kryzius2Giedrė PLEČKAITYTĖ

Lietuvoje įprasta, kad dažnas benykstantis ar jau išnykęs kaimas yra žymimas ten gyvenusių ar dar tebegyvenančių žmonių iniciatyva pastatytu kryžiumi. Praėjusį penktadienį Sintautų seniūnijos Skaistgirių kaimo kapinaitėse buvę ir esami šio kaimo gyventojai dalyvavo gražioje kryžiaus šventinimo šventėje.

Nuotr. Praėjusį penktadienį Skaistgirių kaimo kapinaitėse buvo pašventintas naujasis kryžius.  


Dievo palaima kaimui

Praėjusį penktadienį Sintautų seniūnijos Skaistgirių kaimo kapinaitėse susirinko kiek daugiau  nei 20 žmonių, kurių praeitis vienaip ar kitaip susijusi būtent su šiuo kaimu. Susitikimo akimirką žmonės šiltai vienas kitą sveikino, ne retam, po daugelio metų atvykusiam iš tolimesnio Lietuvos kampelio, teko ir ašarą nubraukti. Susirinkti Skaistgirių kaimo kapinaitėse sukvietė graži proga – naujojo kryžiaus šventinimas. Kaimas lig šiol jau turėjo jį globojusį ąžuolinį kryžių. Tačiau jį, kaip teigė vietiniai, vieną vasaros dieną  nepataisomai sugadino trenkęs galingas žaibas. Kad Skaistgiriai neliktų be kryžiaus, Steponaičių šeimos dėka buvo nuspręsta pagaminti naują tokio pat tipo tik jau metalinį kryžių, jį pastatyti bei iškilmingai pašventinti senojo vietoje. Naująjį kryžių pašventinti iš Dzūkijos tėviškėn sugrįžo kunigas Gintautas Romualdas Steponaitis. Kryžiaus šventinimo akimirką dvasininkas drauge su susirinkusiaisiais prašė Dievo palaimos mirusiems ir dabartiniams kaimo gyventojams. Buvo nuoširdžiai meldžiamasi už jų širdžiai artimą kaimą - Skaistgirius.
Nuo rugsėjo 5 dienos Sudargo evangelikų liuteronų bažnyčioje eksponuojama dailininkų plenero „Kalbanti žemė“, kuris vyko rugpjūčio 3 - 15 dienomis Gelgaudiškyje, darbų paroda. Pasak savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus specialistės Aurelijos Papievienės, rugsėjo 15 dieną ji persikels į Janukiškių bendruomenės centrą.

Pleneras „Kalbanti žemė“ ir jo parodos yra sudėtinė projekto Tarptautinio  bendradarbiavimo menų sklaida Šakių rajono bendruomenėse „Menų voratinklis“ dalis. Parodoje galima pamatyti ne tik šakiečių dailininkų Lolitos Rūgytės, Algimanto ir Audronės Vorevičių, bet ir vilniečių menininkų Valentino Antanavičiaus, Jono Daniliausko, klaipėdietės Rimos Baukaitės, Radviliškyje gyvenančio Ramūno Dagio bei užsieniečių Barbaros Kolejnik, Zbignevo Mierunskio (Lenkija), Peterio Maimiko (Estija) ir Katerinos Launai (Prancūzija) kūrybos darbus.

Aišku, ši įspūdinga paroda neapsiribos vien mūsų rajono ekspozicijų salėmis. A.Papievienė teigė, kad su plenero „Kalbanti žemė“ kūrybos darbais galės susipažinti ne tik Vilniaus, bet ir Elkės bei Goldapo miestų meno mėgėjai.

„Draugo“ inf.
savanoriai2Asta GVILDIENĖ

Rugsėjo 4 dieną Šakių Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje Vilkaviškio vyskupijos Carito direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė Šakių parapijos tikintiesiems skaitė paskaitą „Karitiečio pašaukimas“, kviesdama visus savanoriškai dalyvauti Jėzaus Kristaus bažnyčios misijoje.

Nuotr. Vilkaviškio vyskupijos Carito direktoriaus pavaduotoja A. Adomavičiūtė į konferenciją atvyko su jaunaisiais organizacijos savanoriais.

Nors daugelis žinome, kad Caritas yra tarptautinė katalikiška organizacija, visame pasaulyje vykdanti humanitarinę veiklą ir padedanti vargstantiems, nepriklausomai nuo jų rasės, religijos, lyties ir tautybės, tačiau neįsivaizduojame jų savanoriškos kasdieninės veiklos, vykdomos iš gailestingumo ir meilės. Šiandien daugelis nevyriausybinių, pelno nesiekiančių organizacijų negalėtų sėkmingai dirbti be šios organizacijos savanorių.

A.Adomavičiūtė teigė, kad gailestingoji meilė, su kuria daromi visi geri darbai, kyla iš paties Dievo - Viešpats mums įdeda į širdį visa, ko reikia tam darbui, kuriam mus pašaukia atlikti. „Svarbu suprasti, ar mums skauda širdį dėl tų pačių dalykų, dėl kurių skauda Dievui, - kalbėjo ji primindama, kad Motinai Teresei skaudėjo širdį dėl Kalkutos vargšų, Mozei – dėl jo tautos išnaudojimo. -  Kadangi jų troškimai sutapo su Dievo troškimais – jie suprato, kuriuo keliu eiti ir kaip pasitarnauti vargstantiems.“
sodybosGiedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjusią savaitę baigėsi ekspedicija, skirta Zanavykijos krašto pamiškių ir miškų gyventojų, dar kitaip vadinamų sakuotnugarių, sodybų medinės architektūros apžvalgai. Ekspedicijos dalyviai džiaugėsi puikiai pavykusiomis išvykomis bei sutiktais šiltais žmonėmis. Artimiausiu metu planuojama išleisti specialų leidinį, skirtą ekspedicijos apibendrinimui.

Nuotr. Nuotraukoje įmažinta viena Sirvydų kaimo sodyba, kurią apžiūrėti ekspedicijos dalyvius lydėjo A. Šilingas ir D. Dražbienė.  

Pirmoji tokia ekspedicija

Nuo gegužės 26 dienos iki praėjusios savaitės atskirais etapais Zanavykijoje vyko pirmoji ekspedicija, skirta pamiškių ir sakuotnugarių sodybų architektūros apžiūrai bei įamžinimui. Kaip rašoma vienos ekspedicijos dalyvės KTU Architektūros ir statybos instituto dr. Rasos Bertašiūtės išleistos knygos „Lietuvio sodyba“ anotacijoje: „Lietuvio sodyba - tai ašis, apie kurią sukosi visas valstiečio gyvenimas. Kintančioje gyvenviečių struktūroje ji išliko pagrindine šeimos buveine, stabiliu ūkio vienetu ir tautinės kultūros židiniu“. Lekėčių krašto pamiškių ir miškų gyventojų sodybų namų architektūra domėjosi Zanavykų krašto muziejaus specialistė etnografijai Rima Vasaitienė, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, Lietuvos buities muziejaus architektė dr. R. Bertašiūtė. Moteris ekspedicijų metu maloniai palydėjo šias vietas puikai žinantys Vidmantas Mašanauskas, Antanas Šilingas, Daiva Dražbienė. Iš viso buvo aplankyta net 50 sodybų, buvo apžiūrėta lig šiol išlikusi pastatų architektūra.
unguvaitytePraėjusį antradienį Zanavykų krašto muziejuje buvo atidaryta jau ketvirtoji Sintautų pagrindinės mokyklos moksleivės Gretos Unguvaitytės tapybos darbų paroda. Parodos atidarymo akimirką jos kūryba pasidžiaugti atėjo nemažas būrys draugų, giminaičių ir tiesiog meno mylėtojų.

Nuotr. Zanavykų krašto muziejuje buvo atidaryta ketvirtoji Sintautų pagrindinės mokyklos dešimtokės tapybos darbų paroda.  


Šiemet Šakių meno mokyklą baigusi sintautietė Greta Unguvaitytė šiomis dienomis džiaugiasi jau ketvirtąja savo darbų paroda, kurią iki rugsėjo 22 dienos gali pamatyti kiekvienas Zanavykų krašto muziejaus lankytojas. Lig šiol mergina buvo surengusi net tris personalines parodas, kurios visuomenei buvo rodomos Sintautuose, Keturnaujienoje, Šakiuose. Šiuo metu muziejuje eksponuojama net 17 naujų bei labiausiai menininkės širdžiai mielų tapybos darbų.

Jaunatviškumu švytinti Greta susirinkusiems atviravo, jog labai džiaugiasi surengta dar viena savo kūrybos darbų paroda. „Labai džiugu matyti draugus, pažįstamus, artimuosius. Tai yra mano ketvirtoji paroda. Į kiekvieną parodą susirenka vis daugiau žmonių“, - linksmai nusiteikusi kalbėjo G. Unguvaitytė.  Ji parodos lankytojams pasakojo apie paveikslų atsiradimo aplinkybes. Dalis šioje parodoje eksponuojamų paveikslų buvo sukurti Lenkijoje vykusio plenero „Meno vaivorykštė“ metu. Šiemet ji dalyvavo dar ir kitame taip pat Lenkijoje vykusiame plenere, kur jaunoji menininkė ne tik kūrė, bet ir sėmėsi patirties iš profesionalių menininkų. Iš šio plenero G. Unguvaitytė į parodą atvežė net penkis naujus paveikslus. Pasak Gretos, visi kiti darbai buvo sukurti laisvalaikiu. „Daugelis manęs klausia: „Greta, kodėl tapai? Kodėl tokios spalvos? Kodėl jos tokios niūrios?“. Aš nežinau, kaip tai paaiškinti. Ką jaučiu viduje, tą ir perteikiu ant drobės“,- kalbėjo Greta. Žvelgiant į menininkės paveikslus, galima pastebėti vyraujančias niūrias mėlynas spalvas, žinoma, yra ir itin ryškių. Apie spalvas kalbėjusi mergina teigė, jog spalvos atsiranda tik dėl vyraujančios nuotaikos.
jaunimas3Rugsėjo 2 dieną Šakių jaunimo sąjunga „Apskritasis stalas“ organizavo laisvos formos jaunimo pasibuvimą J. Lingio parke. Čia penktadienio pavakarę skambėjo jaunatviška muzika, aidėjo jaunimo klegesys.

Nuotr. Penktadienį J. Lingio parke jaunimas linksmai leido laisvalaikį.

Antrąją šių mokslo metų dieną, penktadienį, Šakiuose esančiame J. Lingio parke pirmą kartą buvo surengtas neformalus jaunimo pasibuvimas. Jį organizavo Šakių jaunimo sąjunga „Apskritasis stalas“. Sąjungos pirmininkė Milda Kuraitė tikino, jog šis susiėjimas rengiamas tik dėl jaunimo. Parke, grojant šiuolaikinei muzikai, buvo siekiama pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių, norinčių bendrauti, ieškančių naujų pažinčių. „Susirinkome tam, kad Šakiuose padarytume judėjimą. Muzika groja. Juk tik muzika pritraukia jaunimą“,- pridūrė Šakių rajono mokinių tarybos pirmininkas Lukas Keraitis. Neoficialioje aplinkoje buvo siekiama užmegzti naujus kontaktus, galbūt kai kuriuos jaunuolius pakviesti ir visuomeninę rajono jaunimo veiklą.

Šio pasibuvimo organizatoriai tikisi, kad tokie susibūrimai, prigiję kituose šalies miestuose, bus rengiami ir ateityje. Muzika ir jaunimo juokas J. Lingio parke skambėjo ligi vėlyvo vakaro. Savo kūrybos šiuolaikiškos muzikos kūrinius susirinkusiems pristatė sintautietis Leonas Rėčkus. Negausiai susirinkęs jaunimas ne tik muzikos klausėsi, bet ir piešė plakatus, linksminosi.  

„Draugo“ inf.
lozoraiciaiGintarė MARTINAITIENĖ

„To nepamiršim, kol gyvi būsim“, - sako neseniai savo Auksines vestuves atšventę Žvirgždaičiuose gyvenantys Juozas Pranas ir Janė Ona Lozoraičiai. Vaikai bei marčios tėvams suorganizavo siurprizą, apie kokį jie net nesapnavo. Tad ko gi reikia, kad šeimyninis gyvenimas būtų ilgas ir gražus? Sutuoktiniai tikina, jog svarbiausia kantrybė, supratimas ir sugebėjimas nusileisti vienas kitam.

Nuotr. J. ir J. Lozoraičiai sako, kad Auksinės vestuvės buvo daug šaunesnės nei pirmosios.

„Kai tuokėmės jaunystėje, tai kas ten, varge. Nuėjom keturi žmonės ir viskas. O dabar, kad būtumėt matę, kaip viskas vyko“, - dar gyvenantys šventės prisiminimais kalbėjo J. ir J. Lozoraičiai. Pasirodo, sūnūs, dukra bei marčios tėvams surengė šventę paslapčia. Patys tėvai galvojo, jog Auksinių vestuvių proga tik nuvyks į bažnyčią, gal vaikai suorganizuos kokią ekskursiją po žinomas rajono vietas. „O čia, išeiname, limuzinas laukia, susirinkę visi vaikai, anūkai. Neapsakomai gražu“, - tikino Janė. Tad visa šeima vyko į Civilinės metrikacijos skyrių, kur prisiekė vienas kitam, vėliau įžadus atnaujino ir bažnyčioje. „Matote, net naujus žiedus vaikai parūpino“, - tiesdama ranką su tviskančiu žiedu kalbėjo J. Lozoraitienė. Kupinos džiaugsmo akys nemeluoja, jog jie jautėsi ypač laimingi. Sutuoktiniai tikino, kad nepakartojamų akimirkų ir patirtų įspūdžių nepamirš kol gyvi bus. Svarbiausia, kad visa šeima buvo kartu ir kad vaikai sugebėjo surengti tokį siurprizą, parodydami tėvams, kokie išskirtiniai jie yra. O kur dar visiškai netikėti seniūnijos, valdžios atstovų sveikinimai...
starkauskasPraėjusį penktadienį savivaldybės fojė įvyko debiutas – čia pirmą kartą buvo atidaryta šakiečio mediko Audriaus Starkausko fotografijų „Izraelis. Žvilgsniai ir pamąstymai“ paroda, į kurią susirinko jo artimieji, draugai, kolegos gydytojai, rajono menininkai ir fotografai.

Nuotr. Pristatydamas savo pirmąją parodą, A.Starkauskas prasitarė, kad fotografuoja gerokai seniau negu užsiima gydytojo praktika.

Dar visai neseniai čia buvo eksponuojamos Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos Dramos studijos kelionių po saulėtąją Italiją akimirkos, o ši paroda  perteikia prieš metus vykusios A.Starkausko kelionės po Izraelį įspūdžius. Pristatydama parodą, savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyresnioji specialistė Aurelija Papievienė kalbėjo, kad visi, surengę pirmąsias parodas savivaldybės fojė, paprastai tuo neapsiriboja, todėl ji tikisi, kad čia pamatysime dar ne vieną jo įspūdingų fotografijų ekspoziciją.

Savivaldybės mero pavaduotojai Rimai Rauktienei ši paroda priminė jos pačios kelionę į šią nepakartojamai įspūdingą vietą. Ji teigė, kad tai labai informatyvi paroda, ypač tiems, kurie neturi galimybės apsilankyti šventojoje žemėje. A.Starkauskui vicemerė palinkėjo, kad žmonės, kurie žvelgs į fotografijas, atspindinčias kelionės akimirkas, pamatytų Izraelį jų autoriaus akimis, pajustų tos žemės dvasią ir svajotų joje pabuvoti.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos