baneris leidinys

tremtiniai gedulo dienaGiedrė PLEČKAITYTĖ
 
Gedulo ir vilties dieną tradiciškai prisiminti pirmieji trėmimai. Gyvi liudijimai byloja apie dažno lietuvio gyvenimą sukrėtusius įvykius. Šalčio sukaustytose Sibiro platybėse iš bado ištinusių kūnų kvapas giliai įsismelkė atmintin. Patirti išgyvenimai dabar prisimenami tik specialiuose minėjimuose. Anot tremtinių, apie birželio 14- osios įvykius būtina žinoti tiek vyresnio amžiaus kraštiečiui, tiek jaunajai kartai.
 
Nuotr. Praėjusį penktadienį politinių kalinių, tremtinių išgyvenimai ir beviltiškos jų žūtys svetur pagerbtos ir Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje įvykusiame paminėjime.
 
Nėra šeimos ar giminės, kurios nebūtų palietęs prieš kelis dešimtmečius įvykęs siaubingas lietuvių, ir ne tik, tautos naikinimas, kai šalies inteligentija prievarta traukinių vagonais buvo gabenama toli iš gimtųjų kraštų. Pirmojo trėmimo, vykusio 1941-ųjų birželio 14 -osios rytą, prisiminimai gyvi dar daugelio lietuvių atmintyje. Jais kasmet dalijamasi šalyje organizuojamuose paminėjimuose.
smetonaBirželio 16 dieną Šakiuose vyko tradicinė Kalbos diena. Šiemet kalbininkai, gimtojo žodžio mylėtojai, puoselėtojai ir visi, kam brangi kalba, rinkosi jau 41-ąjį kartą. Šiųmetė Kalbos diena buvo skirta Tarmių metams.
 
Nuotr. Kalbininkas dr. Antanas Smetona, kalbėdamas apie bendrinės kalbos ypatumus, pabrėžė, jog nereikia bijoti natūralios kalbos kaitos.
 
Po šventųjų Mišių už kalbininkus bei inteligentiją Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, šventės dalyviai sugužėjo į Šakių „Žiburio“ gimnaziją. Kalbos dieną pradėjo Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studijos skaitovai, į susirinkusius prakalbę mūsų kraštiečio Albino Bernoto poetiniu žodžiu. Apie zanavykus, jų tarmę įtaigiai kalbėjo Seimo narys, dr. Arvydas Vidžiūnas, apie bendrinę kalbą, atėjusią iš šnektos, įdomiai samprotavo kalbininkas dr. Antanas Smetona, pabrėžęs, jog nereikia bijoti kalbos kaitos, jos neįmanoma apsaugoti nuo išorinių veiksnių.
balciunasPraėjusį penktadienį Šakių rotušėje atidaryta skulptoriaus Kęstučio Balčiūno skulptūrų fotografijų darbų paroda. Nors lankytojų gretos buvo menkos, autorius mielai pasakojo apie savo darbus, dalijosi darbine patirtimi.
 
Nuotr. K. Balčiūnas pripažino niekada negalvojęs tapti skulptoriumi, tačiau gyvenimo aplinkybės susiklostė kitaip.
 
Kaip dėmesį parodos pradžioje atkreipė Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė Aurelija Papievienė, neužtektų nei dienos, nei dviejų norint apvažiuoti ir apžiūrėti K. Balčiūno sukurtus darbus. Marijampoliečio skulptūrų yra ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kitur. Skulptorius gali pasigirti ne tik darbų gausa, bet ir surengtomis parodomis ne tik šalyje, bet ir už jos ribų. Už kūrybinę veiklą jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu, Šv. Jurgio Marijampolės globėjo ordinu. Tarp svarbesnių K. Balčiūno darbų fiziko ir chemiko grafo T. Grotthuss bronzinė skulptūra, (1986 m.), David Williams biustas JAV (1986 m.), W. Glaser marmuro biustas Vokietijoje (1994). Jis sukūrė ir prezidento K. Griniaus granito memorialą Marijampolės apskrityje (1994 m.) bei prezidento A. M. Brazausko granito bei nerūdijančio plieno antkapinį paminklą Vilniaus Antakalnio kapinėse (2011 m.). Yra ir daugybė kitų svarbių darbų, kuriuos net sudėtinga surašyti ir išvardyti. Kaip sakoma, darbai kalba už save. Tai pripažįsta ir skulptorius. „Sunkiausia pasakoti apie save. Lengviau su akmeniu. Jis neklausinėja“, – tikino parodos autorius. Visgi jis noriai ir išsamiai kalbėjo tiek apie save, tiek apie savo darbus, kūrybą. Pasak K. Balčiūno, jis niekada negalvojo ir nepuoselėjo minčių tapti skulptoriumi, iš pradžių baigė juvelyriką, tačiau gyvenimas susiklostė kitaip ir dabartinis jo užsiėmimas išėjo tiesiog „netyčia“. Gana skeptiškai jis pasisako ir apie „ano laikmečio“ meno suvokimą. „Mokykloje dailę dėstydavo fizikos ar matematikos mokytojai, tad koks gi galėjo būti suvokimas apie meną“, - mintimis dalijosi marijampolietis. Tačiau vėliau K. Balčiūnas studijas tęsė Sankt Peterburge, nes tiesiog, kaip pats sako, taip sugalvojo. Tad baigęs studijas, turėdamas nemažą žinių bei gebėjimų bagažą, skulptorius lig šiol džiugina savo darbais.
 
„Draugo“ inf.
ilguvos dvarasPraėjusį antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko posėdis, kurio metu buvo svarstomas Ilguvos dvaro, esančio Kriūkų seniūnijoje, priklausomybės klausimas. Tiesa, po susitikimo viskas taip ir liko svarstymų lygmenyje - neprieita jokio kompromiso.
 
Nuotr. Ministerijos balanse esančio dvaro niekas nenori perimti ir ant savo galvos užsikrauti tokią atsakomybę.
 
Kaip po susitikimo pasakojo Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, ministerija dėl dvaro siūlė tris išeitis, tačiau nė viena iš jų nebuvo priimtina. Pirmiausiai šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos balanse esantį Ilguvos dvarą pasiūlyta perimti rajonui, jei ne – siūloma privatizuoti arba mėginti perimti bendruomenei, pritaikyti vietinių žmonių reikmėms. Tai, kad Šakių rajonas „ant savo galvos“ turi daugiausiai dvarų šalyje, patvirtino ir Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Apie tai, kad savivaldybė būtų nepajėgi rūpintis dar vienu dvaru, buvo kalbama ir ministrės Algimantos Pabedinskienės vizito rajone metu, balandžio mėnesį. Reikšmingo dvaro privatizuoti nesinori, o bendruomenė, kiek žinoma, taip pat entuziazmu per daug perėmimo klausimu netrykšta. Pasak A. Kasparevičienės, Kultūros paveldo departamentas žada padėti restauruoti dvarą, tačiau vėliau administravimas, rūpestis, pritaikymas reikmėms jau gultų ne ant jų pečių. Būtent tai labiausiai ir gąsdina galimus savininkus.„Galbūt priimtiniausias variantas, kad Ilguvos socialinės globos namai jį prisiimtų, nes jie yra šalia, ir pritaikytų savo reikmėms, tačiau direktorius šios atsakomybės taip pat kratosi, nes jiems užtenka savų patalpų ir šias nelabai turėtų kuo užpildyti“, - pasakojo Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja.
karo zirgasSavaitgalį Plokščiuose, Nemuno slėnyje, aidėjo archainės muzikos garsai, žemaitukų veislės žirgų žvengimas, kalavijų žvangėjimas. Čia vyko dvi dienas trukęs XII – XIII a. senovės baltų amatų ir karybos festivalis „Karo žirgas”. Apsilankiusieji regėjo senovės baltų genties gyvenseną, amatų ir karo mantą.
 
Nuotr. Lankytojai regėjo senoviškų kovų inscenizacijas.  Festivalyje išaiškintas stipriausias kario turnyro laimėtojas, kuriuo tapo vilnietis Marius Būda. Trejeto kovose geriausiai pasirodė istorinis klubas „Leisgiris“.
 
Jau penktus metus Dariaus Požaičio vadovaujamas Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos tauras“ kartu su partneriais savaitgalį kraštiečius kvietė į Plokščių seniūnijoje, Panemunių regioniniame parke, ant Nemuno kranto vykusį senovės baltų amatų ir karybos festivalį „Karo žirgas“, skirtą senovės baltų gyvensenos ir karybos demonstravimui. Šiųmetis festivalis buvo kur kas aukštesnio lygio nei pernai. Daugelį stebino beveik pusės hektaro plote įsikūrusi gyvenvietė, apjuosta medine gynybine tvora, kurią prieš šventę organizatoriai kantriai statė net savaitę laiko.
kriuku plenerasPraėjusią savaitę kaimo turizmo sodyboje „Kumečiai“, esančioje Kriūkų seniūnijoje, atidarytas skulptūrų drožėjų pleneras, skirtas vaikų literatūros klasiko Vytauto Tamulaičio 100-mečiui paminėti.
 
Nuotr. Visą savaitę penki tautodailininkai iš ąžuolo kūrė pasakų personažus, kurie papuoš Kriūkų mietelį ir įamžins vaikų literatūros klasiko V. Tamulaičio atminimą bei kūrybą.
 
Visą savaitę tautodailininkai Andrius Bieliukas, Valdas Eimanavičius, Antanas Lastauskas, Adolfas Teresius ir Juozas Videika, atsidavę kūrybinėms mintims, iš ąžuolo kūrė pasakų personažus. Taip nuspręsta įamžinti vaikų literatūros klasiko V. Tamulaičio atminimą. Tiesa, skulptūros bus eksponuojamos ne Tamulaitynėje, kuri priklauso privačiam asmeniui, o miestelyje. Visuomenei jas oficialiai planuojama pristatyti per Kriūkų miestelio šventę, liepos 27-ąją.

Mintis surengti plenerą ir jo metu sukurti pasakų personažus kilo Šakių viešajai bibliotekai, o tam noriai pritarė ir Kriūkų bendruomenė. Tuo labiau, kad tokio pobūdžio pleneras šioje seniūnijoje - pirmasis.
varles parodaPirmosiomis vasaros dienomis Zyplių dvaro sodyboje vėl rinkosi varlių mylėtojai, kolekcionuojančių varles asociacijos „KVA“ nariai. Gausiai susirinkusiame bendraminčių būryje pasidžiaugta vieni kitais ir naujausia varlių kolekcija.
 
Nuotr. Zyplių dvare iki rudens bus eksponuojama naujausia varlių kolekcija.
 
Varlių mylėtojų organizuotas susitikimas sulaukė didžiulio pasisekimo ir žmonių, kurie vos tilpo  dvaro konferencijų salėje, dėmesio. Susirinkusiuosius pasveikino Lukšių seniūnas, asociacijos „KVA“ vadovė Reda Pečiulienė, kuri trumpai apžvelgė kolekcionuojančių varles asociacijos nuveiktus darbus, susitikimus, suorganizuotus renginius. Mintimis apie tokią veiklą pasidalijo ir vienintelis asociacijai priklausantis vyriškis Elmundas Žalys. Rajono poetė Regina Klimaitienė visus nestebino trumpu eilėraščiu apie varles.
rakauskas sauliusPraėjusį ketvirtadienį Šakių neįgaliųjų draugijos pirmininkas Saulius Rakauskas sulaukė daugybės sveikinimų savo asmeninio jubiliejaus proga. Vyriškiui sukako 40 metų.
 
Nuotr. Keturiasdešimtmetį atšventęs S. Rakauskas draugijai vadovauja šešti metai.
 
S. Rakauskas šešti metai vadovauja Neįgaliųjų draugijai, dalyvauja koordinacinės tarybos posėdžiuose, yra Lietuvos neįgaliųjų draugijos tarybos narys, rengia įvairius projektus, prisideda prie neįgaliųjų integracijos. Posėdžiuose dažnai kelia įvairius klausimus, labai rūpinasi aplinkos neįgaliesiems pritaikymu.

Asmeninės šventės proga sveikinimo žodžius Neįgaliųjų draugijos pirmininkui skyrė savivaldybės administracija, Socialinės paramos skyrius, koordinacinė taryba, nevyriausybinės organizacijos, draugai.
 
 „Draugo“ inf.

UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos