baneris leidinys

bibliotekaVasarį sueina 11 metų, kai Šakių viešojoje bibliotekoje veikia internetinė skaitykla. Tvarką joje prižiūrintys darbuotojai kiekvieną lankytoją sutinka kaip savą. Tačiau ne su visais jais įmanoma sutarti gražiuoju. Kartais prireikia imtis ir auklėjamųjų priemonių.
 
Nuotr. Palaikant rimtį skaitykloje, neretai lankytojams tenka priminti bibliotekos taisykles.  
 
Lankytojų netrūksta

Šakių viešosios bibliotekos interneto skaitykloje įrengta dešimt darbo vietų. Vidutiniškai per dieną čia apsilanko apie 80 žmonių. Ateina ir tokių žmonių, kuriuos ir šiandien reikia supažindinti su kompiuterio naudojimu nuo pat pradžių. „Tenka žmones supažindinti nuo pelės čiupinėjimo, jos valdymo iki teksto rinkimo“, - teigė bibliotekininkė Lina Eringienė, pridurdama, jog su kompiuteriu dirbti tenka mokyti dažniausiai vidutinio amžiaus asmenis. Norinčiųjų pasinaudoti bibliotekos kompiuteriais niekuomet nestigo.
kapela gelgaudiskisAsta GVILDIENĖ
 
Sausio 26 dieną Gelgaudiškio kultūros centre vyko tradicinis liaudiškų kapelų sambūris „Su barsuku ant kito šono“, skirtas Gelgaudiškio kapelos 20 – mečiui paminėti. Ieškant kapelos šaknų, paaiškėjo, kad pirmasis muzikantų kolektyvas susibūrė dar 1979 metais.
 
Nuotr. Gelgaudiškio kapela šeštadienį šventė pirmąjį nepertraukiamos veiklos dvidešimtmetį.
 
Kapelos priešistorė
 
Pasak Gelgaudiškio kultūros centro direktoriaus ir kapelos vokalisto Edgaro Pilypaičio, pirmieji  kultūros namai buvo įkurti vadinamoje miestelio pakalnėje, šalia viešosios bibliotekos. Juose dirbo vienas žmogus – direktorius, kuris organizuodavo vasaros šventes, stalo žaidimus, šokių vakarus. 1979 metais atsirado galimybė kultūros namus perkelti į šiandieninį pastatą, kur „Gelgaudiškio melioracija“ pasistatė salę. Tuomet kultūros namams vadovavusi Donata Žilaitienė čia pradėjo burti meno kolektyvus ir būrelius. Pirmoji mini kapeliukė susikūrė iš trijų žmonių: joje grojo tik broliai Algis ir Lionius Andriulaičiai bei Jonas Uloza. Po kurio laiko prie jų prisijungė Kazys Vinteris, dar vėliau - Romas Žilaitis. Jis tapo kapelos vadovu ir po truputį kapeliukę pradėjo plėsti. Kultūros namų direktorei  išėjus į dekretines atostogas, kolektyvas ėmė mažėti: keitėsi vadovai, skirstėsi darbuotojai. 1991 metais  iš gyvenimo pasitraukus R.Žilaičiui, galima sakyti, baigėsi ir kapelos gyvavimas. Porą metų kapeloje niekas nemuzikavo, kol kultūros namams nepradėjo vadovauti Rimantas Bosas. Dešimt metų kapelai vadovavo jis, o kitus dešimt – Nijolė Urbanavičienė. Todėl, pasak E.Pilypaičio, gelgaudiškiečiai šeštadienį šventė pirmąjį nepertraukiamos kapelos veiklos dvidešimtmetį.
 
rusteikaSausio 16 dieną, Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, vyko Vilniaus Naujamiesčio moksleivių namų organizuoto respublikinio moksleivių portreto žanro piešinių konkurso „Jaunasis portretistas 2012“ laureatų apdovanojimo ir darbų parodos atidarymo šventė.

Nuotr. Laureatų apdovanojimuose dalyvavo T. Rūsteika su mokytoja L. Rūgyte.

Renginyje dalyvavo Šakių rajono meno mokyklos dailės skyriaus mokinys Tautvydas Rūsteika ir jo mokytoja Lolita Rūgytė. Tautvydas šiame konkurse savo amžiaus grupėje iškovojo antrąją vietą. Laureatams ir prizininkams buvo surengta ekskursija po Vilniaus senamiestį, Vilniaus Dailės Akademiją, taip pat jaunimas galėjo pabendrauti su rūbų dizaino specialybės moksleiviais ir pamatyti VDA saugyklose saugomus didžiųjų mūsų dailininkų studijų laikų darbus. Laureatų apdovanojimo šventėje jaunuosius menininkus sveikino ir prizus bei diplomus teikė garbūs vertinimo komisijos nariai, norintys galėjo piešti pozuotoją, žinomą aktorių Leonardą Pobedonoscevą, pabendrauti su kitais pozuotojais, kuriuos piešė vilniečiai. Renginį filmavo Lietuvos televizija.

„Draugo“ inf.
drazdauskieneGintarė MARTINAITIENĖ

Šakių kultūros centro direktorė Irena Drazdauskienė, šiai įstaigai vadovavusi 21-erius metus, nuo vasario nebedirbs šiose pareigose. Moteris valdiško darbo atsisako savo noru, nors pripažįsta, kad tam reikėjo ir drąsos, ir laiko. Tačiau tuoj pat paaiškina, kad tai sąmoningas ir tikslingas ėjimas, norint keisti savo gyvenimą.

Nuotr. Nuo vasario ilgametį darbą paliekanti I. Drazdauskienė sako, kad tarp keturių sienų nesėdės.

Darbiniai vingiai

Pokalbio pradžioje I. Drazdauskienė prisimena, kad nuo pat vaikystės ji buvo prie meno, žavėjosi muzika, šokiais, tačiau baigusi vidurinę norėjo studijuoti lietuvių kalbą. Nepavykus įstoti į universitetą, ji pasuko kultūriniu keliu ir pradėjo darbą Daukantiškiuose. Vėliau Jurbarke teko dirbti netgi trąšų sandėlyje sąskaitininke, po to vėl grįžo į Šakius. Moteris sukūrė šeimą, paaugino sūnų ir vėl grįžo į darbą. Gyvenimas ją nubloškė ir į Kudirkos Naumiestį, vėliau vėl sugrąžino į Šakius. Čia, sulaukusi tuometinio vadovo Antano Girnio siūlymo, įsidarbino redaktore buvusioje Šakių kino direkcijoje. Jai teko planuoti filmus, ruošti anonsus spaudai, organizuoti susitikimus su aktoriais. Tai, kaip pripažįsta I. Drazdauskienė, buvo labai įdomi ir gera patirtis. Tačiau likimas lėmė, kad esant tuometinei politinei sistemai, teko susipykti su valdžios atstovais, bet dabar sako, jog nei pykčių, nei nuoskaudų dėl to nejaučianti. „Tokie laikai, tokia sistema buvo, tačiau esu mąstantis ir dirbantis žmogus. Visada mano mąstymas linko į laisvą Lietuvą“, - prisiminimais dalijosi pašnekovė. Galiausiai, jau 1991 metais, kino direkcijoje buvo naikinamas etatas ir moteris tiesiog liko bedarbe. Tačiau šio fakto nesureikšmino ir pozityviai žvelgė į ateitį. Neaišku, ar nusiteikimas ar tiesiog palankios aplinkybės lėmė, kad be darbo teko būti neilgai. Nuo 1991 metų spalio ji Šakių kultūros namuose pradėjo dirbti renginių organizatore, o nuo gruodžio 1 dienos – direktore. „Tad 21-eri metai - visiška pilnametystė. Iš viso kultūrai atidaviau 38 metus“, - teigė pašnekovė.
matuseviciusAsta GVILDIENĖ

Popiežius Benediktas XVI  šiuos metus visuotinėje Bažnyčioje paskelbė Tikėjimo metais, kurių metu vyks nenutrūkstama Švenčiausiojo Sakramento adoracija. Pasak Šakių Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios klebono Sigito Matusevičiaus, taip skatinamos iniciatyvos, padedančios atgaivinti tikėjimo karštį ir „veidas į veidą“ susitikti su Viešpačiu. Vasario 3 dieną visus rajono gyventojus jis kviečia į 24 valandas besitęsiančią Švenčiausiojo Sakramento adoraciją.

Nuotr. „Tikėjimo metai skirti asmeniniam susitikimui su Jėzumi, o tai įvyksta per Eucharistiją“, - kalbėjo kunigas S. Matusevičius.


2012 metų spalio 11-ąją prasidėję Tikėjimo metai baigsis 2013-ųjų lapkričio 24-ąją, Kristaus Visatos Valdovo iškilmių dieną. Anot Šventojo Tėvo, tai bus malonės ir įsipareigojimo metas, leisiantis pasireikšti visaverčiam atsivertimui į Dievą, sustiprinti mūsų tikėjimą Juo ir Jį džiaugsmingai skelbti mūsų laikų žmonėms. Kadangi šiandieniame pasaulyje yra pastebimas nepakankamas tikėjimo kultūros įvertinimas, labai svarbu vėl iš naujo suvokti, kokie šaltiniai palaiko mūsų asmeninį gyvenimą ir mūsų krikščioniškąją civilizaciją, kokia yra tikėjimo reikšmė žmogaus asmeniniam ir tautos vystymuisi. „Tikėjimo metai skirti asmeniniam susitikimui su Jėzumi, o tai įvyksta per Eucharistiją. Ne veltui Lietuvos vyskupai Tikėjimo metams parinko šūkį - „Tavo veido, Viešpatie, aš ieškau“, - kalbėjo kunigas S.Matusevičius. – Kaip mes su kitais žmonėmis bendraujame atsisukę „veidas į veidą“, taip reikėtų su maldomis tyloje atsigręžti ir į Gyvąjį Dievą. Tam visus rajono žmones kviečiu atnaujinti ir pagilinti Švenčiausiojo Sakramento adoracijos praktiką.“  
mozaikaPraėjusią savaitę Deivido Kerevičiaus vadovaujamas Sintautų vokalinės muzikos ansamblis „Mozaika“ dalyvavo Daugpilyje vykusiame X tarptautiniame chorų konkurse „Sidabriniai varpai”.

Nuotr. Sintautų ansamblis „Mozaika“ tarptautiniame konkurse pelnė II laipsnio diplomą.

Keturias dienas Daugpilyje skambėjo X tarptautinio sakralinės muzikos konkurso „Sidabriniai varpai“ 2500 dalyvių,  53 kolektyvų balsai iš Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos. Tarp dešimties konkurse dalyvavusių kolektyvų pasirodė ir sintautiečių kolektyvas „Mozaika“.  

Konkurse kolektyvai rungėsi šešiose kategorijose: vaikų, jaunimo, lygių balsų, mišrių, vokalinių ansamblių ir vokalinių grupių kategorijose.
naumiescio_centrasGintarė MARTINAITIENĖ

Sakoma, negirk dienos be vakaro, bet šia patarle nesinorėtų vadovautis kalbant apie Kudirkos Naumiesčio kultūros centro renovaciją. Praėjusį ketvirtadienį čia vyko susitikimas su statybos darbų vadovais ir priežiūros komisijos atstovais. Savivaldybės administracija džiaugiasi, kad viskas vyksta sklandžiai, o darbus tikimasi pabaigti netgi anksčiau nei numatyta projekte.

Statybininkas P. Chominas pripažino, kad nors darbai vyksta sklandžiai, nenumatytų niuansų buvo ne vienas. Tuo tarpu L. Mockevičienė džiaugėsi, kad jau matomi akivaizdūs darbo rezultatai.

Kudirkos Naumiesčio kultūros centro renovacijos buvo laukiama kaip išganymo, nes čia jau ne vienerius metus darbuotojai dirbo smalkėse, dūmuose, tarp sukežusių sienų bei grindų, begriūvančių ant galvų lubų. Dabar, kaip pripažįsta kultūros centro direktorė Laima Mockevičienė, jausmas toks, lyg išlindus iš pogrindžio. Ir visai nesvarbu, kad reikia glaustis seniūnijos kabinete, repetuoti fojė, o renginius arba nukelti, arba organizuoti kitur.
sausio_13_lauzasVienybės ir susitelkimo padrąsinti lietuviai 1991-ųjų sausio 13-osios naktį prieš tankus, ginkluotus kareivius stojo ginti Laisvės. Ši viena reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų kasmet minima iškilminguose ir prasminguose renginiuose, kad kiekvienas mūsų susimąstytume apie turimą ir galbūt dažnai nevertinamą Laisvę.

Nuotr. Sekmadienį J. Lingio parke liepsnojęs laužas kvietė susiburti ir pajusti vienybės dvasią.

Valstybės ateitis – mūsų atsakomybė

Prieš 22-ejus metus vykę Sausio 13-ios įvykiai prisimenami gausiai šalyje organizuojamuose renginiuose. Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos paminėjimas įvyko Seime. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, vyko iškilminga valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. „Sausio 13-ąją susikibę rankomis ir dainuodami lietuviškas dainas Lietuvos žmonės visam pasauliui parodė, kad vienybė ir tikėjimas nugali brutaliausią jėgą. Tragiški įvykiai paliko randą mūsų širdyse, tačiau nepalaužė tikėjimo laisve. Tačiau ją saugoti ir ginti turime kiekvienas ir kasdien”, - sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, valstybė - tai ne tik gražūs žodžiai ir gražios idėjos, ne tik diplomatinis pripažinimas ir kariuomenė. Pirmiausia valstybė - tai mūsų kasdienis gyvenimas, pagrįstas žmogiška pagarba ir orumu, mūsų žodžiais ir darbais, todėl kiekvienas turime jausti atsakomybę už jos ateitį.

UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos