baneris leidinys

krisciunasGiedrė PLEČKAITYTĖ
 
Praėjusį ketvirtadienį visiems knygų mylėtojams prasidėjusi ilgai laukta ir keturias dienas trukusi šventė „Vilniaus knygų mugė“ nė kiek nenusileido kiduliečių džiaugsmui, kai jiems tądien buvo pristatyta naujoji gyvos istorijos knyga „Kiduliai laiko kryžkelėse“. Didelio vietinių susidomėjimo sulaukusi  knyga parturtino ne vieno kiduliečio namų bibliotekėlę.
 
Nuotr. Vasario 21 dieną kiduliečiams V. Kriščiūnas pristatė jau antrąją gyvos istorijos knygą „Kiduliai laiko kryžkelėse“.
 
Vasario 21-oios pavakarę Kidulių bendruomenės namai braškėjo nuo susirinkusiųjų gausos. Čia įvyko neeilinis renginys – naujos istorinės knygos pristatymas. Juk ne dažnas mažesnis rajono miestelis gali pasigirti turintis knygoje įamžintą rašytinę istoriją. Vietinių gerbiamo Vinco Kriščiūno dėka Kiduliai šiandien gali didžiuotis turintys jau antrąjį istorinį šaltinį, liudijantį apie šio krašto praeitį.
ritiniai 10Asta GVILDIENĖ
 
Vasario 23 dieną Ritinių kaimo gyventojai rinkosi į jaukius ir vis gražėjančius bendruomenės namus.  Čia jų laukė ne tik rimti dalykai – rinkiminis – ataskaitinis susirinkimas, bet ir dešimties metų jubiliejaus šventė. Mat 2003 metų vasario 19 dieną buvo įregistruotas Ritinių bendruomenės centras. Susirinkimo metu dar vienai kadencijai pirmininku išrinktas Kęstutis Kasperavičius.
 
Nuotr. K.Kasperavičius Ritinių bendruomenei vadovaus dar vienerius metus.
 
Prieš dešimt metų įsikūręs Ritinių kaimo bendruomenės centras kiekvienais metais džiaugiasi vis gausėjančiu kolektyvu. Jei pirmaisiais metais draugėn rinkosi 24 ritiniškiai, tai šiandien bendruomenėje jau yra 48 nariai. Galima sakyti, kad nuo įsikūrimo metų žmonių čia padaugėjo dvigubai. Pasak K.Kasperavičiaus, vieniems žmonėms susibūrimas į bendruomenę yra reikalingas, kitiems – ne. „Yra daug žmonių, kurie per dešimt metų nė karto nėra atėję į bendruomenės suėjimus, - tvirtino jis. – Džiugu, kad kol kas daugiau žmonių ateina negu išeina. Ypač smagu, kad kiekvienais metais vis daugiau jaunimo.“ Vadinasi, ta linkme dirbama, jei žmonėms bendruomenė reikalinga, jei čia traukia ateiti.
tramtatulisAsta GVILDIENĖ
 
Praėjusį antradienį Šakių rajono meno mokykloje vyko vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis 2013“ atrankinis turas, kuriame savo jėgas etninės kultūros srityje išbandė dvidešimt mūsų rajono bendrojo lavinimo mokyklų ir kultūros centrų atstovų.
 
Nuotr. Konkurso „Tramtatulis“ pirmojo turo atranką praėję jaunieji rajono lietuvių liaudies kūrybos atlikėjai džiaugėsi sėkme ir kelialapiu į regioninį konkursą.    
 
Šiemet net dvidešimt rajono bendrojo lavinimo ir kultūros centrų atstovų – vaikų ir moksleivių, neabejingų lietuvių liaudies kūrybai, išbandė savo jėgas pirmajame respublikinio konkurso „Tramtatulis“ ture. Šiuo renginiu siekiama skatinti vaikus ir moksleivius domėtis savo krašto tradicine etnine kultūra, suvokti jos vertę, ugdyti pavienius jaunuosius lietuvių liaudies dainų, sakytinės kūrybos ir instrumentinės muzikos atlikėjus.  Todėl, pasak rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Papievienės, džiugu, kad kiekvienais metais šio konkurso dalyvių skaičius  auga. „Jei 2007 metais į „Tramtatulį“ susirinko tik 3 dalyviai, tai šiandien jau suskaičiuojam net dvidešimt, - kalbėjo ji. – Jei pirmieji lietuvių liaudies kūrybos atlikėjai ir jų vadovai nelabai žinojo, ko renkasi į šį konkursą ir ką čia turi daryti, tai šiandien visi gerai žino, kokie reikalavimai keliami jų pasirodymui.
kaziuko mugeKovo 1 – 3 dienomis Vilniuje vyksiančioje tradicinėje Kaziuko mugėje šiemet bus pristatyti Suvalkijos krašto ypatumai. Joje dalyvaus nemažas būrys mūsų krašto amatininkų, menininkų ir verslininkų, kurie stengsis atskleisti zanavykų savitumą, parodys savo gebėjimus ir auksinių rankų darbus.
 
Iš sostinėje vykstančių tradicinių švenčių Kaziuko mugė išsiskiria labiausiai. Ji kilusi iš šventojo karalaičio Kazimiero pagerbimo procesijų, rengiamų nuo 1604 metų. Laikui bėgant bažnytinę šventę lydinti prekyba išaugo į spalvingą trijų dienų Kaziuko mugę. Šiandien tai tikrų tikriausias visos Lietuvos tautodailininkų, amato meistrų ir meno kolektyvų bei solistų suvažiavimas. Kasmet Kaziuko mugėje pristatoma vieno kurio nors Lietuvos regiono tradicinė ir šių dienų kultūra. Anksčiau vyko Dzūkijos, Aukštaitijos ir Žemaitijos dienos. Šiemet bus pristatoma Suvalkija.

Rotušės aikštėje ir prie Nacionalinio dramos teatro smagiai tryps, muzikuos ir dainuos Šakių kultūros centro kapela „Čirpokas“ bei Patašinės kapela ir folklorinis ansamblis „Nova“. Knygnešių pagerbimui skirtame vakare „Sūduva – knygnešystės centras: V.Kudirka, „Sietyno draugija“ koncertuos Sintautų folklorinis ansamblis „Santaka“, o Suvalkijos žvaigždžių koncerte „Mes – sūduviai“ pasirodys Sintautų moterų vokalinis ansamblis „Mozaika“, solistas Edgaras Pilypaitis ir Šakių cirko studija „Šypsena“. Literatūrinėje popietėje „Ir nurimsime tik tėviškės papėdėje“ kartu su kitais Suvalkijos poetais mūsų kraštą garsins ir Onutė Jasinskienė.
akordasGintarė MARTINAITIENĖ
 
Šį šeštadienį Šakių kultūros centro vyrų vokalinis ansamblis „Akordas“ švęs 15 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Minėdami garbingą progą ansambliečiai išleidso gražiausių dainų kompaktinę plokštelę „Vyšnių sniegas“, o publikai dovanos koncertą.
 
Nuotr. Vyrų vokalinis ansamblis „Akordas“ tvirtina, kad didžiausias įvertinimas – žiūrovų ovacijos, todėl šį šeštadienį jie kviečia visus kartu paminėti garbingą sukaktį.
 
Vyrai mano, kad ansamblio sukūrimo data galima laikyti 1998 metų rudenį. Ansamblio įkūrėja ir pirmoji vadovė - gydytoja Dalia Zaleskienė, o krikštamote jie laiko Kultūros ir turizmo skyriaus vedėją Augeniją Kasparevičienę. Vėliau „Akordui“ ėmė vadovauti meno vadovė Ingira Jakienė, beveik visą šį laikotarpį ansambliečiams akomponuoja koncertmeisterė Dalia Zokienė. Vyrai dėkingi, kad, kai reikia, koncertmeisterės muzikavimą pastiprina ir jaunimas – Modesta Domeikaitė ir Augustas Jakas. Tiesa, iš pradžių ansamblis neturėjo vardo. Jis suteiktas 2004 metų, gruodžio 11 dieną, kai buvo švenčiamas penkerių metų veiklos jubiliejus. „Akordu pasivadinome todėl, kad skirtingi žmonės, skirtingi garsai, nors scenoje ne visada pavyksta sudainuoti akordu“, - apie pavadinimo prasmę pasakojo Elvydas Pauliukėnas.
gusteAsta GVILDIENĖ
 
2013 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Tarmių metais. Todėl, pasak Zanavykų krašto muziejaus etnografijos specialistės Rimos Vasaitienės, šiemet ypač svarbu daugiau dėmesio skirti savo šnektos populiarinimui. Ta proga vasario 21 dieną ji organizavo renginį „Gimtosios šnektos spalvos“, skirtą Tarmių metų sutiktuvių dienai paminėti.
 
Nuotr. Zanavykiškai pasakas porino ir jauniausioji – keturmetė Gustė.
 
„Kalba – tai tautos veidrodis, kuriame atsispindi jos dvasia. Vargu, ar kas drįstų prieštarauti J. Jablonskio minčiai, kad kalboje tauta pasisako, kas esanti ir ko ji verta. Tautos kalboje telpa visa jos prigimtis - istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia“, - pradėdama renginį kalbėjo R.Vasaitienė.   Lietuvių kalba – ne tik labai graži ir miela ausiai, bet yra viena iš seniausių kalbų Europoje. Pagal ilgaamžiškumo kriterijų, ji lygiuojasi su visame pasaulyje gerai žinoma lotynų kalba, kuri šiandien likusi tik oficialia Romos Katalikų bažnyčios, Vatikano kalba, dar vis tebevartojama medicinoje ir biologijoje. Etnografijos specialistės teigimu, liūdna, tačiau šiandien imta vis garsiau kalbėti, jog mūsų gimtoji kalba pamažu pradeda nykti. Pirmasis argumentas, kodėl lietuvių kalbai gresia išnykimo pavojus, yra anglų kalbos kultas mūsų buityje, bendravime, viešoje internetinėje erdvėje.   
svarstyklesVasario 19 dieną Seimo narys Algirdas Patackas kartu su Etninės kultūros globos taryba (EKGT)  Seimo Europos informacijos biure vykdė diskusiją „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“. Diskusija šia tema buvo labai įvairi. Kaip vadinti mūsų regioną, diskusijos dalyviai nepriėjo vieningos nuomonės.  
 
Diskusijoje apie ne vienuerius metus Sūduva vadinamą Suvalkijos kraštą kalbėjo Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Zigmas Kalesinskas, Etninės kultūros globos tarybos atstovai – pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė, pirmininko pavaduotojas dr. Vytautas Tumėnas, narys J. Vaiškūnas, Lietuvių kalbos instituto habil. dr. K. Garšva. Renginyje taip pat dalyvavo istorikai, etnologai, etnografinio regiono ir Etninės kultūros globos tarybos atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys.

Diskusiją apie mūsų krašto pavadinimą inspiravo ne viena priežastis. Viena jų - 2001 metais,  įkuriant Etninės kultūros globos tarybos padalinius etnografiniuose regionuose, buvo patvirtintas Suvalkijos (Sūduvos) regiono pavadinimas ir tų pačių metų spalio 31 dieną buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp EKGT ir etnografinių - istorinių regionų atstovų.
vaino kurybaKetvirtadienį Zyplių dvaro centriniuose rūmuose atidaryta Ričardo Vaino retrospektyvinė drožybos darbų paroda.
 
Nuotr. Parodoje eksponuojamos ne tik medžio skulptūros, bet ir tapybos darbai.
 
R. Vainas gimė Panevėžyje, vėliau mokėsi ir įgijo teisininko specialybę Vilniaus universitete. Dirbo Marijampolės municipaliniame dramos teatre aktoriumi ir scenografu. Po to baigė mokslus Vilniaus dailės akademijoje. Parodose menininkas dalyvauja nuo 1980 metų. Jo darbų yra įsigiję Lietuvos, Vokietijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos ir JAV kolekcionieriai.

R. Vaino medžio skulptūrų personažai ypač ryškūs, spalvoti. Medžio skulptūros visiškai praradusios medžiagiškumą, apgobtos lyg drabužių klostėmis, dėmesį traukia išraiškingais veidais.

UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos