baneris leidinys

zydo_paminejimasAsta GVILDIENĖ

Rugsėjo 23 – iąją visoje mūsų šalyje buvo minimos Lietuvos žydų genocido pradžios 70-osios metinės. Tragišką žydų tautos likimą Lietuvoje ir visoje Europoje nulėmė ne tik hitlerinės Vokietijos, bet ir stalininės Sovietų Sąjungos politika. Ypač skaudi ji buvo mūsų krašte gyvenusiems žydų tautybės žmonėms. Batiškių pamiškės bevardžiuose kapuose 1941 – aisiais atgulė beveik visi Šakių mieste ir jo apylinkėse gyvenę žydai: vyrai, moterys, seneliai ir vaikai.

Nuotr. Žydų genocido aukų atminimui moksleiviai iš degančių žvakių ir gėlių žiedų išdėliojo menoros simbolį.

Lietuvos žydų genocido paminėjimo „Nenusigręžk nuo praeities“ dieną Batiškių kapinėse susirinko didelis būrys moksleivių iš Šakių „Žiburio“ ir Lukšių Vinco Grybo gimnazijų, Šakių „Varpo“ ir Gelgaudiškio vidurinių mokyklų bei Šakių „Aukuro“ pagrindinės mokyklos. Verkiančia smuiko melodija, lyriškomis eilėmis ir tylos minute mokiniai ir mokytojai pagerbė žuvusiųjų atminimą ir priešais paminklą iš degančių žvakių ir gėlių žiedų išdėliojo menoros simbolį.

Pasak Šakių „Žiburio“ gimnazijos istorijos mokytojos Romos Dėdynienės, menora – septynių šakų žvakidė yra vienas svarbiausių judaizmo simbolių. Jis siejamas su Jeruzalės šventyklos auksine žvakide, kuri simbolizuoja šviesą, tikėjimą ir tautos stiprybę. Be to, menora pavaizduota Izraelio valstybės herbe, ji žydams yra tokia pat svarbi, kaip lietuviams Vyčio ženklas arba Gedimino stulpai.
gelgaudiskio_dvaras2Aštuntoji Dvaro diena, vykusi praėjusį šeštadienį Gelgaudiškyje, – tai jau ne tik tradicija tapusi šventė, bet ir projektų „Gelgaudiškio dvaras – kultūros ir amatų centras“ bei „Gelgaudiškio dvaras - pakeliui į prisikėlimą“ įgyvendinimo dalis, kiekvienais metais pritraukianti vis daugiau ne tik pačių bendruomeniečių, bet ir svečių iš visos Lietuvos.

Nuotr. Per vasarą triūsę restauratoriai, praėjusį šeštadienį pirmą kartą Gelgaudiškio dvaro rūmų duris atvėrė plačiajai visuomenei.

Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ projektų vadybininkė Lina Uždravienė teigė, kad šioje Dvaro dienoje dalyvavo apie 350 žmonių. Iš tiesų, tai įspūdingas dalyvių skaičius – gelgaudiškiečiai moka linksmintis ir sugeba miestelio svečiams save parodyti. Išradingų dvaro rūmų pristatymų, teatralizuotų ekskursijų, amatų populiarinimo iš jų galėtų pasimokyti ne vienas Lietuvos miestas ar miestelis.

Be to, šventės metu dvaro oficinoje vyko net keletas įspūdingų ir tikrai vertų dėmesio parodų. Tai profesionalaus fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos atspindžiai“ -  žvilgsnis į architektūrinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą ir jos praeities įvykius menančias vietoves. Į Gelgaudiškį ji atkeliavo Užsienio reikalų ministerijos dėka.
baranausko_paminklasRugsėjo 16 dieną aštuoni gimtojo žodžio bičiulių draugijos „Aidija“, įkurtos prieš aštuonerius metus prie Sintautų pagrindinės mokyklos profesoriaus Jono Pikčilingio muziejaus, nariai vyko aplankyti lietuvybės židinių Punske ir Seinuose. Paskutinį kartą čia jie viešėjo prieš trejus metus.

Nuotr. Gimtojo žodžio bičiulių „Aidija“ nariai padėjo gėles prie paminklo lietuvių poetui A.Baranauskui Punske.

Pasak ilgametės Sintautų pagrindinės mokyklos mokytojos ir kraštotyrininkės Marijos Puodžiukaitienės, gimtojo žodžio bičiulių draugijos tikslas – propaguoti lietuvišką žodį ir J.Pikčilingio idėjas ne tik savo krašte, bet ir kitose lietuvybę puoselėjančiose vietose. Kadangi Punskas yra svarbus Lenkijos lietuvių kultūros centras, kuriame veikia lietuvių vaikų darželis, pagrindinė mokykla ir gimnazija, licėjus, spaustuvė, leidykla, Lietuvių kultūros namai ir apie 75 proc. gyventojų sudaro lietuviai, čia jau antrą kartą „Aidijos“ nariai apsilanko su dovanomis - lietuviškomis knygomis, J.Pikčilingio raštais, etnokultūros žurnalu „Suvalkija“, su visus sužavėjusiu A.Vidžiūno straipsniu, skirtu J.Jablonskio 150 metų jubiliejui.

Sintautiečiai pabuvojo Punsko Kovo 11 – osios licėjuje, Seinų „Žiburio“ gimnazijoje, Lietuvių kultūros namuose. Ten susitiko su žmonėmis, kurie saugo ir puoselėja lietuvybę, Seinų bažnyčioje uždegė žvakelę prie lietuvių poeto A.Baranausko memorialinės lentos, padėjo gėlių prie jo paminklo. Taip pat jie matė ir dažais ištepliotus kelio ženklus bei paminklinį akmenį, skirtą lietuvių knygnešiams. „Patys punskiečiai nerimavo dėl tokio piktavalių žmonių elgesio, - pasakojo M.Puodžiukaitienė. – Širdyje jiems nesmagu, kad tokie išpuoliai įvykdyti jų mieste.“
Jau trečią kartą VO „Gelbėkit vaikus“ Šakių skyrius prisideda prie šios organizacijos vykdomų akcijų, skirtų labiausiai kenčiantiems pasaulio vaikams paremti. Šįkart rajono jaunimas ragins vietos gyventojus paremti Zambijos vaikus.

Visuomeninė organizacija (VO) „Gelbėkit vaikus“, tęsdama „EVERYONE“ (liet. – KIEKVIENAS) projektą, renka aukas Zambijos vaikams specialiais trumpaisiais telefono numeriais. Padėti Zambijos vaikams galima skambinant 1416 (auka – 2 litai) ir 1417 (auka – 5 litai) arba rašant trumpąsias žinutes ir nurodant paskirtį – ZAMBIJA. Pagalbos lėšos šiuo būdu bus renkamos iki spalio 15 dienos. VO “Gelbėkit vaikus” Šakių skyrius taip pat prisideda prie šios akcijos. Kaip teigė VO „Gelbėkit vaikus“ Šakių skyriaus pirmininkė Jūratė Arštikaitienė, akcijos metu rajono mokyklų aktyvių moksleivių ir grupių „Prieš smurtą“ nariai platins informaciją, kaip galima paaukoti Zambijos vaikams. Praėjusį ketvirtadienį „Aukuro” pagrindinės mokyklos mokiniai Šakiuose jau surengė viešinimo akciją. Jos metu moksleiviai dalijo atvirukus su informacija, kaip galima paaukoti. Tokia pat akcija kitą savaitę bus rengiama Sintautuose. Vaikų surinkti pinigai bus pervesti į VO „Gelbėkit vaikus“ sąskaitą. Tai jau trečioji akcija, kurioje dalyvauja VO “Gelbėkit vaikus” Šakių skyrius. Iki šios akcijos aukos buvo renkamos Haičio ir Japonijos katastrofų metu nukentėjusiems vaikams paremti.

Pasak J. Arštikaitienės, tikimasi, kad žmonės neliks abejingi. Tiesa, akcijų įgyvendinimo metu, pasak vadovės, tenka susidurti su įvairiais žmonėmis, išgirsti visokių nuomonių. „Manau, žmogus arba aukoja, arba ne. Tie, kurie padeda savo artimui, padės ir Zambijos vaikams. Tiems, kuriems tai svetima, nesuprantama, dažniausiai patiems reikia pagalbos. Išgirdus piktą repliką, dažnai pagalvoju, kuo aš galėčiau padėti tam piktam žmogui, kad nors kiek jam pasidarytų lengviau gyventi?“,- mintimis dalijosi J. Arštikaitienė.

„Draugo“ inf.
Praėjusį penktadienį Mikytų bendruomenė rinkosi į šventę, kurios pagrindinis akcentas – jau antrus metus iš eilės rengiama paskutinių rudens gėlių – jurginų paroda. Jos metu buvo išrinkta gražiausio jurgino veislė ir gausiausios šių gėlių kolekcijos savininkė.

Nuo seno įvairiaspalviai, iki pat šalnų žydintys jurginai puošė beveik kiekvieną lietuvišką darželį. Pasak Mikytų bendruomenės centro pirmininkės Saulinos Kučiauskienės, šiomis gražiomis gėlėmis galėjo pasigirti parodoje dalyvavusios net keleto kaimų moterys. Tai Elytė Valtienė, Kristina Paplauskienė, Vida Bernotavičienė, Daiva Gerulaitienė, Gražina Patašienė ir Romutė Burdulienė. Šiemet parodoje buvo eksponuojami jurginai ir iš Romo Barkausko gėlynų.

Kiekvienas šventės dalyvis galėjo balsuoti tik du kartus - gautas dvi ąžuolo giles padėdamas prie labiausiai patikusios jurginų puokštės. Vienodai balsų surinko ir gražiausiais buvo pripažinti G.Patašienės iš Lekėčių ir D.Gerulaitienės iš Mikytų jurginai. Gausiausios kolekcijos savininke tapo lekėtiškė R.Burdulienė.

Bendruomenės šventė tęsėsi prie garuojančių cepelinų stalo kartu su tą dieną šventėje viešėjusiais Molėtų rajono bendruomenių atstovais. Čia buvo kalbama ne tik apie gėles, bet ir  apie bendruomeniškumą, savanorystę, pastangas suvienyti visus kaimo gyventojus, būti neabejingiems aplinkai, dalintis savo pasiekimais su kitais.

S.Kučiauskienė mano, kad ši jurginų paroda nebus paskutinė, o taps Mikytų bendruomenės centro tradicine švente ir, galbūt, jau ateinančiais metais bus dar didesnė. Moterys, susižavėjusios jurginų įvairove ir veislių gausa, apsilankė Vilniaus universiteto botanikos sode, kur galėjo pasigrožėti čia augančių jurginų kolekcija.

„Draugo“ inf.
bendruomenes_sutartisAsta GVILDIENĖ

Rugsėjo 16 dieną Šakių rajono bendruomenių centrų asociacija sulaukė gausaus būrio svečių iš Molėtų.  Jie ne tik domėjosi mūsų krašto bendruomenių veikla, Vietos veiklos grupės projektais bei jų finansavimu, bet ir žengė pirmuosius bendradarbiavimo žingsnius, pasirašydami savo pirmąją  sutartį.

Nuotr. Šakių ir Molėtų rajonų bendruomenių centrų asociacijos pirmininkės G.Šnirpūnienė (kairėje) ir V.Saugūnienė pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo sutartį.

Molėtų rajono bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė Vaida Saugūnienė teigė, kad jų atvykimo tikslas – pasidalinti gerąja patirtimi ir pasirašyti savo pirmąją bendradarbiavimo sutartį tarp aukštaičių ir suvalkiečių. „Kadangi girdėjome, kad Šakių rajono bendruomenių veikla labai aktyvi ir jos įgyvendina daug projektų, norėjome susipažinti ir pasisemti patirties, pažiūrėti, kaip žmonės dirba, iš kur gauna finansavimo šaltinių, - atviravo ji. – Norėjome išgirsti, kuo šio krašto bendruomenės gali džiaugtis ir kokių turi bėdų, rasti galimybių kartu dirbti kultūrinėje ar sportinėje veikloje.“

Susitikimo metu Šakių rajono bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė Grinutė Šnirpūnienė, dirbanti asociacijoje nuo 2003 – ųjų, pristatė svečiams mūsų krašto bendruomenių veiklą ir tikslus, papasakojo apie bendrus, jau tradiciniais tapusius renginius, glaudų ryšį su kitų rajonų bendruomenių centrų asociacijomis. Ji pabrėžė, kad bendradarbiavimo sutartis, pasirašyta su molėtiškiais – tai jau dešimtoji sutartis. „Tikiuosi, kad šis bendradarbiavimas neliks popieriuje, kad kartu dirbsime bendruomeninio judėjimo, sportinės veiklos propagavimo, kultūrinių tradicijų puoselėjimo ir kitose su kaimo plėtra susijusiose srityse“, - kabėjo G.Šnirpūnienė.  
Artėjant Lietuvos žydų genocido atminties dienai Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanojo 55 Lietuvos piliečius, Antrojo pasaulinio karo metais nuo nacių persekiojimo gelbėjusius žydus. Po mirties buvo apdovanotas ir Šakių rajono gyventojas jaronimas Lenktys.

Rugsėjo 23 dieną šalyje bus minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Praėjusį ketvirtadienį LR Prezidentūroje buvo pagerbti Antrojo pasaulinio karo metu nuo nacių persekiojimo žydus gelbėję Lietuvos piliečiai. „Šie Lietuvos žmonės tomis siaubo ir neteisybės dienomis nepasidavė atėjūnų primestai neapykantos ir brutalumo politikai bei neprarado ryžto jai pasipriešinti. Jie verti didžiausios pagarbos ir dėkingumo. Mirčiai žvelgiant į akis, jie aukojosi, kad nekalti jų bendrapiliečiai išgyventų”, - kalbėjo Prezidentė. Ji Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanojo 55 Lietuvos piliečius. Deja, tik aštuoni pagerbtieji iš Telšių, Kauno, Vilniaus, Šilalės, Klaipėdos, Utenos rajonų apdovanojimus atsiėmė patys. Visi likusieji Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanoti po mirties. Po mirties šis garbus apdovanojimas buvo skirtas ir Jaronimui  Lenkčiui, gyvenusiam Daukantiškių kaime, Gelgaudiškio seniūnijoje. Karo metais J. Lenktys gelbėjo mažametę žydaitę, bet jam nepavyko. J. Lenktį apskundė kaimynai. Dėl šio savo poelgio žydų gelbėtojui teko daug kentėti.  

„Draugo“ inf.
stankevicieneGiedrė PLEČKAITYTĖ

Penktadienį Lietuvoje prasidėjo dešimt dienų vyksiantys Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ renginiai, skirti temai „Paslėpti lobiai. Sienų tapyba“. Rugsėjo 16 dieną edukacinis – pažintinis renginys vyko Griškabūdžio Kristaus atsimainymo bažnyčioje, kur apsilankiusieji buvo supažindinami su bažnyčios vidaus bei fasado sienine tapyba.

Nuotr. Apie Griškabūdžio šventovės istoriją ir sieninės tapybos unikalumą pasakojo dr. R. Stankevičienė.  

Bažnyčios unikalumas

Praėjusį penktadienį Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje vyko net dvi edukacinės - pažintinės ekskursijos. Renginio dalyvius su šventovės sienine tapyba ir kitais šios išskirtinės aštuonkampės medinės bažnyčios bruožais supažindino knygos „Lietuvos sakralinė dailė“ viena iš sudarytojų Regimanta Stankevičienė. Ji tikino, jog griškabūdiečių maldos namai išsiskiria dydžiu, architektūra, istorija, kuri liudija, kad bažnyčia pastatyta ir prižiūrima tik parapijiečių lėšomis ir vietos kunigų, žmonių brolijų iniciatyva. Per ilgus metus tikinčiųjų namai išliko tik todėl, kad juos visada prižiūrėjo ir tvarkė vietos gyventojai. „Šis pastatas, yra ypatingas, įspūdingas savo architektūra. Bažnyčia graži ir vienintelė tokia savo vidaus puošyba. Joje išlikę daugiausiai sieninės tapybos tarp medinių Lietuvos bažnyčių. Tai vienintelė bažnyčia, kurioje išlikusi lauko tapyba ir visa tai atlikto aukšto meninio lygio profesionalūs meistrai. Viskas joje labai suderinta“,- bažnyčios išskirtinumą pabrėžė R. Stankevičienė. Specialistė akcentavo, kad tai yra tokia bažnyčia, kurią verta gerai prižiūrėti ne tik kaip bendruomenei reikalingą dvasingumo židinį. Svarbu bažnyčią prižiūrėti ir kaip meno židinį, kuris galėtų būti turistų traukos objektu. Kiek ilgai visai tai išliks, anot R. Stankevičienės,  yra dvasininkų, parapijos žmonių ir savivaldybės reikalas.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos