baneris leidinys

stanoGintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį penktadienį Šakių kultūros centre vyko jaunimo judėjimo „PRO LT“ surengta diskusija „Mums (ne)rūpi Lietuva!“, kurioje su aktoriumi Marium Jampolskiu bei atlikėju Stano ir projekto vadove Agneta Ladek šakiečiai turėjo galimybę padiskutuoti aktualiomis temomis ir pamąstyti apie vertybes, jų buvimą, kaitą ir kitus dalykus.

Nuotr. Stano (kairėje) ir M. Jampolskis su šakiečiais diskutavo apie emigraciją, šeimos sampratą.

Ne viename mieste diskusijas emigracijos, šeimos, savanorystės temomis rengę aktoriai ir judėjimo „PRO LT“ organizatoriai penktadienį viešėjo Šakiuose. Tiesa, su jaunimu susitikti turėjo ir aktorius Ramūnas Rudokas, tačiau sumaišęs Šiaulius su Šakiais jis atvykti nespėjo.  
murauskasAsta GVILDIENĖ

Vasario 20 dieną gerai žinomas Gelgaudiškio krašto poetas, medžio drožėjas Albinas Murauskas, sugebantis prakalbinti ne tik žmogų, medį, bet ir savo mūzą, švęs septyniasdešimties metų Jubiliejų. Tiesa, gimęs Šilutėje, o į Gelgaudiškį pačiame jėgų žydėjime „atitekėjęs“ vyras, čia prigijo ir šiandien laikomas savu. Dėl aštrios ir gilios satyrinės minties gelgaudiškiečiai jį dar vadina tiesiog mūsų krašto Erlicku.

Nuotr. Gelgaudiškyje šaknis įleidęs A.Murauskas tapo šio krašto neatsiejama dalimi.

Eiles kuria nuo vaikystės

Eiles kurti pabandęs dar vaikystėje, A.Murauskas didelės reikšmės tam neteikė, nes tarybiniais laikais beveik kiekvienas moksleivis, mokytojų paskatintas ir pagirtas, kažką rašinėjo. Pasak jo, rimčiau į poeziją pradėjo žiūrėti 1974 metais, kai savo kūrybą pradėjo spausdinti periodinėje spaudoje. „Bandžiau ir prozą rašyti, - prisipažįsta poetas. – Bet man buvo sunku - per daug tai rimta... Sueiliuoti eilėraštį daug lengviau. Kai ateina įkvėpimas, eiles ir ant degtukų dėžutės ar cigarečių pakelio užrašinėju, kad minties nepamesčiau...“
klimaitienes_knygaPraėjusį penktadienį Sintautų pagrindinėje mokykloje buvo sutikta mokytojos, poetės Antaninos Klimaitienės ketvirtoji poezijos knygelė „Prie namų slenksčio“.

Nuotr. A. Klimaitienės (sėdi antra iš dešinės) leidiniu džiaugėsi kolegos, kultūrininkai, literatūrinio žodžio mylėtojai.

Rinkinio posmuose lyg skaidriame gintaro laše sustojęs laikas. Skirsnyje „Gamtos spalvos“ atskleidžiama meilė gamtai, jos grožiui, juntama nakties ramybė, regimos mirksinčios žvaigždės ar vėjyje besisupančios medžių šakos. „Dedikacijose“ vyrauja pagarba svariam Justino Marcinkevičiaus, Juozo Pikčilingio žodžiui, prisimenami artimiausi, jau Anapilin išėję brangūs gyvenimo pakeleiviai. „Pabiros“ traukia lengva ironija, šiandieninės kasdienybės akibrokštais.

Paskutinis knygelės skirsnis „Prie tavo kojų“ skirtas Visagalio Dievo šlovinimui, girdimas užgimimo varpų gaudesys, juntamas sielų atpirkėjo atėjimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad dar kitą ketvirtadienį, vasario 16 dieną, minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, todėl, kaip ir kasmet, šią dieną į darbus neisime. Tačiau nepamirškite, kad penktadienis, vasario 17 diena, bus darbo diena. Taip yra todėl, kad šiemet nuspręsta poilsio dienų nekilnoti.

Kadangi poilsio dienų perkėlimas nėra naudinga praktika, todėl šiemet nuspręsta poilsio dienų nekilnoti. Toks dienų perkėlimas ne tik trukdo stabiliam ir sistemingam įmonių, įstaigų darbui, bet ir gali būti viršijamas Darbo kodekse nustatytas savaitės darbo valandų skaičius.

Taigi visos šventinės dienos, kurios pasitaikys savaitės viduryje – šiemet bus tiesiog pavienės poilsio dienos. Tai vasario 16 d. (ketvirtadienis), gegužės 1 d. (antradienis), rugpjūčio 15 d. (trečiadienis) ir lapkričio 1 d. (ketvirtadienis).

Kai kurios šventinės dienos šiemet sutaps su savaitgaliais. Pavyzdžiui, kovo 11 d. (Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo diena) bei birželio 24 d. (Lietuvoje švenčiamos Joninės) šiemet bus sekmadienį. Šventinės dienos, kurios sutampa su savaitgalio dienomis – neperkeliamos – todėl papildomų poilsio taip pat neturėsime.

Vis dėlto šiemet mūsų šalyje bus ir 3 „ilgieji savaitgaliai“. Vieną gražiausių pavasario švenčių Šv. Velykas šiemet švęsim balandžio 8-9 d. (trys nedarbo dienos, šventinė diena taip pat ir pirmadienis). Vasarą kiek ilgiau ilsėsimės liepos 6 d. – minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną (trys poilsio dienos, šventinė diena – penktadienis). Tuo tarpu metų gale, gruodžio 24-26 d., susidarys net penkios poilsio dienos, per kurias švęsime Kūčias ir Šv. Kalėdas (šventinės dienos – nuo pirmadienio iki trečiadienio).

„Draugo“ inf.
kaligrafijaAsta GVILDIENĖ

Praėjusį ketvirtadienį Šakių kultūros centre vyko pirmosios kaligrafijos pamokas - akcija, kurios metu surinktos lėšos bus skirtos paramos fondui po žemės drebėjimo nukentėjusiems Japonijos žmonėms. Raimonda ir Ričerdas iš Kauno Kyumeikan Kendo mokyklos kvietė nelikti abejingais ir paaukoti įvardijant savo tikslus taip, kaip tai daroma Japonijoje. Į šį pasiūlymą atsiliepė daugiau kaip dvidešimt mūsų kraštiečių, kurie pabandė savo ateinančių metų viltis ir norus užrašyti japoniškais rašmenimis.

Nuotr. Šakiuose pirmą kartą surengta kaligrafijos pamoka sulaukė mūsų  kraštiečių susidomėjimo.

Pasak Raimondos, pravedusios pirmąsias kaligrafijos pamokas, pagal senąsias Japonijos tradicijas, kurios gyvos ir mūsų dienomis, naujaisiais metais viskas daroma pirmą kartą: pirmoji kaligrafija, pirmieji tikslai, pirmoji kavos gėrimo ceremonija. Sausio 5 dieną Tekančios Saulės šalyje japoniškais rašmenimis yra užtvirtinami žmonių siekiai. Vaikai sprendžia, ko jie turi siekti kitais metais, jauni žmonės kuria ateities planus, tėvai padeda vaikams, seneliai savo vaikams. Kiekvienas iš jų savo norus užrašo ant ryžių popieriaus, naudodami pačių pasigamintą tušą. Po to sudegina arba saugo pačioje matomiausioje vietoje, kaip svarbiausią priminimą, kad neišklystų iš gyvenimo kelio.
Sausio 26 dieną Lenkijos Rūdelės (Rutka-Tartak) miestelyje vyko baigiamoji konferencija „Šešupės upės vandens turizmo plėtra“. Mūsų rajonui joje atstovavo Šakių turizmo informacijos centro direktorė Audronė Mieščionaitienė ir vandens turizmo Šešupės upe pradininkas bei organizatorius Vykintas Augustaitis.

Apie 30 specialistų iš Lenkijos, Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto išklausė pranešimus apie vandens turizmo galimybes Šešupe. Renginio metu buvo apžvelgta esama situacija, pristatytas numatomas infrastruktūros plėtros ir ateities galimybių planas. A.Mieščionaitienė džiaugėsi, kad konferencijoje buvo pateikta daug naudingos ir įdomios informacijos turistams ir plaukimo baidarėmis entuziastams. Ji kviečia Šakių turizmo informacijos centre įsigyti naują, iš konferencijos parsivežtą leidinuką „Šešupės upės vandens maršruto aprašymas“.

„Draugo“ inf.
dramaAsta GVILDIENĖ

Lietuvių liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas 1999 metais įsteigė „Aukso paukštės“ metų nominacijas geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams. Džiugu, kad dar viena paukštė nusileido Šakiuose. Teatro nominacijų skyrimo komisija Geriausiu vaikų, jaunimo teatru 2011 – aisiais pripažino „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studiją ir jos vadovę Viliją Meškaitienę. Šis apdovanojimas bus įteiktas Vasario 16 dienos iškilmėse.

Nuotr. Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studijos veikla įvertinta aukščiausiu apdovanojimu - „Aukso paukšte“.

Pasak V. Meškaitienės, tokio aukšto apdovanojimo nei ji, nei jaunieji aktoriai gauti nesitikėjo. „Tai tikrai labai svarus paskutinių metų mūsų veiklos įvertinimas, nes „Aukso paukštė“ retai kur nutupia. Tikriausiai, kad visa iš aukso, todėl labai brangi, - santūriai džiaugėsi dramos studijos vadovė. -  Neįsivaizdavau, kad taip aukštai pakilome, jog tapome verti Geriausios jaunimo teatro nominacijos visoje šalyje.“

Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos direktoriaus Vito Daniliausko teigimu, tai pats didžiausias apdovanojimas, nes iki šiol jo negavo nei vienas šalies mokyklinis mėgėjiškas teatras. „Vilija verta šio apdovanojimo jau seniai, - tikino jis. – Daugiau kaip dvidešimt metų ji kūrė mokyklos dvasią, nei vienas renginys neapsiėjo be dramos studijos. Šiandieninis gyvenimas „Varpe“ neįsivaizduojamas be Vilijos ir jos dramistų.“
karopcikieneGiedrė PLEČKAITYTĖ

Daugeliui puikiai žinomas visuomenininkas, buvęs tarybos narys Ronius Karopčikas ne veltui didžiuodamasis kalba apie savo žmoną Genovaitę. Pasirodo, ji ne tik gera mama, šeimininkė, bet ir puiki mezgėja, kuri vieną iš savo rankdarbių padovanojo net šalies Prezidentei.

Nuotr. G. Karopčikienė visuomet randa laiko savo pomėgiui. Savo rankdarbiu pagarbą ji išreiškė ir šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri padėkojo Genovaitei.  

Rankdarbiai teikia nusiraminimą

Rankdarbiai poniai G. Karopčikienei nesvetimi nuo pat vaikystės. Dar būdama maža mergaičiukė ji išsiuvinėjo pirmąjį paveiksliuką su jūreivių atvaizdu, kurį lig šiol savo namuose saugo jos ilgaamžė mamytė. „Mama sakė: „Tada galėsi atsiimti, kai manęs nebus“,- pasakojo šeimininkė. Pomėgį siuvinėti, megzti ir nerti Genovaitė sako perėmusi iš savo mamos taip pat mėgusios tokius darbus. „Mama visada mėgdavo megzti, todėl dar ir dabar kojinių visiems primezga: ir vaikams, ir anūkams“,- sakė ji, pridurdama, jog pati vis tik labiausiai mėgsta nerti vašeliu. Jaunystėje jos nėrinius mama net į Kauną veždavo parduoti.   

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos