baneris leidinys

zypliu neigaliejiLukšių neįgalieji svečiavosi čia vykusiame keramikos plenere, kurį organizavo Neįgaliųjų draugija. Jos pirmininko pavaduotoja teigė, jog pleneras yra respublikinis ir vyksta jau šeštą kartą.
 
Nuotr. Lukšių neįgalieji mokėsi lipdyti iš molio.
 
Zyplių dvare vykusiame plenere dalyvavo neįgalieji, kurie jau yra gerai įvaldę keramikos subtilybes, iš jų, svečių teisėmis į renginį atvykę lukšiečiai, mokėsi šio meno paslapčių. Lukšių neįgalieji pavaišino plenero šeimininkus skaniu troškiniu, smagiai praleido laiką.

Dalyvių skaičius plenere buvo ribotas, todėl norintys skubėjo užsiregistruoti. Kazlų Rūdos, Telšių, Alytaus, Marijampolės ir dviems Šakių neįgaliesiems buvo suteiktas maitinimas Šakių parapijos namų valgykloje „Svetainė“, apgyvendinimas ir darbinė žaliava.
 
„Draugo“ inf.
Rugpjūčio 24 dieną Gerdžiūnų miestelyje vyko dviguba šventė. Bendruomenė palydėjo vasarą ir fotografijų ant drobės paroda užbaigė projektą „Aktyvinkime Gerdžiūnų bendruomenę, įamžindami etnografinių elementų turinčias sodybas“.
 
Vasaros darbams pasibaigus, gerdžiūniškiai nusprendė, jog jau galima ir pašvęsti. „Žmonės patys pastebėjo – seniai kaimas nematė tokios dalyvių gausos šventėje“, - džiaugėsi Gerdžiūnų bendruomenės  centro pirmininkė Jolanta Puidokienė.  Šiemet bendruomenė įgyvendino „Gyvensenos kokybės gerinimo Šakių rajono kaimo vietovėse“ projektą „Aktyvinkime Gerdžiūnų bendruomenę įamžindami etnografinių elementų turinčias sodybas“. Projekto įgyvendinimo metu buvo fotografuojamos Gerdžiūnų bendruomenės teritorijoje esančios etnografinių elementų turinčios sodybos. Tad šventės metu buvo surengta surinktų fotografijų paroda, kuria labai domėjosi ir sodybų šeimininkai, ir svečiai. Be to, buvo galima pavartyti neseniai išleistą 2013 – 2014 metų kalendorių su etnografinių elementų turinčių sodybų fragmentais, įsigyti po mažą kalendoriuką.  

Vasaros palydų šventės metu buvo pasidžiaugta ne tik sėkmingai įgyvendintu projektu, bet ir įteikti Padėkos raštai labiausiai nusipelniusiems kaimo žmonėms. Rajono meras Juozas Bertašius Padėkos raštais apdovanojo bendruomenės pirmininkę ir aktyviausius jos narius: Jūratę Bataitienę, Daivą ir Sigitą Stanaičius bei asmeninį 75 –erių metų jubiliejų šventusį Zenoną Marčiulionį. J. Puidokienė Padėkos raštus įteikė daugiausiai prie projekto įgyvendinimo prisidėjusioms gerdžiūniškėms - Loretai Balsienei, Daivai Puidokienei, Marijai Kumštaitienei ir Daivai Stanaitienei.
girininkieneSima KAZARIAN
 
Sekmadienį Sintautuose buvo apvainikuotas kelerių metų darbas – pristatyta dviejų dalių monografija „Sintautai“. Tai jau antra panašaus masto monografija mūsų rajone. Pirmoji buvo išleista apie Gelgaudiškį.
 
Nuotr. V. Girininkienė – monografijos „Sintautai“ vyriausioji redaktorė.
 
Knygoje susisteminti įvairiausių sričių duomenys – archeologiniai, etnografiniai, kalbiniai ir kt. Atliktas išsamus ūkinės raidos tyrimas (bene vienintelis toks nuoseklus Lietuvoje), patikslinta Sintautų paminėjimo data, kasinėjimų metu aptiktas retas archeologinis radinys (šeštas toks Lietuvoje). Jį rado daug pagelbėjęs rašant monografiją Justinas Kasparaitis. Pasak archeologo Vyganto Juodagalvio, šis žmogus išmoko atskirti subtiliausius niuansus, skiriančius retą akmens amžiaus reliktą nuo paprasto lauko akmens.
poetaiZyplių dvaro menėse penktadienio pavakare sklandė poezijos paukštė. Šakių rajono literatų klubas „Lygumų šaltinis“ suorganizavo respublikinę poezijos ir muzikos šventę „Į margą žodžio skrynią“.
 
Nuotr. Į mūsų rajoną atvyko eiliuotojai iš visos Lietuvos.
 
Šventėje dalyvavo poetinio žodžio meistrai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Jurbarko, Jonavos, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Marijampolės. Renginys prasidėjo jausminga rajono literatų poetine muzikine kompozicija. Dainomis visus džiugino gitaristai Inesa Bagdanavičienė, Arūnas Danielius, Mamų ir dukrų kvartetas (Violeta Simonavičienė, Kotryna Simonavičiūtė, Skirmutė Janulaitienė, Aušrinė Janulaitytė), Lekėčių muzikantai.

Renginio dalyviai skaitė savo eiles, literatų klubų, sambūrių vadovai pasakojo apie literatų veiklą, pristatė čia atvykusius kolegas. Renginio organizatorė Laima Rimienė dėkojo atvykusiems svečiams ir sakė, kad ši šventė ne tik džiugina, bet ir įpareigoja naujiems darbams ir idėjoms.

„Draugo“ inf.
vabalu kalnelisRugpjūčio viduryje Kriūkuose paminėtos vaikų ir jaunimo literatūros klasiko, žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Tamulaičio 100 – osios gimimo metinės. Ta proga Šakių viešoji biblioteka, vadovaujama Reginos Ūsienės, parengė projektą „Skulptūrų parkas – vaikų literatūros klasiko Vytauto Tamulaičio 100 – mečiui“, kurio tikslas - rašytojo sukurtais personažais papuošti Kriūkuose įrengtą skulptūrų parką „Vabalų kalnelis“.
 
Nuotr. Rašytojo V.Tamulaičio atminimas įamžintas Kriūkuose įrengtame „Vabalų kalnelyje“.
 
Kriūkuose įrengtą „Vabalų kalnelį“ papuošė tautodailininkų Andriaus Bieliuko, Valdo Eimanavičius, Antano Lastausko, Juozo Videikos ir Adolfo Teresiaus sukurtos vabalų skulptūros pagal rašytojo V.Tamulaičio kūrybos personažus. Jos savo vietą rado gražiame parkelyje, kuris  įrengtas pakeliui į V.Tamulaičio tėviškę – Sutkiškių kaimą. Čia 1913 metų sausio 17 dieną ir gimė šis žymus vaikų ir jaunimo literatūros klasikas. Šį projektą parėmė Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas, Šakių rajono savivaldybė, Kriūkų seniūnija, Miškų savininkų kooperatyvas „Zanavykų šilas“.
bublaitisSima KAZARIAN
 
„Žiedų salos“ galerijoje nuo penktadienio vyksta Gabrieliaus Bublaičio darbų paroda. 22 metų vaikinas gali pasigirti nemaža darbo patirtimi – jis tapo jau 16 metų.
 
Nuotr. Tapytojas ir būsimasis architektas Gabrielius teigė, jog tapyba jį žavi daugiasluoksniškumu. „Mokoma, kad į paveikslą reikia žiūrėti iš toli. Bet, manau, reikia žiūrėti visaip, tada pamatai skirtingus dalykus.“
 
„Nuo šešerių metų pradėjau lankyti parengiamąją dailės mokyklos klasę. Pusseserė atsivedė ir nuo tada labai laukdavau visą savaitę tos dienos, kada vėl ten eisiu“,- pasakojo G. Bublaitis, kurio pirmoji personalinė paroda vyko Marijampolėje 2005 metais. Šiuo metu darbai eksponuojami Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultete. „Studijuoju architektūrą, o tapybą palikau laisvalaikiui. Studijų metu buvo galima pasirinkti tapybos kursą. Tada nutapiau daug darbų, kuriuos dėstytoja pasiūlė eksponuoti, tai ir sutikau... Smagu, kad daug kas eidamas pro šalį sustojo, pasidžiaugė jais“,- teigė Gabrielius.
seimynos3Rugpjūčio 22 dieną trisdešimt septyni Romaldos Burdulienės, Genovaitės Dobilevičiūtės, Dalytės Jasukynienės ir Ilonos Leleivienės šeimynose globojami vaikai susirinko į jiems surengtą šventę, kuri šiemet vyko Lekėčių girininkijoje. Visą dieną jie pramogavo, šokinėjo ant batuto, šaudė iš lanko, ant laužo kepė dešreles ir virė gardžią barščių sriubą.
 
Nuotr. Nors pramogų buvo užsakyta ir daugiau, tačiau vaikai visą dieną nenulipo nuo batuto.
 
Kadangi praėjusiais metais pirmojo sąskrydžio metu Barzduose rajono šeimynų mamos nusprendė kasmet vaikams surengti savotišką vasaros pramogą vis kitoje vietoje, šiemet šventė persikėlė į Lekėčių girininkiją. Čia globotiniai turėjo galimybę apžiūrėti iš žemės trykštantį šaltinį bei įspūdingą Miško muziejaus ekspoziciją. Čia surinkta per tūkstantį eksponatų: gyvūnų iškamšos, drugių ir vabzdžių kolekcijos, brakonierių įrankiai, gamtos išdaigos. Apie šio krašto gamtą mielai papasakojo girininkijos darbuotojai. Muziejų itin mėgsta vaikai, o ir suaugusieji čia sužino įdomių faktų apie gamtą, gali pasižiūrėti dokumentinį filmą apie Novaraisčio ornitologinio draustinio gyvenimą ar pasiklausyti įrašytų paukščių balsų.
brickeleAsta GVILDIENĖ
 
To dar nebuvo!  Rugpjūčio 3 dieną į Gelgaudiškio dvaro rūmus svečius vežė naujut naujutėlaitė bričkelė. Ar tik ne senieji šeimininkai paklajoję po pasaulį į namus sugrįžo? Pasidomėję sužinojome, kad dvarui turėti savo bričkelę, kaip neatsiejamą jo atributą, šiandien tiesiog būtinybė. Pasak šios idėjos sumanytojos ir iniciatorės, Gelgaudiškio kultūros centro projektų vadovės Linos Uždravienės, koks dvaras be savo arkliais tempiamos karietos?
 
Nuotr. Pirmieji naująją bričkelę išbandė visi šios idėjos iniciatoriai, kūrėjai ir pagalbininkai.
 
L.Uždravienės teigimu, idėja pasigaminti bričkelę nukrito lyg iš Dangaus. „Praėjusiais metais, rašydama kultūrinį projektą, galvojau, kaip prikalbinti gabius gelgaudiškiečius, kad šie ir patys tobulėtų, ir prisidėtų prie dvaro atgaivinimo, - pasakojo projektų vadovė. – Džiaugiuosi, kad mano sumanymui pritarė ir Kultūros centro direktorius Edgaras Pilypaitis, ir nagingas stalius Algimantas Mureika, sutikęs šią idėją paversti tikrove. Kai matai rezultatą, supranti, kaip, rodos, paprasti žmonės tampa nepaprastais.“

UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos