baneris leidinys

baznyciaGiedrė PLEČKAITYTĖ

Per Lietuvos nepriklausomybės 22-ejus metus pirmą kartą Šakių rajono istorijoje duris atvėrė naujai pastatyti maldos namai. Praėjusį sekmadienį Žvirgždaičiuose įvyko naujosios bažnyčios, vietos gyventojų statytos bemaž dešimtmetį, konsekracijos iškilmės. Nors Dievo namai kol kas dar be varpinės bokšto, tikimasi, kad ateityje jis būtinai bus pastatytas ir dar labiau papuoš naująjį miestelio statinį.

Nuotr. Praėjusį sekmadienį Žvirgždaičiuose buvo pašventinta naujoji dešimtmetį statyta Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Lig šiol parapijos tikintieji glaudėsi senojoje koplytėlėje (kairėje).

Istoriniai trukdžiai

Liepos 22-osios vidurdienį atlikėjų Vaidos Genytės ir Povilo Meškėlos atliekama sakralinė muzika bei aktoriaus Sauliaus Balandžio skaitomos žinomų lietuvių poetų eilės Žvirgždaičių parapijos gyventojus ir garbingus svečius kvietė į miestelio naujosios Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios konsekracijos iškilmes. Istorija liudija, kad Žvirgždaičių parapijos tikintieji turėjo sudėtingą praeitį. Kaip prabrėžė naujosios bažnyčios konsekracijai vadovavęs  Šakių dekanato dekanas Donatas Jasulaitis, bažnyčių netekimas skaudžiausiai atsiliepia parapijos dvasiniam gyvenimui. Žvirgždaičių parapijai buvo lemta net kelis kartus vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis netekti bažnyčios. Karo metais ji sudegė, o sovietiniais laikais, esant griežtai politinei santvarkai, Žvirždaičiuose bažnyčiai taip ir nebuvo lemta atsirasti. Tikintieji daugelį metų glaudėsi miestelio kapinaitėse esančioje koplytėlėje. „Senoji koplytėlė yra relikvija, primenanti parapijos žmonių atkaklumą ir atsparumą tikėjime“, - teigė dekanas D. Jasulaitis.
sventeGiedrė PLEČKAITYTĖ

Planuojama, jog Šakių rajono savivaldybėje per šiuos metus nušurmuliuos 98 kultūriniai renginiai. O kur dar aibė bendruomenių organizuojamų švenčių! Tad, kas išdrįs pasakyti, kad rajone trūksta kultūrinės veiklos? Kultūrinis gyvenimas čia verda, tačiau, ar mes, šakiečiai, visa tai vertiname?   

Nuotr. Šakių rajono kultūros darbuotojai per šiuos metus rajone planuoja 98 kultūrinius renginius. Pastebėta, jog rajono gyventojus labiausiai domina mažų miestelių šventės.

Įdomiausios miestelių šventės?

Kaip skelbia Šakių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyrius, rajono kultūra bei tradicijomis rūpinasi 26 kultūros centrai ir laisvalaikio salės, 29 bibliotekos, Zanavykų krašto, dr. Vinco Kudirkos nacionalinis bei 19 visuomeninių ir privačių muziejų, kur turtingą rajono istoriją mena sukauptos gausios ir vertingos ekspozicijos. Šiose įstaigose dirba  127  žmonės. Be to, rajone yra 100 meno mėgėjų  kolektyvų, kurių veikloje dalyvauja 1121  rajono gyventojas. Skelbiama, jog per 2012-uosius metus rajone įvyks 98 reikšmingiausi kultūriniai renginiai. Tai daug, ar mažai? Pasak Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės, palyginus su kitomis savivaldybėmis Šakių rajone vyksta tikrai nemažai renginių. „Tai yra patys svarbiausieji renginiai. Be to, kiek dar turime bendruomenių ir seniūnijų renginių, kurių neįtraukėme į didįjį renginių sąrašą“, - teigė vedėja. Jos pastebėjimu, akivaizdu, kad didžiausio žmonių dėmesio vis tik sulaukia miestelių šventės, kuriose koncertuoja populiarūs Lietuvos atlikėjai. „Pavyzdžiui, liepos mėnesį vyks Griškabūdžio, Kriūkų, Paluobių miestelių šventės, kurios paprastai derinamos su atlaidais. Suvažiuoja giminės ir artimieji, todėl jos tampa masiškiausiomis šventėmis“, - teigė A. Kasparevičienė. Kitus rajone vykstančius renginius žmonės renkasi difirencijuotai. Šakių kultūros centro direktorės Irenos Drazdauskienės tikinimu, didžiausio dėmesios sulaukia jau penktus metus rengiamas naujametinis vakarėlis „Senuosius palydint“. Taip pat nemažai žiūrovų centras sulaukia valstybinėms šventėms skirtuose renginiuose.
grazulisValstybinė kultūros paveldo komisija, apsilankiusi Gelgaudiškio dvare, negailėjo gražių žodžių dėl autentiškų elementų išsaugojimo ir pagal planą vykstančių organizacinių procesų.

Nuotr. Dvaro autentiškumą vertino paveldo vyriausiasis specialistas Algimantas Gražulis (dešinėje).

Liepos 11 dieną Gelgaudiškio dvare lankėsi Valstybinė kultūros paveldo komisija. Viską apžiūrėjo ir vertino Informacijos analizės tarnybos vyriausiasis specialistas Algimantas Gražulis. Pagrindinis apsilankymo dvare tikslas – išsiaiškinti, kaip įsisavinami Europos Sąjungos pinigai ir, ar tai padeda išsaugoti paveldą, sustabdyti griuvimą, nykimą, žalojimą ir užtikrinti, kad būtų atskleistos vertingosios savybės. Taip pat buvo norima įsitikinti, ar autentiškų elementų išsaugojimas duoda daugiau žalos negu naudos. Dar vienas iš vizito tikslų – vertinti organizacinius procesus: ar darbai vyksta pagal planą, ar yra daroma viskas, kas yra numatyta ir būtina padaryti.

Nors tikroji A. Gražulio profesija yra architektas, tačiau jis jau daugiau nei dvidešimt metų dirba paveldosaugoje. Jis, kaip vyriausiasis specialistas, kartu su savo kolegomis – Artūru Stepanovič ir Arūnu Cicėnu, vaikščiojo po Gelgaudiškio dvarą ir apžiūrinėjo, kas yra gerai ir kas blogai. Žiūrėjo, kiek dvare yra išsaugota autentiškų dalykų, kiek jų yra perdaryta. Kaip pasakojo pats A. Gražulis, yra sudarytas tam tikrų saugomų elementų sąrašas, todėl reikia patikrinti, ar jie yra išsaugoti ir atskleisti.
Jau tapo tradicija, kad vieną kartą vasaros metu Šakių rajono jaunimas ir svečiai kviečiami į jaunimo organizuojamą šventę „Aš myliu vasarą“. Girėnų tvenkinio saloje vykusiose šventėje nestigo jaunatviško šėlsmo.  

Liepos 14 dieną Girėnų tvenkinio saloje vyko tradicinis, intriguojantis, kupinas emocijų ir adrenalino, populiariausias vasaros renginys Šakiuose „Aš myliu vasarą“. „Impress“ renginių organizatoriai kartu su vieno geriausių Kauno klubų „Pop star bar“ klubo rezidentu Modaco ir vienos populiariausių tarp jaunimo „Power hit radijo“ laidų vedėja Raminta užkūrė galingas garso ir šviesų mašinas. Jaunimui pateikė ne vieną staigmeną visiems neabejingiems vasaros malonumams. Neprognozuojamos užduotys, kiaurai kūną perveriantys žvilgsniai, šimtai įkaitusių ir šėlti nusiteikusių vasarotojų sukūrė nepakartojamą nuotaiką. Jaunimą audrino šokių muzikos dyžėjai: Figo, Sumix, Enriso, Mantinio, Cookiejar, MODACO, Raminta Vyšniauskaitė iš „Power hit radio“.

Jaunimo renginį globojo Seimo narys Mindaugas Bastys.

„Draugo“ inf.
bendruomenes_krikstasSandra JUŠKAITĖ

Liepos 7-ąją Panoviuose vyko trečioji tradicinė Šakių rajono bendruomenių centrų asociacijos organizuojama bendruomenių diena „Kartu mes galime daug“. Šventės metu buvo galima pamatyti daug palapinių, kuriose buvo įsikūrusios 16 bendruomenių. Palapinės skyrėsi viena nuo kitos savo puošnumu, stalais, nukrautais įvairiais valgiais, vietoje gaminamais gardų kvapą skleidžiančiais skanėstais. Bendruomenių nariai šventės dalyvius kvietė nepasididžiuoti ir paragauti vaišių.

Nuotr. Šakių rajono bendruomenių asociacijos pirmininkė G. Šnirpūnienė krikštija naujai susikūrusią Voniškių bendruomenę.

Prisistatymas

Šventė prasidėjo Lietuvos himno giedojimu. Tuoj po jo buvo dainuojama galbūt kada nors Suvalkijos himnu tapsianti „Suvalkijos lygumų“ daina su pakeistais ir bendruomenėms pritaikytais žodžiais. Muzikinį foną papildė Kazlų Rūdos pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Rimanto Gelgautos ir smuikininkė Modesta Domeikaitė. Šakių rajono meras Juozas Bertašius kartu su pavaduotoja Rima Rauktiene įteikė padėkos raštus šventę organizavusiems ir daugiausiai prie jos prisidėjusiems žmonėms.
paminklas_vaiPaaiškėjo asociacijos „Paminklo poetui Pranui Vaičaičiui fondas“ skelbto konkurso laimėtojas, turėsiantis greitu metu sukurti Sintautų miestelio centre poetui Pranui Vaičaičiui skirtą paminklą.

Nuotr. Sintautuose bus statoma kauniečio J. Šlivinsko pasiūlyta skulptūra, kurioje vaizduojama knyga su poeto portretu.  

Konkursą paskelbusi minėtoji asociacija sulaukė trijų menininkų pasiūlymų iš Šakių, Marijampolės ir Kauno poeto P. Vaičaičio atminimo paminklui statyti. Šakiečio mokytojo Kęstučio Dovydaičio pateiktas skulptūros eskizas, specialios devynių narių komisijos sprendimu, buvo atmestas, nes pažeidė konkurso sąlygas. Vertinant menininkų pateiktus skulptūros eskizų variantus, buvo atsižvelgta ir į kainą. Buvo norima, kad skulptūra neviršytų 80 tūkst. litų. Tad kauniečio Juozo Šlivinsko pateikta knygos formos skulptūra atitiko kainą ir, komisijos narių nuomone, buvo pripažinta geriausia. pasak Sintautų bendruomenės pirmininko Raimundo Daniliausko, sintautiečiams labiau patiko Kęstučio Balčiūno pateiktas darbas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šio menininko siūlymas labai brangus, galintis siekti net 150 tūkst. litų, buvo apsispręsta pritarti skulptūrai – knygai. Asociacijos „Paminklo poetui Pranui Vaičaičiui fondas“ pirmininkas Vidmantas Staniulis teigė, abiejų minėtųjų autorių darbai meniniu požiūriu buvo geri. Beje, šiuo klausimu nuomonę išsakė ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pasisakė už skulptūrą - knygą. „Aš palaikau šį variantą. Todėl, kad tai yra paminklas ne tik poetui, bet ir knygai“,- teigė Prezidentė. V. Staniulio tikinimu, Lietuvoje tokio paminklo dar nėra. „Tokio paminklo, kad būtų su knyga gyvenvietėje dar nėra. Yra tik kapinėse. Sintautai vieninteliai jį tokį turės“, - tvirtino V. Staniulis. Konkursą laimėjusio autoriaus darbas dar bus tobulinamas. Sutartis su  skulptoriumi bus pasirašoma jau kitą savaitę.  

„Draugo“ inf.
dubickieneBirželio 29-ąją Zanavykų krašto muziejuje buvo atidaryta tautodailininkės Dalios Bilevičiūtės-Dubickienės tapybos darbų paroda. Buvusios lekėtiškės darbus muziejuje bus galima pamatyti iki rugpjūčio 17 dienos.

Nuotr. Dalia džiaugiasi, kad savo tapybos darbų parodą gali surengti širdžiai mielame krašte.

Dar sėdėdama mokykliniame suole Dalia daug piešdavo, apipavidalindavo įvairius albumus, sienlaikraščius. Ji visą laiką svajojo apie dailininkės karjerą, tačiau pasuko farmacininkės keliu. Likimas Daliai buvo gailestingas ir grąžino ją į gimtąjį miestelį – Lekėčius. Čia veikė dailės būrelis, kuriam vadovavo V. Adomavičius. Užsiėmimų metu visi susirinkusieji tapydavo, aptardavo vieni kitų darbus ir dalyvaudavo parodose.

Ištekėjusi Dalia persikėlė gyventi į Kybartus. Darbas vaistinėje ir šeima atėmė visą laiką, todėl neliko laisvalaikio, kurį mielai ji būtų skyrusi tapymui. Net 15 metų pertrauka neišblukino noro tapyti. Praėjus ilgam laikui, Dalia vėl paėmė į rankas teptuką. „Esu realistinio meno atstovė. Mano tapyboje – peizažai. Labai myliu mišką, gražius gamtos kampelius“,– pasakojo tautodailininkė.
paminklas_kudirkosPamačius Vinco Kudirkos paminklą nustembi ir galvoje kyla klausimų dėl jo išvaizdos: kodėl jis kasdien vis blogiau atrodo, kodėl jo niekas neprižiūri ir kada bus sutvarkytas?

Nuotr. Apibyrėjusiam ir pelėsiais apaugusiam paminklui reikalingas restauravimas, tačiau tam vis dar trūksta lėšų.

Vinco Kudirkos paminklas esantis Kudirkos Naumiestyje kelia galvos skausmą. Atvykę svečiai iš Rusijos Šakių rajono savivaldybės mero Juozo Bertašiaus klausė, kodėl nesistengiama restauruoti šio, nekaip atrodančio paminklo? Meras paaiškino, kad kiekvienais metais jis yra plaunamas specialiomis priemonėmis ir, kaip buvo paminėta, paminklas po nuplovimo dar klaikiau atrodo. Tokia priežiūra kasmet kainuoja daugiau negu naujo paminklo statymas, o restauruoti ir kažką daryti gali tik skulptorius Kęstutis Norkūnas. Be to, norint restauruoti paminklą, reikia daug lėšų, kurių kol kas dar trūksta. Pasak Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės, sprendžiama, kad paminklo originalą reikia arba užkonservuoti ir vietoj jo statyti kopiją, arba ieškoti ypatingų medžiagų ir tvarkyti dabar esantį. Vieną iš dviejų galimų sprendimų turi priimti specialistai. Dabar paminklą prižiūri Kultūros paveldo departamentas. Belieka laukti, kada bus sutvarkytas apibyrėjęs ir pelėsiais apaugęs paminklas.

„Draugo“ inf.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos