baneris leidinys

moteru renginysPraėjusį savaitgalį Šakių laisvalaikio ir pramogų centro salė buvo pilnutėlė,- jau dešimtąjį savo kultūrinį renginį pristatė Šakių moterų veiklos klubas. Šakiečiai buvo pakviesti į „Zanavykų televizijos“ inscenizuotą pristatytą.
 
Nuotr. Specialiai šiam renginiui suburto klubo moterų ir jų vyrų bendro „vokalinio – instrumentalinio“ ansamblio nuotaikingos melodijos išjudino visą žiūrovų salę.
 
Idėja į sceną perkelti Zanavykų televizijos kanalo „transliaciją“, kurios metu niekam nepavyktų perjungti net prasidėjusių reklamų, šakietėms moterims gimė neatsitiktinai. Ne visi šakiečiai prisimena, jog prieš šešiolika metų Šakiuose išties buvo pradėjusi veikti vietinė Šakių televizija, kurios laidos transliuotos Baltijos televizijos kanalu. Deja, tebuvo sukurtos vos trys pirmosios laidos,- nutrūkus finansavimui, neliko ir televizijos.

Naujajai „Zanavykų televizijai“ sėkmės palinkėjo ir renginio svečias, žinomas muzikos prodiuseris Egmontas Bžeskas. Šakių moterų veiklos klubo  prezidentė, renginio scenarijaus autorė ir vedėja Aurelija Grinkevičienė visus žiūrovus pakvietė pasimėgauti nuotaikinga zanavykiškos televizijos programa, – informacinėmis, pramoginėmis, kultūrinėmis bei edukacinėmis laidomis. Scenoje vieni personažai keitė kitus,- renginio rėmėjams moterys buvo paruošusios itin šmaikščius reklaminius „klipus“. 
rolskisAsta GVILDIENĖ
 
Sekmadienį lapkritis užleis vietą gruodžiui. Prasidės Adventas – laukimo metas. Pasak Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčios kunigo Donato Rolskio, šiuo metu mes išgyvename dvejopą laukimą – antrojo Kristaus atėjimo, kuris turi įvykti „laikų pabaigoje“, bei Išganytojo gimimo Betliejuje.
 
Nuotr. Kunigo D. Rolskio teigimu, su mažiausiu trupinėliu meilės, vilties ir tikėjimo ginklais vieni patys nenugalėsime aukštų ir sustabarėjusių puikybės ir pykčio kalnų, tik kartu su Viešpaties malda, vienybėje su Švč.Mergele Marija galime juos sugriauti.
 
„Advento laikotarpis – tai gilus susikaupimas ir pasiruošimas savo dvasioje, kaip reikės priimti Viešpatį savo širdies gelmėje, - teigė kunigas D.Rolskis. -  Kalnai ir daubos mus gali blaškyti tarp gėrio ir blogio. Nukaskime kalnus, kuriuos mes esame sukaupę, -  pyktį, nepasitenkinimą turtu  ir aplinkiniais. Užpilkime daubas - taip dažnai mūsų gyvenime pritrūksta meilės, gailestingumo, atlaidumo, supratimo ir užuojautos.“ Kunigo teigimu, su mažiausiu trupinėliu meilės, vilties ir tikėjimo ginklais vieni patys nenugalėsime aukštų ir sustabarėjusių puikybės ir pykčio kalnų, tik kartu su Viešpaties malda, vienybėje su Švč.Mergele Marija galime juos sugriauti.
Šeštadienį Zyplių dvare vyko jauno vyno – božolė – šventė, kurios metu buvo renkami patys geriausi šiais metais Lietuvos vyndarių pagaminti vynai.
 
Šventę „Žalias vynas“ organizavo Lietuvos vyndarių asociacija. Svečiams buvo siūlomi 35 rūšių sausi, pusiau sausi, saldūs ir pusiau saldūs vynai, kuriuos jie ragavo ir vertino dešimtbalėje sistemoje. Tarp susirinkusiųjų buvo ir mėgėjų, ir žinovų, dalyvavo ir patys vyndariai. Vertinant šių metų vynus buvo atsižvelgiama į pagrindinius spalvos, skaidrumo, aromato ir skonio kriterijus. Vynų vynu buvo išrinktas Regimanto Karčiausko „Juodųjų serbentų“ vynas.

Šiais metais Zyplių dvare buvo galima ne tik paragauti bei įvertinti vynus, tačiau ir susipažinti su austrių valgymo kultūra. Robertas Reklaitis skaitė trumpą paskaitėlę apie mėgavimąsi šiuo pas mus dar nedažnu delikatesu, po jos visi turėjo galimybę paragauti austrių. Tai padarė beveik visi susirinkusieji.

Sausų vynų kategorijoje trečioji ir antroji vietos skirtos Tomo Juškevičiaus baltajam ir raudonajam vynui „Senas miestas”, pirmoji vieta atiteko Raimondo Nagelės vynui „Juodieji serbentai”. Pusiau sausų vynų kategorijoje trečioji vieta skirta Evaldo Petkaus vynui „Bokštai”, antrąją vietą pelnė Modesto Černiausko vynas „Pirmoji naktis”, o laurus nuskynė R. Karčiausko vynas „Žolinė”. Pusiau saldžių ir saldžių vynų kategorijoje trečioji vieta atiteko Gintaro Pekūno vynui „Aviečių”, antroji - Gintaro Paradniko vynui „Serbentų”, o pirmoji - Modesto Černiausko vynui „Jaunystės valsas”.
 
„Draugo“ inf.
jaunimo centrasAsta GVILDIENĖ
 
Gera naujiena, kad gruodžio mėnesį Šakiuose duris atvers Atviras jaunimo centras, netruko pasklisti. Antradienio ir trečiadienio popietę „Žiburio“ gimnazijos ir „Varpo“ pagrindinės mokyklos moksleiviai buvo kviečiami susipažinti su jo patalpomis ir prisidėti prie jų sutvarkymo. Deja, akcija „Kurkime centrą kartu“ didelio jaunų žmonių susidomėjimo nesulaukė.
 
Nuotr. Atviras jaunimo centras įsikurs pusrūsyje. Tokios netradicinės patalpos, pasak D.Jurgutienės, ypač patinka jauniems žmonėms.
 
Antradienio popietę apsilankę buvusiame „Žiburio“ gimnazijos pastate, kurio pusrūsyje ketinama įkurti Atvirą jaunimo centrą, šiek tiek nustebome. Į kvietimą prisidėti prie patalpų sutvarkymo atsiliepė tik vienas „Varpo“ pagrindinės mokyklos moksleivis. Rajono savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Danutė Jurgutienė spėliojo, kodėl šis kvietimas nesudomino daugiau jaunų žmonių. „Gal todėl, kad informacijoje, iškabintoje miesto mokyklose, buvo nurodyta, jog gali ateiti tik tie, kas nori, - svarstė D.Jurgutienė. - Jaunimo peikti nesinori, nes jie dar nežino, kas čia bus.“ Pasak jos, „Varpui“ vis tiek galima „uždėti“ pliusą – jaunuolis atėjo pasiruošęs padėti ir net savo priemones atsinešė.
Prieš savaitę savivaldybėje vyko susirinkimas, kuriame buvo aptariami turizmo klausimai rajone. Šiuo metu yra parengta turizmo programa, įvardintos stipriosios ir silpnosios turizmo plėtojimo Šakiuose pusės.
 
Šiuo metu yra diskutuojama, kaip Šakių rajonas galėtų prisistatyti kaip turizmo objektas. Yra iškelta mintis, kad Šakių rajono „vizitinė kortelė“ galėtų būti derlingos žemės, kuriose sparčiai plečiasi stiprūs ūkiai, taip pat turistus galėtų traukti neseniai restauruoti dvarai, o galbūt rajoną būtų galima pristatyti kaip Lietuvos himno kūrėjo Vinco Kudirkos kraštą. Ateityje numatomas ir ženklo kūrimas.

Taip pat buvo aptarta, kad norint įgyvendinti numatytas turizmo programos gaires reikėtų stiprinti jau esamus turizmo objektus, pvz., dvarus lankantiems turistams vis dar nėra užtikrintos nakvynės vietos, kokybiško maitinimo. Pasak Šakių Turizmo informacijos centro direktorės Eglės Plančiūnienės, būtina, kad turistiniai objektai lankytojams būtų prieinami nuolat, o tai užtikrinti gali kol kas toli gražu ne visi objektai. „Negali būti taip, kad šeštadienį ar sekmadienį nebus kam priimti grupės. Turi būti sukurta nuolatos veikianti infrastruktūra, čia būtų puikios sąlygos įsijungti ir verslui, kuris iš to užsidirbtų pinigų. Puikus pavyzdys yra Ritiniuose veikiantys Sūrių namai“,- kalbėjo E. Plančiūnienė.
 
„Draugo“ inf.
biciulesPrieš septynerius metus Sintautuose susibūrusi Moterų veiklos grupė „Bičiulės“ laiko veltui nešvaisto. Dvidešimt garbaus amžiaus sulaukusių Sintautų bendruomenės moterų šiandien aktyviai dalyvauja ir kūrybinėje, ir pažintinėje, ir pramoginėje veikloje.
 
Nuotr. Keliaudamos po Vištyčio apylinkes Sintautų bičiulės apsilankė prie šaltinio, kurio vandenį vietiniai gyventojai laiko šventu, mat tikima, kad jis išgydė ne vieną ligonį.
 
Moterų veiklos grupės vadovė Liudvina Kutkaitienė teigė, kad jei kitose organizacijose yra branduolys, kuris ir renginius organizuoja, ir į sceną lipa, o kitiems nariams lieka tik pasėdėti, pažiūrėti ir pasivaišinti, tai Sintautų moterys be išimties visur dalyvauja visos. Jos neužmiršta viena kitos nei renginiuose, nei kelionėse, nei džiaugsmo, nei skausmo valandą – pagelbsti ir mirus artimajam, ir švenčiant gimtadienius. Senjoros nepamiršta su šventėmis pasveikinti vienišų miestelio gyventojų ar be tėvų globos likusių vaikų, tvarko senąsias Smilgių kaimo kapinaites. Jos turi savo grupės emblemą, dainuoja susibūrusios į ansamblį, kuriam vadovauja Jūratė Navickienė, o akordeonu groja Audronė Bingelienė.
Jei Lietuvoje vienam piliečiui vidutiniškai tenka 18 perskaitytų bibliotekos knygų per metus, tai Šakiuose šis rodiklis dar geresnis – 22,7 knygos.

Seime konferencijoje dalyvavusi Šakių viešosios bibliotekos vedėja Regina Ūsienė pasidžiaugė, kad Lietuvos, o kartu ir mūsų rajono rodikliai pagal tai, kaip piliečiai naudojasi bibliotekomis, yra tikrai neblogi, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. „Gal tai lemia, jog kitų šalių namų ūkiai yra turtingesni ir žmonės pajėgesni įpirkti naujas knygas“,- svarstė R. Ūsienė.

Pagal vidutiniškai bibliotekose perskaitytų knygų skaičių per metus Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių ES, tuo tarpu Šakiai lenkia ir šį bendrą šalies vidurkį. Geri ir naudojimosi bibliotekų internetu rodikliai.

Pasak R. Ūsienės, daugelis žmonių knygų nusipirkti neišgali, nes jos šiais laikais yra brangios, todėl bibliotekos šią problemą puikiai išsprendžia. Vadovė pripažįsta, kad nemažai pasukti galvą reikia ir sprendžiant, kokias knygas reikia užsakyti. „Visada stengiamės išlaviruoti tarp vadinamosios populiariosios literatūros ir turinčių išliekamąją, mokslinę meninę vertę leidinių. Jų skaitytojų galbūt nėra tiek daug, tačiau aš manau, kad negalime sau leisti „nusipiginti“,- svarstė bibliotekos direktorė.

Šakietės mėgta meilės romanus, jų serijas ir, esant didelei tokių knygų paklausai, kartais bibliotekininkėms tenka užvesti atskirą sąsiuvinį, kuriame į eilę rašomos visos jų pageidaujančios klientės.

Seime buvo iškelta mintis, kad bibliotekos turėtų galimybę pasinaudoti Europos struktūrinių fondų parama, kadangi jos visuomenei yra labai reikalingos.

„Draugo“ inf.
ozkaTikriausiai nedaugelis žino, kad Ožio dieną mūsų protėviai rengdavo įspūdingas rudens palydas. Jei daugelyje Europos šalių Šv.Martyno diena buvo laikyta ganiavos pabaigtuvių diena, kurią suvesdavo visų praėjusių metų sąskaitas, įvertindavo derlių ir nuostolius, grąžindavo materialines bei dvasines skolas, tai Ožio diena buvo kupina ritualų, skirtų žiemai pakviesti.  
 
Jeigu lietuviai šiandien kaime puoselėtų senąsias tradicijas, tai Ožio dieną ožkų ir ožių ragus puoštų karūnomis bei kaspinais, taip, kaip Sekminių dieną karvutes puošia vainikais. Dabar Ožio dienos lapkričio 12 – ąją tiesiogiai niekas nemini, kasdieniniame žmogaus gyvenime šios dienos papročių neliko, tačiau folklorinių ansamblių dėka apie ožį tebeskamba liaudies dainos, išlikę ratelių, šokių, žaidimų ir orų spėjimų. O dar praėjusio amžiaus pradžioje, parginę gyvulius į tvartus, piemenys susirinkdavo krūvon ir surengdavo apeiginį balto ožio „aukojimą“ arba „sniego lauktuves“, burdavo, ar greit ateis žiema, kada iškris pirmasis sniegas.

Ožio dieną būdavo dėkojama dievams už sveikų ir riebių gyvulių auginimą, gerą derlių, sukauptas atsargas, bei prašoma pašarų skalsos ir geros žiemos. Baltas ožys tapdavo tarpininku tarp dieviškojo ir žemiškojo pasaulio. Pasak etnografų, ši diena buvo itin svarbi, nes prisnigus piemenėliams prasidėdavo savotiškos atostogos, nebereikėdavo tęsti ganiavos. Kad greičiau pasnigtų, piemenys aplink beržą - vilties medį - triskart saulės kryptimi apvesdavo baltą ožį, kurio ragai būdavo papuošti karūna kaip karaliaus.

UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos