baneris leidinys

unescoAsta GVILDIENĖ

Spalio 24 dieną Kultūros paveldo departamente lankėsi Immo Wittig ir teologijos daktaras Hans Jürgen Kurtzner iš Vokietijos bei Šakių ir Sudargo evangelikų liuteronų kunigas Virginijus Kelertas. Jie departamento direktorei Dianai Varnaitei pristatė projektą, kuriuo siekiama 33 žymaus vokiečių architekto profesoriaus Otto Bartning Kančios bažnyčias, viena iš jų prieš 15 metų buvo atvežta ir sumontuota Sudarge, įtraukti į UNESCO saugomų objektų sąrašą.

Nuotr. Immo Wittig, Dr.Hans Jürgen Kurtzner ir kunigas V.Kelertas Kultūros paveldo departamento direktorei D.Varnaitei papasakojo apie Kančios bažnyčių unikalumą ir siekį įtraukti jas į UNESCO saugomų objektų sąrašą.

Otto Bartning bažnyčių asociacijos valdybos pirmininkas Immo Wittig, pirmą kartą mūsų krašte apie profesoriaus Otto Bartning  sukurtus šedevrus prakalbo šių metų pavasarį,  pristatydamas tarptautinį projektą „Otto Bartning Europoje“, kuris buvo pradėtas vykdyti 2010 metais. Jis finansuojamas iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Viena iš sudėtinių jo dalių buvo žymaus vokiečių architekto kūrybos parodos „Otto Bartning Europoje“ Sudargo evangelikų liuteronų bažnyčioje atidarymas.  Čia tarp pačių moderniausių jo sukurtų bažnyčių, išsibarsčiusių ne tik po Vokietiją ir Austriją, bet ir po Čekiją, Portugaliją, Nyderlandus, buvo galima pamatyti ir 33 Kančios bažnyčias, pastatytas iš karto po Antrojo pasaulinio karo. Viena iš jų buvo demontuota Visbeko mieste (Vokietija) ir 1996 metais Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Virginijaus Kelerto iniciatyva parvežta ir pastatyta Sudarge. Prieš porą savaičių joje buvo aukojamos jubiliejinės 15 metų pašventinimo pamaldos, kuriose dalyvavo ir svečiai iš Visbeko, Brunlos, Berlyno bei Hanoverio parapijų.
poezijaPenktadienio naktį Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje vyko ne šokiai, o daugelis vyresniųjų klasių mokinių dalyvavo ne vakarėliuose – jie atėjo į savo mokyklą klausytis poezijos.

Mokykloje, skendinčioje žvakių šviesioje sklandė baltas poezijos paukštis. Poezijos naktis buvo skirta žymiam lietuvių poetui Maironiui atminti, tačiau buvo kalbama, apie įvairią poeziją ir poeto pašaukimą apskritai. Renginys skirtas ne tik mokiniams, čia galėjo dalyvauti ir jų tėvai, kiti miestelio bendruomenės nariai.

Į svečius atvyko dvi Edukologijos universiteto studentės, poetų klubo „Arka“ atstovės. Birutė ir Vilija pristatė savo veiklą, grojo gitara ir dainavo, skaitė savo poeziją. Jos į mokyklą atvežė ir kitokią nuotaiką – dvelkiančią senamiesčio gatvelėmis, bohemiškais pasisėdėjimais, poetišku gyvenimo būdu.

Netrūko ir daugiau poetų – mokytojų ir buvusių mokyklos mokinių. Jaunesniems mokiniams turbūt buvo įdomu susipažinti su eilėraščius rašančia matematikos mokytoja Rūta iš Lekėčių.
kvieciu_sveciusGintarė MARTINAITIENĖ

Šakių Socialinių paslaugų centras galėtų būti pavyzdžiu, kaip reikia dirbti, siekiant pagerinti vargstančiųjų gyvenimą. Dar liepos mėnesį jie pasirašė sutartį su prekybos centru „Iki“ ir surenka bei dalija paskutinės galiojimo dienos produktus, o praėjusį ketvirtadienį centro iniciatyva Lukšių dienos centre kulinarės Beatos Nicholson ir „Maisto banko“ bendras labdaringas projektas „Kviečiu į svečius“ pirmą kartą surengtas ir mūsų rajone.

Nuotr. Lukšiečiai, rajone pirmieji prisijungę prie „Kviečiu į svečius“ akcijos, surengtų vaišių metu „Maisto bankui“ bei skurstančiųjų maitinimui paaukojo 500 litų.

Pakvietė į svečius

Praėjusį ketvirtadienį Socialinių paslaugų centro iniciatyva susirinkusieji Lukšių dienos centre vaišinosi, bendravo, o surinktos lėšos, kaip ir numato projektas, bus skiriamos nepasiturinčių žmonių maitinimui. Būtent tokia ir yra sumanyto projekto esmė. Vaišes galima organizuoti savo namuose, darbe ar parke, o sukviesti svečiai po pasisėdėjimo tiesiog palieka arbatpinigių. Surinktos lėšos pervedamos į „Maisto banko“ sąskaitą ir yra skiriamos skurstančiųjų maitinimui. Lukšių dienos centre surengtų vaišių metu buvo surinkta 500 litų. Tai tikrai nemaža suma. Tuo labiau, kad Vilmos Bielskienės vadovaujamas Socialinių paslaugų centras prie pernai startavusios akcijos prisijungė pirmą kartą ir rajone be jų kol kas daugiau niekas tokiu tikslu nekvietė į svečius. Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Kauno padalinio vadovė Karolina Puidaitė pasakojo, kad pradėję akciją jie nesitikėjo tokio organizacijų bei žmonių palaikymo. Pernai pirmą kartą vykdytos „Kviečiu į svečius“ akcijos metu vaišinosi daugiau nei 700 geradarių, kurie nepasiturintiesiems paaukojo daugiau nei 14 tūkst. litų. Už šias lėšas sunkiai gyvenantys žmonės buvo pamaitinti daugiau nei 126 tūkst. kartų. Šiais metais geradariai nepasiturinčiųjų maitinimui jau paaukojo 24 tūkstančius litų. Lukšių seniūnas Vidas Cikana renginio metu kalbėjo, kad gyvenime nesitikėjo sulaukti tokio gražaus ir jaudinančio epizodo. Tuo tarpu V. Bielskienė tikino, kad ir ateinančiais metais jie planuoja prisidėti prie šios gražios iniciatyvos.
eringieneSima KAZARIAN

„Šį sekmadienį keisis laikas, valdžia, o aš peržengsiu penkiasdešimties metų ribą“,- juokauja Lina Eringienė, švęsianti garbingą 50 metų jubiliejų. Tai ne vienintelis šios moters jubiliejus, kitas – 30 metų darbo bibliotekoje.

Nuotr. L. Eringienė pripažįsta, kad kaip ir daugelis, vis dar ruošiasi gyventi vėliau. O šiandien jos dienų kalendoriuje daugiau vietos darbui, nei laisvalaikiui.

Prieš keliasdešimt metų atvykusi atlikti bibliotekoje praktikos, Lina joje ir pasiliko. „Man čia patiko, ir aš, turbūt, patikau“,- prisimena moteris, dabar užimanti Šakių viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pareigas.

L. Eringienė pasakoja, jog prieš trisdešimt metų, kai atėjo dirbti į biblioteką, penkiasdešimtmečiai jai atrodė jau senyvi. „O dabar pati tokio amžiaus sulaukiau. Širdy, Dievuliau, atrodo, dar tik pradėjau gyvent! Kaip ir daugelis, vis dar ruošiuosi gyventi vėliau, o dabar – darbas - namai, namai – darbas, renginiai, jubiliejai.....“- prisipažįsta moteris. Jos gyvenimo moto – daryk mažus darbus su didele meile.
pleneras_gusevasAsta GVILDIENĖ

Spalio 18 – 22 dienomis Šakiuose svečiavosi Gusevo meno mokyklos jaunieji menininkai. Kartu su Šakių rajono meno mokyklos moksleiviais jie vykdė bendrą tarptautinį plenerą „Metų laikai“, skirtą Kristijono Donelaičio 300 – osioms metinėms paminėti. Nesulaukę Europos Sąjungos finansinės paramos, guseviečiai pasiūlė šakiečiams projektą vykdyti savo iniciatyva.

Nuotr. Dviejų dienų, skirtų rudens akimirkų tapybai, Rusijos moksleiviams buvo per mažai. Jie labai norėjo pratęsti šį kūrybinį procesą.

Donelaitis rusaičiams žinomas

Pasak rajono savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjo Vito Girdausko, bendro plenero idėja kilo prieš keletą metų, norint pagerbti žinomo lietuvių poeto Kristijono Donelaičio  atminimą. 2014 metais bus švenčiamos jo 300 – osios gimimo metinės. Juo labiau, kad šis Lietuvos grožinės literatūros pradininkas, sukūręs reikšmingą lietuvių literatūrai poemą „Metai“, gimė, rašė ir Amžinojo poilsio atgulė vadinamuosiuose Rytpūsiuose, kurie dabar priklauso Rusijos Federacijai. K.Donelaitis gimė Lazdynėliuose, visai netoli dabartinio Gusevo, o palaidotas jis Tolminkiemyje, kuris šiandien vadinamas Čistyje Prudy. Todėl Gusevo moksleiviai gerai žino pirmą lietuvišką meninį tekstą sukūrusį poetą, visam pasauliui paliudijusį lietuvių literatūros buvimą.  Jie ir pasiūlė šią iniciatyvą – nutapyti metų laikus Lietuvoje ir Rusijoje.
Mūsuose Jono Mačiulio vardas, o dar dažniau slapyvardis Maironis, bene dažniausiai girdimas mokykloje, lietuvių kalbos pamokose. Jau ne viena moksleivių karta užaugo su jo žinomiausiais kūriniais „Trakų pilis“, „Lietuva brangi“. 2012 – ieji yra paskelbti Maironio metais, todėl Šakių viešoji biblioteka šiuo metu savo lankytojams dovanoja specialiai šiai didžiai asmenybei atminti paruoštą parodą.

2012 –ieji paskelbti Maironio metais ir šiemet sukanka 150 metų, kai gimė poetas Jonas Mačiulis – Maironis. Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai, minėdami kunigo, profesoriaus, XIX ir XX amžių lietuvių romantizmo poeto gimimo metinių datą, sukūrė parodą „Jono Mačiulio Maironio gyvenimo keliu: archyviniai dokumentai liudija“. Parodos stendai sėkmingai pristatinėjami Lietuvos bibliotekose. Spalio 10 dieną paroda buvo atvežta ir į Šakių viešąją biblioteką. Paroda eksponuojama bibliotekos periodikos skaitykloje. Čia primenama apie kai kuriuos Maironio dvasininko ir visuomenės veikėjo gyvenimo momentus, pateikiami juos iliustruojantys dokumentai, retesnės nuotraukos, saugomos muziejuose bei archyvuose.

„Draugo“ inf.
meno_dienosPraėjusi savaitė „Varpo“ mokiniams buvo kitokia – atėjo ilgai lauktos „Meno dienos“ ir kai kurie turėjo progą pajusti jei ne menininko gyvenimo skonį, tai bent jau prieskonį. Mokykloje zujo mokiniai ir svečiai.

Nuotr. Mokyklos sieną papuošė moksleivių ir menininko Jono Daniliausko nutapyta freska.

Šiemet meno dienos „Varpo“ vidurinėje mokykloje vyko jau 15 kartą. Jų tema - „Kitu kampu“. Mokiniai susipažino su fotografija, vaizduojamosios, monumentaliosios, taikomosios dailės, tautodailės rūšimis. „Fluxus“ ministerijos menininkai pasakojo moksleiviams apie šią meno srovę, buvo ir daugiau paskaitų, kuriose gilintasi į įvairius meno klausimus.

Paulina Mockaitytė buvo jauniausia vadovė - 10 klasės mokinė - vedusi tapymo ant rūbų užsiėmimą. Daug svečių atvyko iš Vilniaus kolegijos dizaino ir technologijų fakulteto, aktyviai „Meno dienose“ dalyvavo ir Šakių rajono meno mokyklos mokytojai.

„Draugo“ inf.
Sutažas – tai ne kokio nors kovos meno ar gurmaniško patiekalo pavadinimas. Tai sparčiai populiarėjanti ir jau būrį auksarankių gerbėjų turinti rankdarbių rūšis. Sunku patikėti, kad iš nebrangių, bet kokybiškų medžiagų galima padaryti tokių prabangiai atrodančių aksesuarų. Tuo galėjo įsitikinti Ritinių bendruomenės moterys, rugsėjį išbandžiusios savo jėgas sutažo papuošalų gamyboje.

Pasak renginio „Sutažo menas“ organizatorės Janinos Ilgūnaitienės, Ritinių bendruomenės moterys, susibūrusios į savotišką Darbščiųjų rankų klubą, kasmet renkasi draugėn pasimokyti kokio nors meno, o šiemet panoro išbandyti savo galimybes ir papuošalų gamybos – sutažo technikoje.  Pamokyti šio meno subtilybių į Ritinius atvyko naginga rankdarbių kūrėja Teresė Virokaitienė iš Kriūkų. Ji supažindino moteris su sutažo istorija, prasidėjusia XIV a. Prancūzijoje, kur šis menas  buvo naudojamas rūbų puošimui ir papuošalų kūrimui. Keletą amžių ši technika buvo primiršta, tačiau mūsų dienomis ji ne tik atgimė, bet ir labai išpopuliarėjo. Ritinių moterys įsitikino, kad papuošalų gamybos procesas – tai ilgų, kruopštaus darbo valandų rezultatas. Be to, kiekvienas gaminys unikalus ir vienetinis.

Baigusios sutažo mokymosi užsiėmimus, moterys dar ilgai kalbėjo gurkšnodamos kavą, dalijosi įspūdžiais, neslėpė užplūdusio džiaugsmo.

„Draugo“ inf.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos