baneris leidinys

amerikieciaiAsta GVILDIENĖ

Birželio 6 – 9 dienomis Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje - sujudimas. Mokslo metai jau baigėsi, o pradėtas rekonstruoti stadionas pilnas šokančių moksleivių. Niekam ne paslaptis, kad čia viešėjo jaunimo grupė „The Young Americans“ („Jaunieji amerikiečiai“), keliaujanti po pasaulį su savo kvapą gniaužiančiais pasirodymais, į kuriuos įsitraukia vis daugiau jaunimo. Tai jau antrasis ir, tikimasi, dar nepaskutinis jų vizitas Lukšiuose.

Nuotr. Finalinis „Jaunųjų amerikiečių“ pasirodymas savo emocionalumu uždegė tūkstantinę žiūrovų minią.

Praėjusį trečiadienio vakarą prie Lukšių Vinco Grybo gimnazijos įvyko audringas „Jaunųjų amerikiečių“ - 51 paskutinių kursų studentų iš JAV, Vokietijos, Japonijos, Ispanijos ir kitų šalių – sutikimas. Su jais iš Latvijos Tukumo mieste vykusio „Jaunųjų amerikiečių“ projekto grįžo ir 13 klubo „Lukšiečiai“ bei jų vadovų grupė. Pristatydami projektą „Jaunieji amerikiečiai ir vėl Lukšiuose“, kitą dieną jie susirinkusiuosius pradžiugino šokiu, kurį paruošė kartu su Latvijos, Estijos ir Vokietijos jaunimu.
baronaiAsta GVILDIENĖ

Birželio 8 – 10 dienomis mūsų krašte viešėjo buvusių Gelgaudiškio dvaro šeimininkų Prūsijos baronų von Keudell palikuonys - von Hulsen giminės atstovai. Šakių evangelikų liuteronų klebono Virginijaus Kelerto kvietimu jie atvyko prisiliesti prie tų laikų, kai Gelgaudiškio valda, užimanti 22 000 margų žemės,  priklausė net keturioms von Keudell kartoms. Paskutinieji savininkai Franz Frydrich von Keudell ir Marlene von Zanden buvo jų proseneliai.

Nuotr. Pirmą kartą Gelgaudiškio dvaro rūmus pamatę baronai von Hulsen žavėjosi naujam gyvenimui atgimusių patalpų puošnumu.

Von Keudell giminės palikuonius savo darbo kabinete priėmė rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius. Jis džiaugėsi, kad Vokietijos baronai galės pamatyti iš griuvėsių prikeltus ir baigiamus restauruoti neoklasicistinio stiliaus Gelgaudiškio dvaro rūmus, kuriuos, Užnemunę prijungus prie Prūsijos, apie 1842-1846 metus ant aukšto Nemuno slėnio pastatė Prūsijos baronas Gustav Henrich  von Keudell. Dvarui, tuo metu garsėjusiam savo šveicariškų sūrių gamyba ir veislinių žirgų auginimu, priklausė daugybė šalia išsidėsčiusių pastatų: raštinė, Kavalierių namai, sandėliai, arklidės, vežimų laikymo pastatas, karvidės ir kiti. Dvaras turėjo savo vandentiekį, kanalizaciją, ledrūsius ir vaikų žaidimų namus. Tais laikais tai buvo niekam negirdėti neregėti dalykai.
daniliauskasGintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį penktadienį Šakių bibliotekoje pristatytas Jono Daniliausko pirmasis tapybos darbų albumas bei paroda. Iš pradžių dailininkas manė, kad išleisti albumą kur kas lengviau nei parodė praktika. Visgi, po pusantrų metų nuoseklaus darbo jis džiaugiasi leidiniu, įprasminančiu jo 30 metų kūrybinį kelią.

Nuotr. J. Daniliauskas mielai grįžta į gimtąjį kraštą, dalyvauja pleneruose, čia turi daug bičiulių ir daugelis jį  vadina tiesiog savu žmogumi.

Albume publikuojami geriausi 30 metų dailininko kūrybinį kelią atspindintys darbai – daugiau nei 280 tapybos ir pastelės technika atliktų paveikslų. Nors teko įdėti nemažai darbo kol buvo atrinkti geriausi darbai, galutinis rezultatas, kaip tikino dailininkas, išskyrus pora mažų klaidelių, tikrai geras. Be to, nemažai J. Daniliausko darbų yra iškeliavę į užsienį, į privačias kolekcijas, tad jie į albumą nepateko. Visgi tai, kas pateko, tikrai išbrandinta, išjausta, tikra ir geriausia. Apie tai albume kalba ir dailėtyrininkė Gražina Gurnevičiūtė, menotyrininkas Remigijus Venckus.
sventikauskiene2Praėjusį antradienį briediškei Onai Šventikauskienei buvo įteiktas šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis. Kadangi prezidentūroje Motinos dienos progai skirtame renginyje daugiavaikė motina dėl silpnos sveikatos nedalyvavo, apdovanojimą prezidentūros atstovai jai atvežė į Šakius.

Nuotr. Prezidentūros atstovė G. Urbonienė (dešinėje) linkėjimus išsakė ne tik O. Šventikauskienei, bet ir jos dukrai Albinai bei žentui Rimui.

Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė Motinos dienos proga tradiciškai apdovanoja daugiavaikes motinas. Šiais metais tokį apdovanojimą pelnė ir mūsų rajono gyventoja Ona Šventikauskienė, į gyvenimą išleidusi septynis vaikus. Dėl silpnos sveikatos moteris nevyko į Vilnių, tad apdovanojimą prezidentūros kancleris Giedrius Krasauskas ir Personalo skyriaus vedėja Gražina Urbonienė jai įteikė praėjusį antradienį. O. Šventikauskienei atiteko ne tik Prezidentės bei rajono mero Juozo Bertašiaus Padėkos raštai, bet švarkelio atlapą papuošė ir Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis. Svečiai žavėjosi kitais metais devyniasdešimtmetį švęsiančios O. Šventikauskienės guvumu bei linkėjo stiprios sveikatos ir ateityje. Į susitikimą mamą atlydėjusi dukra Albina ir žentas Rimas džiaugėsi parodytu dėmesiu ir skirtu apdovanojimu. Kadangi Ona gimusi per Juozines, rajono vadovas žadėjo būtinai pasveikinti garbingo jubiliejaus proga.
jomarkasPraėjusį savaitgalį Šakiuose nušurmuliavo tradicinė miesto šventė, prasidėjusi dailininko J. Daniliausko darbų paroda bei šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukotomis Šv. Mišiomis ir puikiu koncertu. Dvi dienas vykusią miesto šventę bene įspūdingiausiai paįvairino po dvejų metų pertraukos centriniame miesto skvere atgijęs senovinis turgus.

Nuotr. Kauno ir Ukmergės karo istorijos klubų artistai šakiečius džiugino teatralizuotu Napoleono kariuomenės karių pasirodymu.  

Praėjusį šeštadienį miesto centre esantis skveras po dvejų metų pertraukos antrą kartą atgijo senoviniu jomarku. Nepabūgę kiek darganoto, vasarai nebūdingo oro, čia nuo pat ryto būriavosi daržovių, gėlių, vištų, žąsų, triušių augintojai, bandelių, rūkytos mėsos gaminių prekeiviai. Jomarko lankytojų akį traukė skvere stoviniavę arkliai, Šakių kinologų klubo šventėn atvežti įspūdingo grožio šunys. Smagiai griežiant muzikantams, netrukus jomarko sūkuryje pasirodė senoviniais apdarais pasidabinę miestelėnai. Viena po kitos nuaidėjusios salvės pranešė apie miestan užsukusių Napoleono armijos kareivių būrį, kurie tądien Šakiuose užsibuvo kiek ilgėliau. Miestelėnus sveikino burmistras. Sveikinimo žodį tarė ir šiandieninis Šakių miesto gaspadorius Alfonsas Jakas, susirinkusiesiems linkėjęs sveikatos, sėkmės puikios nuotaikos nepaisant blogo oro. Senoviniame turguje smagiai sukiojosi žydai ir čigonai, kvietę apsilankyti šiltais gėrimais garuojančioje arbatinėje. Gardžių, kvapnių bandelių kvapu lankytojus viliojo greta įsikūrusi „Bulkinė“. Šauniosios kepėjėlės pristatė ką tik iškeptus, dar garuojančius kepinius. Veikiančioje „Senojoje karčiamoje“ lankytojai troškulį malšino gyvu alumi, skanavo tradicinio košerinio maisto. Be siūlymų pamaloninti skrandį, jomarke buvo galima pasinaudoti ir kriaučių bei panelių raštininkių, siūliusių surašyti linkėjimą, sveikinimą ar norą, kuris, kaip buvo tikinama, tikrai turės išsipildyti, paslaugomis. Užsukusius į turgų džiugino meno mokyklos jaunųjų dailininkų darbai, kriūkiečio drožinėti mediniai gandrai, gervės, grybai, vabalai.

„Draugo“ inf.
pyne2Gegužės 24 – 28 dienomis Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos „Pynės“ kolektyvas, vadovaujamas Vitalijos Venienės,  dalyvavo Kijeve vykusiame trečiajame tarptautiniame vaikų ir jaunimo šokių festivalyje „Saulėtasis kaštoniukas“, iš kurio grįžo ne tik su gausybe įspūdžių, bet ir diplomų, padėkų bei apdovanojimų.

Nuotr. Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos „Pynės“ kolektyvas ir jo vadovė V.Venienė džiaugėsi galimybe ir save parodyti, ir kitus pamatyti.

Pasak V.Venienės, į festivalį jie pateko tik praėję griežtą dalyvių atranką, kurioje dalyvauti pasiūlė Kijevo šokių grupės „Vitaminčiki“ vadovai Olegas ir Olena Melnikovai. Festivalyje pasirodė 15 labai profesionalių vaikų ir jaunimo šokių kolektyvų iki 16 metų iš Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos, Rusijos, Slovakijos ir Turkijos, taip pat Kijeve gyvenančių Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Graikijos, Indijos ir Korėjos bendruomenių liaudies šokių ansambliai.

„Nors buvome po kelionės labai pavargę, tačiau džiaugėmės galimybe susipažinti su Kijevo įžymybėmis. Pastebėjome, kad čia likusi rusiška dvasia su visais sovietiniais reliktais, - pasakojo „Pynės“ kolektyvo vadovė. – Buvome labai pagerbti - raudonas kilimas, įnešama Lietuvos vėliava, išskirtinis dėmesys, apsikeitimas kontaktais ir naujos pažintys. Mus priėmė ir Ukrainos kultūros ministras M.A.Kūliniak, ir Svietošinsko rajono valstybinė administracija, kuriems pristatėme ne tik savo kolektyvą, bet ir mūsų rajoną, Lietuvą.“
baltaiPenktadienį tarsi prakiuręs dangus nesutrukdė pirmą kartą rajone surengtam festivaliui „Karo žirgas XII – XIII a.“. Plokščiuose, Panemunės regioniniame parke, Nemuno pakrantėje įsikūręs būrelis senoviškai apsirengusių žmonių, vaizdavo senovės baltų genties gyvenseną, amatų ir karo mantos demonstravimą.

Nuotr. Nors penktadienį oras nelepino festivalio dalyvių, tačiau susirinkusieji regėjo senovės karybos inventorių.

Dariaus Požaičio vadovaujamas Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos tauras“ kartu su partneriais penktadienį kvietė į senovės baltų amatų ir karybos festivalį „Karo žirgas XII – XIII a.“, skirtą senovės baltų gyvensenos ir karybos demonstravimui. Pirmą kartą rajone organizuotas renginys suteikė galimybę vienai dienai nusikelti į praeitį. Būrelis suaugusių vyrų, apsirengusių senoviniais apdarais, demonstravo senovinį Lietuvos karybos inventorių. Renginyje buvo galima susipažinti su senovės amatų specifiką. Keletas moterų smalsuolius mokė senovinio rašto juostų audimo paslapčių. Festivalis buvo skirtas supažindinti krašto jaunimą ir visus mūsų tautiečius su didinga protėvių praeitimi. Tai pirmą kartą Lietuvoje vykęs toks baltų festivalis, kuriame iškeliamas visur karį kovose lydėjęs, nepakeičiamas kario bendražygis - kovos žirgas, šiandien mums žinomas kaip seno tipo žemaitukų veislės žirgas. Nors lietus ir pakoregavo renginio scenarijų, tačiau svečiai regėjo jungtinių baltų tautų mūšį prieš kryžiuočių ordiną. Festivalyje aidėjo vyrų atliekamos senovinės dainos. D. Požaitis patikino, kad ir kitąmet bus organizuojamas festivalis tik jis, tikimasi, bus kur kas didesnis nei šiemet.

„Draugo“ inf.
Ankstų birželio 6-sios rytą vertėtų atsikelti paryčiui, kad nepraleistumėte šimtmečio reginio ir pamatytumėte vieną iš rečiausių astronominių reiškinių - Saulės paviršiumi pralekiančią Venerą. Kito Veneros tranzito žmogaus akys neregės  iki XXII amžiaus, o tiksliau iki 2117 metų.

Birželio 5 – 6 dienomis Žemėje turėsime retą progą stebėti, kaip Venera keliauja priešais Saulę. Ji bus matoma kaip mažas juodas taškas, lėtai judantis per Saulės diską. Tačiau tai pakankamas dydis, kad būtų įžiūrimas plika akimi. Veneros tranzitas - vienas rečiausių astronominių reiškinių. Žmonės stebėjo vos šešis jų – 1639, 1761, 1769, 1882 ir 2004 metais.

Didžiojoje dalyje Europos birželio 6 dienos rytą patekėjus Saulei, jos diske jau bus matoma Venera, o tranzitas jau bus besibaigiantis. Lietuvoje geriausiai jis bus matomas maždaug nuo 3 val. 50 min iki 7 val. 50 min. ryto, kol Saulė pakils virš horizonto. Tačiau stebint šį reiškinį, kaip ir stebint Saulės užtemimą, reikia nepamiršti apsaugos priemonių. Patarimas: niekuomet nežiūrėkite tiesiai į Saulę, nes akies lęšiukas gali sufokusuoti Saulės šviesą į vieną tinklainės tašką ir ją nudeginti.

„Draugo“ inf.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos