baneris leidinys

mureikieneLapkričio 9-ąją Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje vyko buvusios politinės kalinės medikės Joanos Ulinauskaitės – Mureikienės knygos „Likimo išbandymai“ sutiktuvės. Šventėje dalyvavo ne tik gimnazijos bendruomenė, bet ir pati knygos autorė, jos vyras – knygos leidėjas bei būrelis svečių. Knygos sutiktuvės buvo tarsi integruota istorijos, literatūros ir dvasinių vertybių išsaugojimo pamoka.

Nuotr. Savo prisiminimų knygą gausiai auditorijai pristatė J.Ulinauskaitė – Mureikienė ir jos vyras profesorius J.Mureika (kairėje).

Renginys prasidėjo Gyčio Paškevičiaus dainos „Mano kraštas“ žodžiais ir, anot  lietuvių kalbos mokytojos bei šio renginio organizatorės Stasės Burkšaitienės, pačios knygos „Likimo išbandymai“ kalba. Knyga kalbėjo moksleivių lūpomis, nes jie skaitė ištraukas, kuriose atsispindėjo pagrindinė tema, mintis ir tikslas. Galbūt ne vieną gimnazistą privertė suklusti faktai, jog prieškario Lietuvos mokyklose buvo mokoma tokių dalykų, kaip tėvynės meilė ir patriotizmas. Jie padeda pagrindą žmogaus dvasiniam gyvenimui, apie kurį šiandien daugelis pamiršta.

Savo knygoje Joana Ulinauskaitė - Mureikienė prisipažįsta, jog būdama jauna troško laisvės, bet pati nežinojo kokios. Kasdienis gyvenimas atrodė nuobodus, netoks, kokio ji nori. Tačiau tik praradusi, kaip ji pati pabrėžia, tikrąją laisvę, suprato, kas iš tiesų yra toji laisvė.
atgaivaLapkričio 11 dieną Jurbarke vykusiame kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių pasiekimų ir projektų idėjų baigiamajame renginyje „Patirties pilni vežimai“ buvo įteikti ir nacionalinio konkurso laimėtojų apdovanojimai.

Mūsų rajonui atstovavo Šakių krašto vietos veiklos grupės pirmininkas Algimantas Damijonaitis, Panovių kaimo bendruomenės centro pirmininkas Bernardas Vainius ir Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ pirmininkė Genutė Žilinskienė.

Rugsėjo mėnesį sėkmingai įgyvendinamų bendruomenių projektų nacionaliniam konkursui paraiškas pateikė tik dvi mūsų rajono bendruomenės – panoviečiai ir gelgaudiškiečiai. Šį kartą sėkmė nusišypsojo Gelgaudiškio bendruomenės centrui „Atgaiva“. Jų projektas „Gelgaudiškio dvaras – kultūros ir amatų centras“ laimėjo nominaciją už kaimo kultūros paveldo išsaugojimą ir tradicinių amatų kūrimą. Gelgaudiškio bendruomenė siekianti atgaivinti ir išryškinti Gelgaudiškio dvarą kaip nacionalinės reikšmės kultūros objektą buvo apdovanota Padėkos raštu, 600 litų pinigine premija ir atminimo dovanėlėmis.

„Draugo“ inf.
Šiemet jau septintąjį kartą vyko Lietuvos tautodailės tradicijų puoselėtojų bei kūrėjų konkursas „Aukso vainikas”. Apskrities tautodailininkų konkurse neliko nepastebėti ir Šakių rajono menininkai.

Praėjusią savaitę Marijampolėje rinkosi geriausi tautodailininkai, amatininkai iš viso Sūduvos regiono. Marijampolės kultūros namuose buvo eksponuojami įvairiausių žanrų darbai, kuriuos sukūrė visų Marijampolės apskrities savivaldybių bei pirmą kartą renginyje dalyvavę Punsko menininkai.

Pagal respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas” nuostatus kiekvienoje apskrityje išrenkama po tris trijų tautodailės šakų - vaizduojamosios, taikomosios dailės ir kryždirbystės autorius. Pirmųjų vietų laimėtojai su savo darbais vyksta į konkurso respublikinį turą. Kitų dviejų prizinių vietų laimėtojai tampa „Aukso vainiko” nominantais ir patenka į specialų katalogą.

Respublikiniame „Aukso vainiko“ ture Suvalkijos garbę gins vyriška komanda. Savo kategorijose pirmąją vietą iškovojo marijampolietis Eduardas Končius, pristatęs tapybos darbus, kalvarijietis Antanas Lastauskas, pateikęs kaukes, bei Vilkaviškio rajono atstovas Raimundas Blažaitis, pristatęs kryždirbystės kūrinius.

Konkurse „Aukso vainikas“ neliko nepastebėti ir Šakių rajono tautodailininkai. Antrąja vieta įvertinti namo grįžo tapytoja Birutė Jakštienė ir kalvis Edvardas Mačaitis. Trečiąją vietą laimėjo tapytoja Aida Plaušinaitienė.

Visi laureatai apdovanoti Liaudies kultūros centro Padėkos raštais. Konkurso „Aukso vainikas“ komisijai šiemet vadovavo Lietuvos liaudies kultūros centro Tautodailės poskyrio vadovė Teresė Jurkuvienė, darbus taip pat vertino šio poskyrio vyr. specialistė Alė Počiulpaitė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Valentinas Jazerskas, „Tautinio kostiumo studijos” vadovė Asta Vandytė, šeimininkams atstovavo Kultūros centro etnokultūros specialistė Ona Birutė Surdokienė.

„Draugo“ inf.
Šakių kultūros centro cirko studijos „Šypsena“ vadovai Itana ir Raimondas Januševičiai viliasi, jog šiemet bus įkurta cirko mokykla.

Cirko studijos vadovai rajono valdžiai įrodinėja mokyklos reikalingumą. Vadovų planai ir vizijos apie planuojamą įsteigti cirko mokyklą buvo pristatytos tarybos komitetų nariams. Pasak R. Januševičiaus, kelio atgal nėra, reikia siekti užsibrėžto tikslo. Jeigu valdžia pritartų šios mokyklos įkūrimui, tai ji būtų vienintelė Lietuvoje.

Ši mokykla veiklą vykdytų panašiai kaip Meno mokykla. Tikimasi, kad šis klausimas bus išspręstas jau šiemet. R. Januševičius patikino, jog nepritarimo atveju, mokyklą jie sieks kurti kitame rajone. Šakių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė palaiko I. ir R. Januševičių iniciatyvą. Mat įkurtoje mokykloje dirbtų išties kompetentingi mokytojai, o ir vaikų, norinčių lankyti cirką, netrūksta.   

„Draugo“ inf.
grybo_sodybaGintarė MARTINAITIENĖ

Žinomo skulptoriaus ir monumentalisto Vinco Grybo sodyba, esanti Pelenių kaime, Lukšių seniūnijoje, iš Kultūros vertybių registro buvo išbraukta maždaug prieš dešimt metų. Lukšių seniūnas Vidas Cikana ir dabar kelia klausimą, kad reikėtų galvoti apie sodybos atpirkimą ir sutvarkymą. Ar tai tikslinga, kai tiek metų sodyba nebuvo rūpintasi taip, kaip galbūt reikėjo?

Nuotr. Sodyba autentiška tik tuo, kad išlikęs dviejų galų namas, yra būdingi zanavykiškos sodybos išplanavimo elementai.

„Aš visada norėjau ir pasisakiau už tai, kad tokio žmogaus, kaip Vincas Grybas, sodybą išlaikyti tiesiog būtina. Jei jau nė tokių žmonių negerbiame, tai ką aš žinau“, - kalbėjo Lukšių seniūnas Vidas Cikana. Jis viename susitikime Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjai Augenijai Kasparevičienei siūlė pagalvoti apie sodybos atpirkimą iš privatininko. Tačiau ar tai taip paprasta?

Lankytinas, nes nykstantis?

Šiuo metu, norint pasiekti V. Grybo sodybą, reikia nemažai pasistengti. Nėra nei rodyklės, nurodančios, kur kažkada gyveno žymus skulptorius, nei tinkamo privažiavimo. Galbūt tai galima pateisinti tuo, kad paskutiniu metu sodyba priklausė ūkininkui, tad keliuku važinėjo sunkiasvorė technika ir niekas dėl to nesuko galvos. Galbūt stebina tai, kad ir šiuo metu sodyba visgi yra tarp lankytinų vietų rajone. Tačiau ką joje galima žiūrėti? Paliktą ir sutrešusią ūkininko techniką, nepjautus dilgėlynus ar bebaigiančius sugriūti pastatus? Žinomo skulptoriaus anūkė, V. Grybo memorialinio muziejaus Jurbarke vadovė Rasa Grybaitė svarsto, kad galbūt galima parodyti, kaip nyksta kultūriniai objektai Lietuvoje.
profesinio_komandaSpalio 24 dieną Marijampolės profesinio rengimo centre vyko regioninis šalies profesinių mokyklų konkursas - varžytuvės „Lietuvos kulinarinio ir etninio paveldo išsaugojimas ir puoselėjimas“, skatinantis jaunosios kartos susidomėjimą tradiciniu lietuvišku maistu. Ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje kulinarinis paveldas laikomas svarbia kiekvienos šalies kultūros sritimi, jos savitumu ir autentiškumu.

Nuotr. Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus moksleivių komanda konkurse laimėjo antrąją vietą ir galimybę dalyvauti respublikiniame etape.

Šiame konkurse dalyvavo Vilkijos  žemės ūkio mokykla, Smalininkų verslo mokykla, Marijampolės PRC Vilkaviškio, Kudirkos Naumiesčio ir Paslaugų skyriai. Mūsų rajonui atstovavo Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus mokinės:Karolina Ambruževičiūtė, Bernadeta Bruožytė, Giedrė Matijošaitytė, Kristina Valentukonytė  ir  mokytoja  Alma Rastupkevičienė.

Varžytuvių metu buvo vertinamas komandų prisistatymas, tautosakos ir kulinarinis paveldas. Komanda trumpai turėjo pristatyti savo rajoną, savo specialybę, parodyti,  kuo jie gali būti įdomūs kitiems. Tautosakos paveldui reikėjo pasirinkti savo  etnografiniam regionui būdingą tautosakos kūrinį ir jį tarmiškai pristatyti. Kulinariniam paveldui dalyviai pristatė  patiekalus,  būdingus savo regionui.
trofejaiJau trečius metus iš eilės Šakių evangelikų liuteronų bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios medžiotojų globėjui Šv. Hubertui. Ši diena nuo krikščionybės atsiradimo minima kasmet lapkričio 3-ąją. Praėjusį trečiadienį aukotose Šv. Mišiose buvo pagerbti ir rajono medžiotojai.

Jau trečią kartą Šv. Huberto dienos proga Šakių evangelikų liuteronų bažnyčia pasipuošė medžioklės trofėjais. Praėjusio trečiadienio vakare bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios, skirtos medžiotojų globėjui Šv. Hubertui. Šiemet į Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupo Mindaugo Sabučio ir kunigo Virginijaus Kelerto aukojamas Šv. Mišias susirinko pilna šventovė žmonių, tarp jų didžioji dalis buvo medžiotojai ir miškininkai.  

Po iškilmingų Šv. Mišių Šakių miškų urėdijos urėdas Sigitas Tamošaitis priminė, jog miškininkai ir medžiotojai turi vieną bendrą visiems rūpimą objektą – mišką, kurį reikia saugoti ir puoselėti visomis išgalėmis. Generalinės miškų urėdijos urėdo Benjamino Sakalausko Padėkos raštus Šakių urėdas įteikė medžiotojams Juozui  Daineliui ir Ramūnui Keraičiui.

Su Šv. Huberto diena pasveikinti atvyko ir Seimo narys Mindaugas Bastys, kuris Generalinės miškų urėdijos urėdo Padėkos raštą įteikė Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos valdybai, vadovaujamai Alfrido Vigelio. Pastarasis, sveikindamas medžiotojus su švente, pasidžiaugė šiemet suteikta galimybe be licencijų medžioti stirnas. „Šiemet prasidėjęs didysis medžioklės sezonas - truputį kitoks. Respublikos aplinkosaugos vadovybė mums šiemet suteikė galimybę medžioti stirnas be licencijų. Prieš kelerius metus taip buvo nuspręsta pasielgti ir su šernais. Tuomet  buvo manoma, kad sumažės šernų populiacija. Tačiau taip neįvyko. Medžiotojai įrodė, kad saugo gyvūnus“,- kalbėjo A. Vigelis, tikėdamasis, kad taip pat bus pasielgta ir su stirnų populiacija. Jis patikino, kad medžiotojai saugo, tausoja gamtą.
treiderisSpalio 27 dieną Šakių viešojoje bibliotekoje vyko Romo Treiderio knygos „Lietuvos himno gimtinė“ sutiktuvės. Iš Kudirkos Naumiesčio kilęs vyriškis lietuviams padovanojo ypač vertingą knygą.

Nuotr. Kritikų vertinimu, R. Treiderio sudarytą knygą „Lietuvos himno gimtinė“ verta turėti kiekvienam lietuviui.

Šakių rajonas išskirtinis istorinės praeities garsiais žmonėmis. Kaip žinia, mūsų krašte gyveno ir dirbo Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka. Jo dėka, mūsų kraštas laikomas tautiškos giesmės žodžių ir melodijos gimtine. Tai savo knygoje įprasmino kadaise Kudirkos Naumiestyje, o dabar  Vilniuje gyvenantis R. Treideris. Jis yra inžinierius, išradėjas, turintis keletą užpatentuotų išradimų. Tai, daug vertingų eksponatų Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanojęs žmogus. Jo gyvenimo tikslas – ieškoti, rinkti, dalinti. Tad ir Šakių viešojoje bibliotekoje sutikta knyga „Lietuvos himno gimtinė“ yra didelio darbo rezultatas. Didžiausias autoriaus noras, kad knyga pasiektų šalies jaunimo rankas. Tai knyga - albumas, kuriame labai atsakingai ir kruopščiai surinktos nuotraukos, atskraidintos net iš Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos. Knygoje iš trečiojo dešimtmečio atvirukų į mus žvelgia V. Kudirka.

Kritikų vertinimu, autorius savo darbą atliko tikrai nepriekaištingai. Knygai „Lietuvos himno gimtinė“ medžiaga buvo pradėta rinkta dar esant gyviems liudininkams, pasakojusiems, kaip sovietmečiu buvo saugomas V. Kudirkos paminklas bei įvairūs istoriniai dokumentai, liudijantys apie šio garsaus žmogaus didingumą. Ši neseniai plačiajai skaitytojų auditorijai pristatyta knyga buvo daugelį metų brandinta. R. Treiderio knyga „Lietuvos himno gimtinė“ buvo išleista 80 –aisiais jo gyvenimo metais. Ja R. Treideris įprasmino savo gyvenimą.  

Nemažo susidomėjimo sulaukusi knyga buvo išleista nedideliu tiražu, todėl artimiausiu metu planuojama išleisti antrąjį leidimą.

„Draugo“ inf.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos