baneris leidinys

skaitovai„Kai matau, kaip žmonės, nežinodami ką veikti, prasimano apgailėtinų užsiėmimų ir pramogų, aš ieškau knygos ir tariu sau, kad vien šito pakanka visam gyvenimui“, – šia Dostojevskio sentencija buvo pradėta vasaros skaitymų akcija „Skaityk ir stiprėk“.

Ši skaitymo idėja buvo įgyvendinama padedant Šakių dziudo sporto klubo „Audra“ prezidentui Kęstučiui Smirnovui ir vadybininkui Ričardui Žilaičiui.

Renginio metu pasidžiaugta, kad vasarą moksleiviai leidžia kartu su knyga rankose. Šioje „Skaityk ir stiprėk“ akcijoje dalyvavo 102 vaikų literatūros skyriaus skaitytojai: 17 iš „Aukuro“ pagrindinės, 70 iš „Varpo“ vidurinės, 14 iš kitų Šakių rajono mokyklų, 12 iš viešosios bibliotekos filialų ir viena ikimokyklinio amžiaus mergaitė, kuri jau pati moka skaityti.

Tėveliams, seneliams ir kitiems žiūrovams aktyviausi skaitytojai pasakojo apie savo perskaitytas knygas, dalijosi patirtais įspūdžiais.
gusevo_sveciaiLiepos 3 dieną Šakių rajone viešėjo Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gusevo savivaldybės administracijos ir kultūros darbuotojai. Šakių rajono savivaldybės atstovų svetingai sutikti svečiai turėjo puikią progą aplankyti neseniai sutvarkytus ir gražiausius rajono kultūros objektus.

Šakių rajono savivaldybė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su kaimyninio Kaliningrado Gusevo savivaldybe, todėl abiejų savivaldybių atstovai dažnai susitinka. Šį kartą Šakių rajone lankėsi Gusevo savivaldybės administracijos ir kultūros darbuotojų delegacija. Jiems buvo suorganizuota turininga ekskursija po rajono kultūros objektus. Gusevo savivaldybės atstovai lankėsi Kudirkos Naumiestyje, Zyplių dvare, Šakių viešojoje bibliotekoje, Sudarge ir Gelgaudiškyje. Čia svečiams buvo parodyti sutvarkyti miestelio kultūros namai bei baigiamas restauruoti Gelgaudiškio dvaras. Guseviečiai buvo supažindinti su mūsų rajono kultūrine veikla. Vėliau svečiai dalyvavo pažintinėje, teatralizuotoje ekskursijoje Gelgaudiškio dvaro takais.

„Draugo“ inf.
Turizmas – svarbi asmens ugdymo sritis, susijusi su sveikatos stiprinimu ir sportu. Birželio 28-ąją vyko jau tradiciniu tapęs, turistinis sąskrydis, kurį organizavo Ilguvos socialinės globos namai. Jo pagrindiniai uždaviniai – skatinti įvairaus amžiaus žmonių aktyvumą, sutrikusio intelekto asmenų pasitikėjimą savimi, taip pat propaguoti turizmą, kaip sutrikusio intelekto asmenų psichomotorikos gerinimo priemonę.

Renginyje dalyvavo Didvyžių, Kalvarijos, Ilguvos socialinės globos namų bei Gelgaudiškio neįgaliųjų dienos užimtumo centro ir Šakių sutrikusio intelekto žmonių dienos užimtumo centro atstovai. Sąskrydžio metu dalyviai galėjo pasidžiaugti gražiu Ilguvos kraštovaizdžiu, pabūti kartu su savo likimo draugais, pasidalinti įspūdžiais, pabendrauti ir kartu pasportuoti.

Atvykusios komandos rinkosi Ilguvos socialinės globos namuose. Turistinio sąskrydžio programa prasidėjo orientacinėmis varžybomis. Direktoriaus pavaduotoja Jūratė Bataitienė linkėjo visiems gerų įspūdžių ir ištvermės. Visiems dalyviams buvo prisegti turistinio sąskrydžio ženkleliai. Vėliau buvo išdalinti topografiniai žemėlapiai, kuriais naudodamiesi dalyviai turėjo įveikti žygio pėsčiomis maršrutą Ilguva – Paežerėliai.

Komandos buvo apdovanotos padėkos raštais ir saldžiomis dovanėlėmis. Po apdovanojimų visos komandos piešė bendrą piešinį.

„Draugo“ inf.
Birželio 27-ąją vyko žmonių su negalia sąjungos renginys, kuriame dalyvavo Šakių rajono invalidų klubas „Karo vaikai“. Pagrindinis renginio tikslas buvo aptarti šio klubo veiklą.

Klubas „Karo vaikai“ susikūrė 1995 metais. Tuo metu organizacijoje buvo 22 nariai, nukentėję nuo Antrojo pasaulinio karo. Renginio metu buvo kalbama apie žmonių su negalia reikalavimus. Jie norėjo, kad būtų paremti finansiškai, kad nebūtų tarsi išbraukiami kaip niekam nereikalingi žmonės. Taip pat, „Karo vaikai“ pageidavo, kad jiems būtų suteikiamas transportas, kurio labai reikia. Jie norėtų, kad ši organizacija gyvuotų ir sulauktų aplinkinių dėmesio. Invalidų klubo pirmininkė Marija Mačaitienė pasakojo, kad yra būtina kitų pagalba, nes be kitų nieko nebus, todėl ir prašė nežiūrėti į šį klubą kaip į nereikalingą. Nors šiame klube dabar yra tik 8 nariai, bet jie vis dar tikisi būti išgirsti ir suprasti. Anksčiau ši organizacija buvo suplanavusi paskutinį kartą nuvažiuoti prie jūros, tačiau, neturėdami transporto, negalėjo išpildyti šios savo svajonės, o dabar jau ir jėgos, ir sveikata neleidžia.

Anksčiau rajone buvo vykdoma akcija, kurios metu keletas savanorių važiuodavo pas neįgaliuosius ir veždavo pietus. jie laimingi buvo ne dėl to, kad atveždavo valgyti, bet dėl to, kad vykdavo bendravimas, kurio dabar labiausiai ir trūksta. Kaip pasakojo M. Mačaitienė, neįgaliųjų departamentas įsitikinęs, kad jokio čia bendravimo nereikia, esą neįgaliesiems ir taip gerai, nes jie gauna pensijas, pašalpas, paramas ir pan. „Kodėl neatnaujinus pietų vežiojimo neįgaliesiems, kodėl valdžia negali rasti pinigų? Juk atvažiuotų savanoriai, pabendrautų ir viskas būtų gerai, juk tiek nedaug reikia“, – mąstė M. Mačaitienė. Pasak jos, klubui ir kitiems neįgaliesiems yra siūloma važiuoti į Marijampolę, kur vyksta tam tikri mokymai neįgaliesiems, esą tai puiki veikla, kuri skatina užimtumą ir mokymąsi. „Kokio reikia užimtumo 80-ties metų žmogui? Ir be to, kuo nuvažiuoti iki tos Marijampolės? Mums reikia tik paprasčiausio bendravimo ir žmogiškumo“, – aiškino „Karo vaikų“ atstovė.
viksraitisBirželio 6-22 dienomis Madridas buvo virtęs pasaulio fotografijos sostine, kurioje vyko didžiausias Ispanijos kultūrinis renginys „PHotoEspana“. Tarp 315 menininkų iš 45 valstybių eksponuotų darbų buvo pristatomos ir mūsų kraštiečio, fotomenininko Rimaldo Vikšraičio fotografijos.

Nuotr. R. Vikšraitis dažnai apibūdinamas kaip apnuogintos tikrovės metraštininkas.

Be R.Vikšraičio renginyje eksponuoti ir dar dviejų kūrėjų iš Lietuvos - Antano Sutkaus bei Algirdo Šeškaus darbai. Šių fotomenininkų kūrybą ispanams pristatė Londono galerija „White Space Gallery“.

Madrido centre duris atvėrė 70 parodų, kuriose darbus eksponavo prestižiškiausi Ispanijos ir kitų kraštų kūrėjai. „PHotoEspana“ kiekvienais metais sutraukia daugiau nei 600 tūkst. lankytojų.

Fotomenininkas R. Vikšraitis savo darbuose pateikia nepagražintą, žlungantį Lietuvos kaimo gyvenimą. Už savo darbus fotomenininkas yra įvertintas ne vienu svarbiu apdovanojimu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„Draugo“ inf.
joninesGilią istoriją menantis Sudargas Joninių naktį pasitiko ant aukščiausios Zanavykų krašto kalvos, kurią supa piliakalniai. Ne veltui ši istorinė šventė pavadinta „Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai“, nes kiekvienas čia atėjęs atsiduria kitokiame – suteikiančiame ramumo, atsipalaidavimo, tyro oro pasaulyje. Rodos, tereikia tik atsidusti ir pasiduoti supančios paslaptingos gamtos žavesiui.

Nuotr. Joninių tradicijas prisiminė ne tik folkloro ansambliai, bet ir žiūrovai.

Istorinis paminėjimas

Miestelio centre prasidėjo pirmoji šventės dalis – tai pilies sudeginimo 695 ir miesto teisių Sudargui suteikimo 220 metų sukakčių paminėjimas. Kaip byloja istorija, Sudargas kadaise buvo vienas svarbiausių gynybos centrų, saugojusių kelią į Lietuvą. Čia stovėjo ir pilis, kurią 1317 m. sudegino kryžiuočiai. XVIII a. pradžioje Sudargui buvo suteiktos miesto teisės – leista turėti turgų, rengti du prekymečius. Šiuos istorinius paminėjimus muzika ir šokiais palydėjo svečiai iš Jurbarko – pučiamųjų orkestras ,,Sodeikietis“ ir merginų šiuolaikinio šokio studija „Šypsena“.
paminklas_kariuiPo 100 metų atidengtas Rusijos ambasados atstatytas paminklas nežinomam Rusijos imperatoriškosios armijos kariui lietuviui (1914 m.).

Nuotr. Nežinomam Lietuvos kariui pagarbą atidavė ne tik Lietuvos atstovai, bet ir žinomi Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos pareigūnai.

Visa istorija byloja, kad Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Kudirkos Naumiestis gyveno įprastą gyvenimą. Tik netikėtai atsiradę plakatai skelbė, kad reikia rinkti vyrus į kariuomenę. Tėvai atsisveikino su savo vaikais ir išlydėjo sūnus į karą. Apie 60 000 vyrų iš Lietuvos buvo mobilizuoti į Rusijos imperatoriškąją armiją. Naktį žuvo daug rusų karių, tarp jų buvo ir lietuvių. Visus mirusiuosius laidojo vienoje duobėje. Ypač sunkiai kautynių metu buvo sužeistas vienas lietuvis iš Kauno įgulos. Žinodamas, kad jam gyventi liko tik kelios minutės, vaikinas kalbėjo apie tėvus, prašė pakviesti kunigą, nes norėjo atlikti išpažintį.

„Palaidokite mane katalikų kapinėse, sukalkite mažą kryželį ir parašykite mano vardą, pavardę ir kilimo vietą, kad tėvai galėtų rasti kapą“, – kartu su šiais paskutiniais žodžiais kareivis užmerkė akis. Kario prašymai buvo įgyvendinti ir jis buvo palaidotas prie mūrinės koplytėlės, esančios Kudirkos Naumiesčio kapinėse.
ambrazeviciusBirželio antroji savaitė Gyčiui Ambrazevičiui buvo ypač sėkminga. Jo bakalauro darbas buvo įvertintas aukščiausiu balu ir pirmą kartą Gyčiui įteiktas Sauliaus Mykolaičio vardo prizas ir premija. Sauliaus Mykolaičio premija įsteigta 2007 m. – jos sumanytojas – G. Storpirštis, o mecenatas – Sauliaus brolis D. Mykolaitis. Ankstesni šios premijos laureatai – I. Narkutė, M. Ancevičius, grupė „Liūdni slibinai“, A. Dubaka bei „Kamanių šilelis“. Kasmet ši premija skiriama geriausiems dainuojamosios poezijos bardams.
Nuotr. „Jei žmogus labai nori, gali net ir vokiečių kalbą išmokti“, - juokauja Gytis.

Pirmas kartas

Paklaustas, kada pirmą kartą paėmė į rankas gitarą, Gytis atsako, kad neprisimena, kada buvo tas pirmas kartas. „Šio karto neprisimenu, kaip ir nepamenu, kada pirmą kartą į rankas paėmiau tušinuką ar teptuką, – visi jie yra tik priemonės, įrankiai, kurie patys savaime yra nieko verti. Žinoma, yra visokiausių gitarų ir teptukų. Vieni pagaminti iš geresnių, kiti iš prastesnių medžiagų, bet jei žinai ką darai, meno kūrinį gali padaryti iš medžio pliauskos, arbatos pakelio ar dantų siūlo“, – šypsosi jaunuolis.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos