Gegužės 20 d. Lekėčiuose vyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirtas renginys. Vyko du žygiai – kraštiečiai automobiliais ir jaunieji šauliai pėsčiomis aplankė partizanų kovų ir žūties vietas. Partizanų Julijono Būtėno ir Petro Jurkšaičio žūties vietoje Rūdšilio miške buvo pastatyti simboliniai Gediminaičių stulpai, salvėmis Valkų kalvose pagerbti čia žuvę kovotojai, Poškynės sodyboje melstasi už žuvusius mūšiuose, prisiminimais dalijosi tremtiniai.

Pirmadienį nuo pat ryto Plokščių mokykloje-daugiafunkciame centre rinkosi garbūs svečiai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Suomijos. Čia vyko tradicinė šventinė konferencija „100 valstybės metų. Lietuva. Suomija“, skirta dviejų valstybių – Lietuvos ir Suomijos – šimtmečiams paminėti.

Susisiekimo ministerijai pasiūlius ir Vyriausybei pritarus Lietuvos valstybės atkūrimo 100-asis jubiliejus bus įprasmintas suteikiant Šimtmečio pavadinimą tiltui per Nemuną, kuris jungia Šakių ir Jurbarko rajonus. Ilgiausias šalies tiltas Nemuno krantus jungia valstybinės reikšmės automobilių kelyje Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas.

Šimtmečio vardą beveik puskilometrio ilgio tiltas Jurbarko krašte gaus neatsitiktinai. Šiemet šiam tiltui sukanka 40 metų. Jis neseniai buvo kapitališkai suremontuotas. Rangovas visus remonto darbus baigė praėjusių metų gruodį.

Praėjusį ketvirtadienį į susitikimą Sintautų kultūros centre artimiausius bičiulius pakvietė kūrėjas kraštietis Algis Augustaitis. Šįkart jis pristatė knygos „Tamošynės vaikai“ antrąjį, papildytą leidimą bei savo darbų parodą „Svetimo skausmo nebūna“.

Gegužės 16 d. į rajoną atkeliavo 54-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2018“, kurį kasmet organizuoja Lietuvos rašytojų sąjunga bei Rašytojų klubas. Svečiai bendravo ir skaitė savo ir kitų poetų kūrybą Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, Šakių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir Gelgaudiškio dvare.

Praėjusį antradienį Zyplių dvare rajono savivaldybės kultūros darbuotojai rinkosi į susitikimą su profesoriumi Libertu Klimka, kuris visus pakvietė į konferenciją „Lietuva, pasitinkanti šimtmetį“. Jos metu profesorius apžvelgė šalies istorinį kelią ir tai, kuo esame stiprūs, unikalūs ir turime teisę didžiuotis.

Gimęs ir augęs Gelgaudiškyje, dabar gyvenantis Kaune Raimondas Uždravis jau 25-eri metai draugauja su grandininiais pjūklais, liaudyje benzopjūklais vadinamais. Buvusio miško pjovėjo ir dailidės rankose medis šiandien virsta įspūdingomis medžio skulptūromis. Praėjusią savaitę Neveronyse (Kauno r.) vykusiame tarptautiniame drožybos motopjūklais čempionate Raimondas tapo nugalėtoju.