baneris leidinys

drazdauskieneGintarė MARTINAITIENĖ

Šakių kultūros centro direktorė Irena Drazdauskienė, šiai įstaigai vadovavusi 21-erius metus, nuo vasario nebedirbs šiose pareigose. Moteris valdiško darbo atsisako savo noru, nors pripažįsta, kad tam reikėjo ir drąsos, ir laiko. Tačiau tuoj pat paaiškina, kad tai sąmoningas ir tikslingas ėjimas, norint keisti savo gyvenimą.

Nuotr. Nuo vasario ilgametį darbą paliekanti I. Drazdauskienė sako, kad tarp keturių sienų nesėdės.

Darbiniai vingiai

Pokalbio pradžioje I. Drazdauskienė prisimena, kad nuo pat vaikystės ji buvo prie meno, žavėjosi muzika, šokiais, tačiau baigusi vidurinę norėjo studijuoti lietuvių kalbą. Nepavykus įstoti į universitetą, ji pasuko kultūriniu keliu ir pradėjo darbą Daukantiškiuose. Vėliau Jurbarke teko dirbti netgi trąšų sandėlyje sąskaitininke, po to vėl grįžo į Šakius. Moteris sukūrė šeimą, paaugino sūnų ir vėl grįžo į darbą. Gyvenimas ją nubloškė ir į Kudirkos Naumiestį, vėliau vėl sugrąžino į Šakius. Čia, sulaukusi tuometinio vadovo Antano Girnio siūlymo, įsidarbino redaktore buvusioje Šakių kino direkcijoje. Jai teko planuoti filmus, ruošti anonsus spaudai, organizuoti susitikimus su aktoriais. Tai, kaip pripažįsta I. Drazdauskienė, buvo labai įdomi ir gera patirtis. Tačiau likimas lėmė, kad esant tuometinei politinei sistemai, teko susipykti su valdžios atstovais, bet dabar sako, jog nei pykčių, nei nuoskaudų dėl to nejaučianti. „Tokie laikai, tokia sistema buvo, tačiau esu mąstantis ir dirbantis žmogus. Visada mano mąstymas linko į laisvą Lietuvą“, - prisiminimais dalijosi pašnekovė. Galiausiai, jau 1991 metais, kino direkcijoje buvo naikinamas etatas ir moteris tiesiog liko bedarbe. Tačiau šio fakto nesureikšmino ir pozityviai žvelgė į ateitį. Neaišku, ar nusiteikimas ar tiesiog palankios aplinkybės lėmė, kad be darbo teko būti neilgai. Nuo 1991 metų spalio ji Šakių kultūros namuose pradėjo dirbti renginių organizatore, o nuo gruodžio 1 dienos – direktore. „Tad 21-eri metai - visiška pilnametystė. Iš viso kultūrai atidaviau 38 metus“, - teigė pašnekovė.
matuseviciusAsta GVILDIENĖ

Popiežius Benediktas XVI  šiuos metus visuotinėje Bažnyčioje paskelbė Tikėjimo metais, kurių metu vyks nenutrūkstama Švenčiausiojo Sakramento adoracija. Pasak Šakių Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios klebono Sigito Matusevičiaus, taip skatinamos iniciatyvos, padedančios atgaivinti tikėjimo karštį ir „veidas į veidą“ susitikti su Viešpačiu. Vasario 3 dieną visus rajono gyventojus jis kviečia į 24 valandas besitęsiančią Švenčiausiojo Sakramento adoraciją.

Nuotr. „Tikėjimo metai skirti asmeniniam susitikimui su Jėzumi, o tai įvyksta per Eucharistiją“, - kalbėjo kunigas S. Matusevičius.


2012 metų spalio 11-ąją prasidėję Tikėjimo metai baigsis 2013-ųjų lapkričio 24-ąją, Kristaus Visatos Valdovo iškilmių dieną. Anot Šventojo Tėvo, tai bus malonės ir įsipareigojimo metas, leisiantis pasireikšti visaverčiam atsivertimui į Dievą, sustiprinti mūsų tikėjimą Juo ir Jį džiaugsmingai skelbti mūsų laikų žmonėms. Kadangi šiandieniame pasaulyje yra pastebimas nepakankamas tikėjimo kultūros įvertinimas, labai svarbu vėl iš naujo suvokti, kokie šaltiniai palaiko mūsų asmeninį gyvenimą ir mūsų krikščioniškąją civilizaciją, kokia yra tikėjimo reikšmė žmogaus asmeniniam ir tautos vystymuisi. „Tikėjimo metai skirti asmeniniam susitikimui su Jėzumi, o tai įvyksta per Eucharistiją. Ne veltui Lietuvos vyskupai Tikėjimo metams parinko šūkį - „Tavo veido, Viešpatie, aš ieškau“, - kalbėjo kunigas S.Matusevičius. – Kaip mes su kitais žmonėmis bendraujame atsisukę „veidas į veidą“, taip reikėtų su maldomis tyloje atsigręžti ir į Gyvąjį Dievą. Tam visus rajono žmones kviečiu atnaujinti ir pagilinti Švenčiausiojo Sakramento adoracijos praktiką.“  
mozaikaPraėjusią savaitę Deivido Kerevičiaus vadovaujamas Sintautų vokalinės muzikos ansamblis „Mozaika“ dalyvavo Daugpilyje vykusiame X tarptautiniame chorų konkurse „Sidabriniai varpai”.

Nuotr. Sintautų ansamblis „Mozaika“ tarptautiniame konkurse pelnė II laipsnio diplomą.

Keturias dienas Daugpilyje skambėjo X tarptautinio sakralinės muzikos konkurso „Sidabriniai varpai“ 2500 dalyvių,  53 kolektyvų balsai iš Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos. Tarp dešimties konkurse dalyvavusių kolektyvų pasirodė ir sintautiečių kolektyvas „Mozaika“.  

Konkurse kolektyvai rungėsi šešiose kategorijose: vaikų, jaunimo, lygių balsų, mišrių, vokalinių ansamblių ir vokalinių grupių kategorijose.
naumiescio_centrasGintarė MARTINAITIENĖ

Sakoma, negirk dienos be vakaro, bet šia patarle nesinorėtų vadovautis kalbant apie Kudirkos Naumiesčio kultūros centro renovaciją. Praėjusį ketvirtadienį čia vyko susitikimas su statybos darbų vadovais ir priežiūros komisijos atstovais. Savivaldybės administracija džiaugiasi, kad viskas vyksta sklandžiai, o darbus tikimasi pabaigti netgi anksčiau nei numatyta projekte.

Statybininkas P. Chominas pripažino, kad nors darbai vyksta sklandžiai, nenumatytų niuansų buvo ne vienas. Tuo tarpu L. Mockevičienė džiaugėsi, kad jau matomi akivaizdūs darbo rezultatai.

Kudirkos Naumiesčio kultūros centro renovacijos buvo laukiama kaip išganymo, nes čia jau ne vienerius metus darbuotojai dirbo smalkėse, dūmuose, tarp sukežusių sienų bei grindų, begriūvančių ant galvų lubų. Dabar, kaip pripažįsta kultūros centro direktorė Laima Mockevičienė, jausmas toks, lyg išlindus iš pogrindžio. Ir visai nesvarbu, kad reikia glaustis seniūnijos kabinete, repetuoti fojė, o renginius arba nukelti, arba organizuoti kitur.
sausio_13_lauzasVienybės ir susitelkimo padrąsinti lietuviai 1991-ųjų sausio 13-osios naktį prieš tankus, ginkluotus kareivius stojo ginti Laisvės. Ši viena reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų kasmet minima iškilminguose ir prasminguose renginiuose, kad kiekvienas mūsų susimąstytume apie turimą ir galbūt dažnai nevertinamą Laisvę.

Nuotr. Sekmadienį J. Lingio parke liepsnojęs laužas kvietė susiburti ir pajusti vienybės dvasią.

Valstybės ateitis – mūsų atsakomybė

Prieš 22-ejus metus vykę Sausio 13-ios įvykiai prisimenami gausiai šalyje organizuojamuose renginiuose. Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos paminėjimas įvyko Seime. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, vyko iškilminga valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. „Sausio 13-ąją susikibę rankomis ir dainuodami lietuviškas dainas Lietuvos žmonės visam pasauliui parodė, kad vienybė ir tikėjimas nugali brutaliausią jėgą. Tragiški įvykiai paliko randą mūsų širdyse, tačiau nepalaužė tikėjimo laisve. Tačiau ją saugoti ir ginti turime kiekvienas ir kasdien”, - sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, valstybė - tai ne tik gražūs žodžiai ir gražios idėjos, ne tik diplomatinis pripažinimas ir kariuomenė. Pirmiausia valstybė - tai mūsų kasdienis gyvenimas, pagrįstas žmogiška pagarba ir orumu, mūsų žodžiais ir darbais, todėl kiekvienas turime jausti atsakomybę už jos ateitį.
kelertasPraėjusį sekmadienį Vakarų pasaulio krikščionys šventė Dievo Apsireiškimo arba Trijų Išminčių, ne vienam geriau žinomą kaip Trijų Karalių šventę, prisimindami jų simbolines dovanas Betliejuje užgimusiam Viešpačiui – auksą, mirą ir smilkalus.

Šakių evangelikų liuteronų kunigo Virginijaus Kelerto teigimu, šventės pavadinimas Trys Karaliai - tai labiau liaudies kūrybos pasekmė. „Tikriausiai žmonėms taip labiau patiko, taip buvo žaismingiau  Išminčius vadinti Karaliais, - kalbėjo jis, primindamas Evangelijos pasakojimą apie tris Išminčius iš Rytų šalies. „Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“. (Mt 2,1-2)

Tradiciškai Vakarų Bažnyčioje ši šventė yra vadinama Epifanijos (t.y Dievo Apsireiškimo) vardu. Trijų Išminčių asmenyje tarsi įkūnijamos visos pasaulio tautos ir šalys. Pasauliui apreiškiamas Dievas, kuris daugiau nėra vien tik išrinktosios Izraelio tautos Dievas. Tai visų šalių, tautų ir kiekvieno žmogaus vienintelis Dievas šiame pasaulyje, nepriklausomai nuo išlikusios pagundos kai kurioms tautoms ar konfesijoms reikšti į Dievą ekskliusyvines teises, siekiant paversti Dievą vien tiktai savo konfesijos ar tautos nuosavybe.
trys_karaliaiDidžiąsias metų šventes vainikavusi sekmadienį vykusi Trijų Karalių šventė tradiciškai šakiečiams padovanojo naująjį ir šįkart jau 14-ąjį Šakių kalendorių. Spaustuvės dažais kvepiantį leidinį sutiko pilnutėlė Šakių kultūros centro salė.

Nuotr. Trys Karaliai dovanojo jau 14-ąjį Šakių kalendorių.

Sausio 6-ąją, minint Trijų Karalių šventę, Kultūros centre įvyko iškilmingos Šakių 2013 metų kalendoriaus sutiktuvės. Šakių moterų klubo narės ir tradiciškai bibliotekininkė Lina Eringienė išmoningai pristatė Viešosios bibliotekos sudarytą ir išleistą 14-ąjį Šakių kalendorių. Tai yra  kraštotyrinis, informacinis leidinys, rengiamas nuo 2000 –ųjų metų.

Kalendoriuje rasime rubrikas „Zanavykutis“, „Orijos krašto vaikai“, „Po žodžio ženklu“ bei daugybę straipsnių, ištisus metus priminsiančius aplinkiniams apie rajono žymių žmonių jubiliejus, nuveiktus darbus, kraštiečių gyvenimus. Kad leidinys dienos šviesą išvystų be klaidų, kasmet atsakingai triūsia Nijolė Vaičiulienė, Ona Jasinskienė ir Janina Marcinkevičienė. Be to, kalendorių kasmet puošia vis kitų mokyklų vaikų piešiniai. „Visi išleisti kalendoriai tapo reikšmingu mūsų viešojo ir privataus gyvenimo palydovu, kuris reikalingas kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar veiklos pobūdžio. To tikimės ir iš naujojo keturioliktojo leidinio“, -sako kūrėjai.
leleivienes_seimynaSausio 3 – 4 dienomis rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rima Rauktienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rūta Lebedžinskienė pratęsė kasmetinę tradiciją – aplankyti ir pasveikinti su Naujaisiais metais rajono šeimynose gyvenančius vaikus.

Nuotr. Su šventine nuotaika ir saldžiomis dovanėlėmis trys savivaldybės moterys kaip Trys Karaliai po Naujųjų sutiktuvių pasibeldė į  rajono šeimynų duris.

Su šventine nuotaika ir saldžiomis dovanėlėmis trys savivaldybės moterys kaip Trys Karaliai po Naujųjų sutiktuvių pasibeldė į  Barzduose gyvenančios Ilonos Leleivienės, lekėtiškės Ramaldos Burdulienės, Bliuviškių kaime įsikūrusios Dalytės Jasukynienės ir Tarpučiuose šaknis įleidusios Genovaitės Dobilevičiūtės šeimynų duris. Keturiose rajono šeimynose šiandien auga 31 vaikas, mamomis vadinantis savo globėjas. Per šventes čia atvyksta ir jau suaugę, savo gyvenimo keliu žengiantys, tačiau mamų nepamirštantys buvę šeimynų vaikai.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos