti į „voratinklių pinkles“. Toks buvo sumanytas šiemetinis šventės akcentas,-  rajono seniūnijos, kaimo bendruomenės, įmonės ir organizacijos pristatė savo „voratinklinius“ kūrybinius sumanymus.

Po iškilmingo šventės atidarymo rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius padėkos raštais apdovanojo darbščiausius rajono ūkininkus, seniūnijų, bendruomenių centrų ir kitų rajono savivaldybės įstaigų darbuotojus, vertus pagarbos ir padėkos žodžių už nuoširdų ir sąžiningą darbą. Apdovanotųjų sąraše - net 23 pavardės. Kraštietis Seimo narys Mindaugas Bastys, visus šakiečius pasveikinęs su gražia ir dosnia rudens švente,  padėkos raštus įteikė Barzdų kaimo ūkininkei Elenai Gurevičienei ir rajono bendruomenių veikloje aktyviai dalyvaujančiam, jau 30 metų žemdirbiškai veiklai atidavusiam Bernardinui Vainiui.
draugu plenerasRugsėjo 28 dieną Šakių viešosios bibliotekos parodų erdvėje atidaryta pirmojo savarankiško  jaunų žmonių „Draugų plenero“ kūrybos darbų paroda. Jo sumanytoja ir organizatorė - Šakių „Žiburio“ gimnazijos abiturientė Greta Unguvaitytė teigė, kad tai buvo nerealus renginys, davęs startą naujai tradicijai.
 
Nuotr. Pirmojo „Draugų plenero“ dalyviai džiaugėsi beprotiškai smagiu kūrybiniu procesu, savo originaliais darbais ir ... plovo improvizacija.
 
„Ne vienas esame dalyvavę įvairiuose pleneruose ir menininkų stovyklose ir žinome, kokie jie beprotiškai smagūs, todėl nusprendžiau pirmą kartą pati suorganizuoti ir pasikviesti draugus į kūrybinį „Draugų plenerą“ savo senelio sodyboje, Sintautuose“, - pasakojo Greta.  Tris rugpjūčio dienas dvylika kūrybingų jaunų žmonių įsitraukė į procesą. Ne visi jie buvo baigę meno mokyklas ar bakalauro studijas.

„Plenere dalyvavo ir keletas kūrybiškos sielos žmonių, kurie niekada nepiešė, bet jaučia juos supantį grožį ir bando jį perteikti, - kalbėjo jaunoji organizatorė. – Visiška kūrybinė laisvė leido dirbti išradingai ir produktyviai. Įrodėme, kad kūrybinį renginį galima surengti ir be projektinių lėšų. Kadangi rėmėjų neturėjome, tai susidėjome šiek tiek pinigėlių ir svarbiausių priemonių pirkome bendrai.“
Į Baltarusijoje vykusią parodą-mugę buvo pakviestas ir Šakių turizmo ir informacijos centras, kuris kartu su kitais rajonais prisistatė bendrame stende „Kaimyninė Lietuva“.
 
Stendas sulaukė didelio lankytojų dėmesio: Baltarusijos gyventojai domisi ne tik artimuoju kurortiniu miestu Druskininkais bei didžiaisiais Lietuvos miestais, bet ir kitais Lietuvos regionais. Šakių kraštas, turtingas gamtiniais ir kultūriniais ištekliais, Baltarusijos gyventojams yra pakeliui vykstant Baltijos jūros kurortų link, todėl parodoje ir buvo siekiama patraukliai pristatyti mūsų kraštą, užmegzti naudingus kontaktus.

Turizmo informacijos centro direktorė Eglė Plančiūnienė teigė, kad  nemaža dalis stendo lankytojų apgailestavo dėl brangių vizų ir ilgų pasienio kirtimo formalumų, o tai daro labai neigiamą įtaką laisvam gyventojų judėjimui ir abipusiam turizmo paslaugų vartojimui.

Rugsėjo pabaigoje vykusią parodą-mugę EUROREGIONAS NEMUNAS 2013 ir investicijų forumą „Gardinas – miestas sienų sankryžoje“ organizavo Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų Gardino skyrius. Joje dalyvavo ir  kolegos iš Vilkaviškio, Marijampolės, Lazdijų. Paroda buvo skirta Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos ir Lietuvos verslo ir kitų organizacijų bendradarbiavimo plėtrai, turizmo, pramonės, žemės ūkio gaminių ir paslaugų pristatymui. Tai universali paroda, kur eksponuojamų prekių asortimentas yra neribojamas. Jos metu taip pat veikė maisto produktų ir vartojimo prekių mugė.
 
„Draugo“ inf.
ozialinskasSima KAZARIAN
 
Praėjusį penktadienį Kudirkos Naumiestyje lankėsi bendrijos „Lemtis“ narys Robertas Ožalinskas. Jis pasakojo vietiniams apie savo keliones į lietuvių tremties vietas, kur tvarkė tremtinių kapus.
 
Nuotr. Tam, kad pastatytų medinį kryžių ant seno kapo R. Ožalinskas pasiryžęs vos ne rizikuoti savo gyvybe: kentėti atšiaurias gamtos sąlygas, varginančius uodų antpuolius ir meškų kaimynystę Sibire.
 
„Į Altajų lapkričio mėnesį atvežė daug žmonių ir paliko laukinėmis sąlygomis. Jie bandė kastis į žemę, kažkokiu būdu išlikti. Tačiau mirė visi be išimties vaikai, daug suaugusių. „Pamesti“ negyvenamame plote žmonės išlikti turėjo mažai šansų. Kai atvykome į šią vietą, ten ganėsi avys. Mes per porą dienų kapavietę aptvėrėme nauja medine tvorele“,- pasakojo ir rodė kelionės vaizdus skaidrėse R. Ožalinskas.
Bendrijos „Lemtis“ narys pasakojo, kad daug lietuvių Sibire, deja, yra prasigėrę. „Kaip jums patinka šio žmogaus veidas? Turbūt nelabai. Jonas, deja, yra gėrimo profesionalas. Tenka pripažinti faktą, kad pusė Sibire likusių lietuvių yra prasigėrę. O jų vaikai – išvis. Mes turime ir tai žinoti“,- neslėpė R. Ožalinskas. Aišku, tokie yra ne visi. „Lemties“ ekspedicijos dalyviai susipažino ir su puikiai dzūkiškai kalbančia moteriške, kuri iki ašarų graudinosi kalbėdama apie Lietuvą. Sibire ji liko tik dėl to, jog čia yra motinos kapas.
tylusis koncertasTrečiadienį rajono kultūrų centrų vadovai buvo apsirengę juodai ir rankose laikė dirigento lazdeles. Tik jų diriguojami chorai dainavo... be garso.
 
Nuotr. Tyla – gera byla. Šia liaudies išmintimi pasinaudojo kultūros centrų darbuotojai, surengę tylųjį koncertą protestuodami prieš mažas algas.
 
Šakių, Gelgaudiškio, Kudirkos Naumiesčio, Sintautų, Griškabūdžio kultūros centruose buvo atliekamas 4 minučių trukmės kūrinys, kurio metu solistai tylėjo, o ant natų buvo užklijuoti kryžiaus ženklai. Tai jau trečioji kultūros darbuotojų streiko akcija, kuria norima atkreipti valdžios dėmesį į mažas jų algas. „Žiūrovų nebuvo daug, bet, manau, kad kai tą patį pakartosime per Dainų šventę, jų bus žymiai daugiau“,- teigė Šakių kultūros centro direktorius Raimondas Januševičius.

Po Tyliojo koncerto Šakiuose buvo paskelbta rezoliucija ir užklijuotais instrumentais „sugrota“, vėlgi be garso, linksmoji polka. „Į tylą reikia įsiklausyti, ji gali daug pasakyti. Manau, kad mes, rajoniniai kultūros centrai, įrodėme, kad galime pasipriešinti ir tęsime tai toliau“,- teigė R. Januševičius.
 
„Draugo“ inf.
tremtiniaiAsta GVILDIENĖ
 
Praėjusį šeštadienį Gelgaudiškio kapinėse atidengtas paminklas, skirtas politiniams kaliniams, tremtiniams, mirusiems įkalinimo vietose ir tremtyje atminti. Jis iškilo vietoje senojo medinio, lietaus ir sniego sunaikinto kryžiaus. Dangų remiantį akmeninį paminklą, apie tremties įvykius priminsiantį ne vienai žmonijos kartai, pašventino Gelgaudiškio Šv.Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios kunigas Kęstutis Sprangauskas.
 
Nuotr. A. Bajerčius džiaugėsi, kad keletą metų puoselėta idėja –tremtinių atminimui pastatyti akmeninį kryžių, kuris stovės amžinai, pagaliau įgyvendinta.
 
Po Šv.Mišių, skirtų politinių kalinių, tremtinių ir mirusiųjų įkalinimo vietose bei tremtyje atminimui, Gelgaudiškio kapinaitėse susirinko tik dalis tų žmonių, kurie buvo vienaip ar kitaip paliesti baisių sovietmečio represijų. Dalis jų jau išėję Anapilin, dalis grįžusių iš tremties jau be sveikatos, per silpni, kad galėtų dalyvauti naujojo paminklo pastatymo iškilmėse. Giesmėmis ir poeto Bernardo Brazdžionio tremtinių malda, kurią perskaitė laisvės kovų dalyvio ir tremtinio duktė, ilgametė mokytoja Pranė Žalienė, patyrusi, ką reiškia gyventi su suklastota biografija, buvo pagerbtas visų sovietinio režimo aukų atminimas.
socialinesSima KAZARIAN
 
Rugsėjo 26 dieną Gelgaudiškio dvare skambėjo sveikinimai ir šilti palinkėjimai socialinėms darbuotojoms jų profesinės šventės proga, kurios, kaip ir kasmet, gausiai susirinko į renginį.
 
Nuotr. Sunkią kasdienę socialinių darbuotojų misiją vainikavo kasmetinė profesinė šventė.
 
Sunkiai dirbančios už minimalų atlygį, nuolat besirūpinančios kitais socialinės darbuotojos nusipelno kasdieninės pagarbos, tačiau daugiausiai jos sulaukia profesinės šventės proga. Socialines darbuotojas seniūnų vardu sveikinęs Vidas Cikana lygino jas su mamomis, kurios rūpinasi ir užjaučia kiekvieną, Šakių laidotuvių namų direktorė atskubėjo su „jaunystės eliksyru“, kad užtektų jėgų geriems darbams, meras įteikė Padėkos raštus ir padovanojo teatralizuotą ekskursiją po Gelgaudiškio dvaro parką.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė tarė savo darbuotojoms šiltą padėkos žodį ir įteikė atminimo dovanėles, ji nepamiršo pagerbti ir tų, kurios šiemet baigė mokslus, šventė asmeninius jubiliejus, ar naujai įsiliejo į socialinių darbuotojų gretas.
dvaro dienaRugsėjo 21dieną Gelgaudiškio dvare šurmuliavo tradicinė Dvaro diena. Tai jau dešimtoji šventė, kurioje puoselėjamos muzikos, dailės bei senųjų amatų tradicijos, į Lietuvą grąžinančios dvarų kultūrą, padedančios vystyti vietos turizmą. Šiemetinės Dvaro dienos kodas – skrybėlės.
 
Nuotr. Įmantrias skrybėles, padarytas iš įvairiausių žolynų buvo galima pasimatuoti čia pat, ant dvaro laiptų.
 
Kodas - skrybėlės
 
Šiemet Dvaro dienoje, kaip ir prieš šimtmetį ar pusantro, kuomet Gelgaudiškio dvaro parko takeliais sukiojosi išsipusčiusios ponios, skrybėlės buvo ypatingas aksesuaras, turintis socialinių ir simbolinių poteksčių. Prancūzų aukštosios mados dizaineris Christian Dior nėmaž neperlenkė sakydamas, kad be skrybėlių nebūtų ir civilizacijos.

„Dvaro aplinka lankytojus įpareigoja atrodyti stilingai ir puošniai. Pastebėję tai dvare vykstančių koncertų metu, nutarėme šiemet Dvaro dienai suteikti skrybėlės simbolį“, – pasakojo šventės iniciatorius Gelgaudiškio kultūros centro direktorius Edgaras Pilypaitis. Šventės dalyviai nenuvylė organizatorių – ponios ir ponai rinkosi pasipuošę įmantriausiomis skrybėlėmis. Dar įdomesnių skrybėlaičių, pagamintų iš įvairių žolynų, jie galėjo prisimatuoti čia pat, ant dvaro laiptų. Šių originalių kūrinių autorės  buvo Šunskų folkloro ansamblio „Žvirgždė“ dalyvės.

UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos