baneris leidinys

galginaitisRugpjūčio 10 – 11 dienomis Druskininkuose vyko 20-oji jubiliejinė tarptautinė Dainavos krašto folkloro šventė, skirta Tarmių metams. Joje Zanavykijai atstovavo Patašinės laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Nova“, vadovaujamas Nijolės Černevičienės. Šventės metu buvo surengtas ir Respublikinis pasakotojų konkursas „Žodzis žodzį gena...“, kuriame dalyvavo ir su premija namo grįžo griškabūdietis, folklorinio ansamblio „Nova“ narys Leonas Galginaitis.
 
Nuotr. Konkurse laimėtą premiją L. Galginaitis skyrė folkloro ansamblio „Nova“ kompaktinio disko išleidimui.
 
Į Respublikinį pasakotojų konkursą „Žodzis žodzį gena...“ sugužėjo aštrialiežuviai pasakoriai iš visos Lietuvos: Zarasų, Kelmės, Šiaulių, Varėnos, Lazdijų, Panevėžio, Utenos, Anykščių, Šakių, Kupiškio, Kretingos, Kauno rajonų, Kazlų Rūdos, Palangos, Druskininkų. Konkurso dalyviai populiarino savo krašto tarmę, kultūros paveldą, dalijosi neišsemiama tautos išmintimi.
neigalieji gelgaudiskisRetas šakietis turėjo šią vasarą tiek ekskursijų, kiek Gelgaudiškio specialiosios mokyklos Neįgaliųjų dienos užimtumo centro lankytojai. Gelgaudiškietis verslininkas jiems skyrė tokią paramą, kad visą vasarą besitęsusioje turnė po Lietuvą galėjo dalyvauti ne tik neįgalieji, bet ir jų mamytės.
 
Nuotr. Neįgalieji įsijungė į dailininkų plenerą „Kalbanti žemė“.
 
Kaip pasakoja centro darbuotojos Genė Žilinskienė bei Edita Butkuvienė, už galimybę aplankyti Lietuvos žymias vietas mokyklos vadovai ir centro lankytojai yra dėkingi UAB „Kauno Perdanga“ vadovui, gelgaudiškiečiui Gintarui Červinskiui, kuris skyrė piniginę paramą. Neįgalieji pabuvojo Panemunės, Raudonės pilyse, Druskininkuose, Anykščiuose, Žemaitijos regione, Kauno zoologijos sode, numatoma kelionė į pajūrį. „Labai džiugu, kad kartu su ugdytiniais panoro keliauti ir jų mamytės bei tėveliai. Kelionės neprailgo, nes jas nuolat lydėjo skambi daina ir puiki nuotaika“,- teigė darbuotojos.
puoksteNesumeluosime sakydami, kad Gelgaudiškyje gyvenimas virte verda. Kultūrinių renginių čia tikrai apstu. Gelgaudiškiečiai švenčia ne tik didžiąsias šventes, bet ir lepinami įvairiais tiek vietos saviveiklininkų, tiek kviestinių svečių koncertais. O kur dar teatralizuotos ekskursijos ar tradiciniais virtę renginiai, be kurių miestelio gyventojai  šiandien tikrai neapsieitų. Vienas tokių – Žolinė, nuo pat ryto stebinanti žmonių išmone ir kūrybiškumu  - vienas už kitą gražesniais gėlių fejerverkais.
 
Nuotr. Gėlių kompozicijas pakelėse sukūrė ne tik pagrindinės gatvės, bet ir kitų – šalutinių gatvelių bei Pajotijo kaimo gyventojai.
 
Šiemet pagrindinę Gelgaudiškio gatvę papuošė net 46 įvairiaspalvių gėlių puokštės, kurios buvo sukomponuotos dviračio ratuose, mažuose dviratukuose, akį traukė traukinukas, sudėliotas iš medžio kaladėlių ir gyvomis gėlėmis mirksintys šviesoforai. Šioje akcijoje kasmet dalyvauja vis daugiau miestelio gyventojų. Galima sakyti, ne unoras pasipuošti prasčiau nei kaimynas pasipuošė, todėl gėlių kompozicijas kūrė ne tik pagrindinės gatvės, bet ir kitų – šalutinių gatvelių bei Pajotijo kaimo gyventojai. O kaip nepasipuoši. Juk Žolinė – tai bene didžiausia gelgaudiškiečių šventė, prie kurios organizavimo stengiasi prisidėti visi gyventojai. Be to, šiemet buvo renkama gražiausiai žydinti sodyba. Už gražią kaimynystę ir žiedais išpuoštą sodybą buvo apdovanota bendra Audros ir Artūro Varankevičių bei Ingridos ir Sauliaus Pališkių sodyba.
Liepos 30 – rugpjūčio 6 dienomis Nemunaityje (Alytaus r.) vyko kasmetinė Vilkaviškio vyskupijos ministrantų, giedotojų ir adoruotojų stovykla, kurią organizuoja vyskupijos Jaunimo bei Parapijinės katechezės centrai. Šiemet tarp devyniasdešimties stovyklautojų čia ilsėjosi ir 18 Šakių parapijos jaunuolių.
 
Visuotinėje Bažnyčioje švenčiant Tikėjimo metus ir stovyklos tema nebuvo atsitiktinė – „Credo“. Pati tema jau leidžia suprasti, kad buvo gilinamasi į pagrindinius tikėjimo klausimus, rūpimus visai Katalikų Bažnyčiai. Kad paminėtoji tema būtų dar labiau atskleista, kiekviena diena turėjo savo potemę. Pvz.: „Prologus“ – tai pradžios momentas. „Alpha et Omega“ – diena skirta suvokimui, kad ir šiandien Dievas yra visa ko pradžia ir pabaiga, pats būdamas be pradžios ir be pabaigos. „Heri. Hodie. Semper“ – laikas, skirtas geriau suvokti Kristaus asmenį, kuris buvo, yra ir bus. „Loquens“ –Šventosios Dvasios, ir mūsų dienomis tebekalbančios ir tebeveikiančios Bažnyčioje, diena. „Septem“ – niekuo nepakeičiamų septynių sakramentų gilesnis supratimas ir jų aptarimas teologiniu bei praktiniu aspektais. „Fiat“ – laikas skirtas Motinai, moteriai, kuri anuomet ištarusi „tebūnie“ ir mus šiandien drąsina apsispręsti artimiau bendradarbiauti su Dievu. „Amen“ – maldos pabaigos žodis, kurį ištarus prasideda maldavimo realizavimas kasdieniame gyvenime, veikiant žmogui ir Dievui drauge.

Aštuoniolika vadovų stovyklai ruošėsi ištisus metus, dalyvaudami keturiuose pasirengimo seminaruose bei dirbdami atskirose darbo grupėse. Teologine prasme dienų temas aktualizuoti labiausiai padėjo kasdienės, valandos trukmės katechezės, kurių metu svarbus buvo ne tik mokymas, stovyklautojų patirtis bei stovyklos vadovų asmeniniai liudijimai, bet ir kasdienė iškilminga Eucharistija, vakaro programos, kurioms pasiruošti reikėjo daug sumanumo, kūrybiškumo bei gebėjimo veikti drauge. Belieka tikėtis, kad čia pasėtas krikščioniškumo ir žmogiškumo grūdas kažkada sudygs ir duos gausių vaisių tiek Bažnyčiai, tiek ir tautai.

„Draugo“ inf.
kalbanti zemeRugpjūčio 5 – 15 dienomis Gelgaudiškyje vyko devintasis, jau tradicija tapęs, tarptautinis pleneras „Kalbanti žemė“. Jame dalyvavo dešimt dailininkų iš visos Lietuvos ir Lenkijos. Tarp jų ir trys šakiečiai – nuolatiniai plenero dalyviai: Lolita Rūgytė, Audronė ir Algimantas Vorevičiai.
 
Nuotr. Devintajame „Kalbančios žemės“ plenere netrūko nei įkvėpimo, nei linksmų akimirkų.
 
Kaip ir kasmet, be šakiečių dailininkų į plenerą „Kalbanti žemė“ atvyko vilniečiai Valentinas Antanavičius ir Jonas Daniliauskas, mūsų kraštietė Rima Baužaitė, gyvenanti Klaipėdoje, nuolatiniai plenero dalyviai iš Lenkijos - Zbignevas Mirunskis ir Barbara Koleinik, radviliškietis Ramūnas Dagys ir Gintaras Pankevičius iš Kauno.

Pasak projekto vadovės savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Papievienės, Gelgaudiškis – labai palanki kūrybai vieta, nes specialioji mokykla turi daug erdvių. Jos direktorė Birutė Navikienė menui atveria visas duris, kurias tik įmanoma atidaryti.   „Pirmi metai, kai šis pleneras negavo jokio projektinio finansavimo, - apgailestavo projekto vadovė. - Tad vieną iš devynių renginių  savo lėšomis šiemet organizavo rajono savivaldybė. Iš Kultūros programos fondo jam, labai susispaudus, buvo skirta 10 tūkst. litų.“
goldapasNe pirmi metai mūsų savivaldybės Kultūros ir turizmo skyrius bei rajono menininkai bendradarbiauja su Lenkijos Goldapo miestu, kuris draugų turi daugelyje pasaulio šalių. Čia suvažiuoja svečiai iš Izraelio, Graikijos, Vokietijos, Rusijos, Ukrainos. Rugpjūčio 4 dieną  už tarptautinį bendradarbiavimą jiems buvo įteikta Europos Sąjungos vėliava. Ta proga surengtoje šventėje dalyvavo ir mūsų krašto atstovai.
 
Nuotr. Goldapo mieste vykusiame lietuviškos muzikos vakare visus sužavėjo jauniausieji tautinių šokių kolektyvo „Pynė“ šokėjėliai.
 
Pasak rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Papievienės, šakiečiai ne pirmus metus draugauja su Goldapo bendruomene ir kasmet yra kviečiami dalyvauti įvairiose šventėse bei muzikos vakaruose. Šiemet Goldapo miesto šventėje, surengtoje ES vėliavos įteikimo proga, buvo pristatytas ne tik mūsų regiono kulinarijos paveldas, bet ir mūsų tautodailininkų bei menininkų darbai. Norintieji galėjo įsigyti Audronės ir Algimanto Vorevičių bei Birutės Jakštienės paveikslų, Daivos ir Gedimino Jėčių sukurtų darbų. Šventės metu koncertavo Sintautų kultūros centro vokalinis ansamblis „Mozaika“.
Pačiame vasaros žydėjimo įkarštyje, liepos 19 dieną, Mikytų ir Nosiedų kaimų gyventojai rinkosi į šimtametę  jaukią Kretkampio koplytėlę. Čia Šv. Mišiomis prasidėjo Aldonos Mankutės-Kursevičienės knygos „Vilties angelai“ ir prieš 27 metus Anapilin išėjusios Marijos Mašanauskaitės knygos „Jei prakalbėtų Nosiedų pušys...“ sutiktuvės.
 
Šv. Mišias už šviesų M.Mašanauskaitės atminimą ir poetės A. Mankutės - Kursevičienės sveikatą, kūrybinę sėkmę, nuoširdžią ir nesavanaudišką pagalbą kiekvienam žmogui pilnut pilnutėlėje Kretkampio koplytėlėje aukojo Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas Audrius Kurapka. Pasak Julijos Augustauskienės, tik A. Mankutės - Kursevičienės darbštumo dėka iš užmaršties buvo prikelta  mūsų kraštietės, visų mylimos samarietės M. Mašanauskaitės kūryba ir sudėta į knygą „Jei prakalbėtų Nosiedų pušys...“

Po Šv. Mišių Mikytų kaimo bendruomenės pirmininkė Saulena Kučiauskienė pakvietė visus į bendruomenės namus, kur knygų sutiktuvių šventę A. Mankutės - Kursevičienės eilėraščiu „Obels mirtis“ pradėjo jaunoji skaitovė Monika Permiakovaitė. „Knygos gimimas - tai didelis džiaugsmas, dvasinis penas kiekvienam“, –pristatydama knygas kalbėjo renginio vedėja Kristina Simanavičienė. Vienas po kito šventės dalyviai skaitė savo kraštiečių sukurtus kūrinius, skambėjo poečių eilėraščių tekstams sukurta muzika. Net trys ansambliai savo skambiais balsais džiugino susirinkusiuosius. Tai Regimanto Ramanausko vadovaujamas ansamblis, kauniečių moterų trio „Vakarė“ ir poetės Teresės Varnagirienės vadovaujamas ansamblis „Sūduva“.
dragunaityteVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
„Jeigu tikslas yra parodyti savo paveikslus, tai juos ir parodžiau“,- sako Šakių rotušės fojė surengtos personalinės tapybos darbų parodos iškilmingo atidarymo atsisakiusi Eglė Dragūnaitytė. Tradiciniai skambūs sveikinimo žodžiai ir gėlės – ne tai, kas būtų itin svarbu tautodailininkei. Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos dailės mokytoja gyvenimo prioritetus susidėliojusi pagal šiek tiek kitokią, - savą tvarką.
 
Nuotr. „Man tapyba –  vienas iš gyvenimo malonumų“, - sako tautodailininkė E. Dragūnaitytė.
 
Tapyba - malonumas
 
Parodoje eksponuojami akvarele tapyti darbai neturi tematinio vientisumo,- tai per kelerius pastaruosius metus nutapyti paveikslai. Gelgaudiškietė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos bei Šakių tautodailininkų klubo „Dailius“ narė. „Šiuo metu tapau mažiau, nes tiesiog neužtenka viskam laiko. Tapau, kai atsiranda poreikis. Mano paveiksluose nėra kokių nors konkrečių peizažų ar vaizdų. Pirmiausia turiu tikslą perteikti nuotaiką, mintį, būseną. Savas kaimas, artima aplinka - man svarbiausia. Džiaugiuosi, kad gyvenu kaime“,- prisipažįsta pašnekovė. Anot jos, didžiausią naudą teikiančios kūrybinės dirbtuvės, - tai tradiciniai Zyplių dvare vykstantys kūrybiniai plenerai.

UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos