baneris leidinys

cirkas_sypsena2Gintarė MARTINAITIENĖ

Šakiai – Lietuvos cirko sostinė. Taip buvo kalbama po savaitgalį Šakiuose trečiąkart surengto tarptautinio cirko festivalio - konkurso „Cirko žiburiai“. Šakiečiai ir miesto svečiai aukšto lygio pasirodymus stebėjo dvi dienas, kompetentinga komisija tiek dalyviams, tiek organizatoriams negailėjo šiltų žodžių, o geriausieji buvo apdovanoti ir specialiais prizais.

Nuotr. „Šypsenos“ akrobatams su šokdynėmis nebuvo lygių – šiame žanre jiems skirta pirmoji vieta.

Ką reiškia surengti tokio lygio renginį, tikriausiai net neverta klausti, nes ant organizatorių pečių gula ne tik renginio organizavimas, bet ir dalyvių apgyvendinimas, aprūpinimas tinkamomis sąlygomis ir pan. Šakių cirko studijos „Šypsena“ vienas iš vadovų ir organizatorių Raimondas Januševičius sako, kad tai metų darbas, nekalbant apie paskutiniuosius du mėnesius ypač intensyvaus pasiruošimo. „Tai tikrai nediskutuojama, nes reikia daug energijos ir užsispyrimo. Čia niekada nebūna, kad plauki pasroviui, nes visuomet – tik prieš srovę. Aišku, svarbus vietinės valdžios supratimas, palaikymas, netrukdymas. Taip pat rėmėjų indėlis“, - mintimis po konkurso dalijosi „Šypsenos“ vadovas. Galbūt todėl, kad tas indėlis stiprus, kolektyvų festivaliui ieškoti nereikia, o juos, kaip tikino R. Januševičius, netgi tenka atrinkti, nes norinčiųjų tik daugėja. Todėl žiūrovams pateikiami geriausi ir aukščiausio lygio pasirodymai.
markeviciutesSima KAZARIAN

Praeitą penktadienį, pirmą valandą, Šakių viešojoje bibliotekoje atidaryta Inesos Markevičiūtės pano iš odos paroda. Po pusvalandžio svečiai sugužėjo į antrąjį bibliotekos pastato aukštą į Inesos sesers – Vaivos Markevičiūtės knygos „Paliktainiai“ pristatymą.

Seserys – ir panašios, ir skirtingos. Viena jų – dirba su kieta, organiška, sunkiai pasiduodančia ir daug staigmenų baigtiniame rezultate pateikiančia oda, kitai paklūsta žodžiai – lengvi ir daugiaprasmiai žmogaus minties ženklai. Būtent dėl jų „lengvumo“ žodžiai taip sunkiai suvaldomi, išlaviruojami iš banalybės, kuri juo traukia. Tiek Vaivai, tiek Inesai pavyko suvaldyti savo kūrybinę medžiagą ir šį penktadienį jos pristatė savo kūrybą šakiečiams bei jų pasveikinti atėjusiems artimiesiems.

Inesa

„Ši mano paroda – antroji. Jaučiu, kad darbų kokybė nuo pirmosios parodos gerokai pasistūmėjo į priekį,- pripažino Inesa Markevičiūtė – Viliūšienė. – Per tuos metus daug eksperimentavau su odos faktūra, dažais, spalvomis, kol atradau labiausiai tinkančias mano rankoms priemones.“
zalpysPraėjusį penktadienį į savivaldybę buvo atvykusi Regionų dienų organizacinė grupė. Rajono kultūrininkai ir entuziastai buvo raginami tartis, ruoštis artėjančioms Sūduvių dienoms.

Nuotr. „Pasinaudokite galimybe pareklamuoti, pristatyti savo kraštą. Juk kita tokia galimybė bus tik po ketverių metų“,- Šakių kultūrininkus ragino E. Žalpys.

Sūduvių dienos sutaps su tradicine Kaziuko muge ir kovo pirmomis dienomis įsilies į šurmuliuojančią pusmilijoninę minią Vilniuje.

Kaip teigė asociacijos „Šventė visiems“ viceprezidentas Edmundas Žalpys, kasmet vyksta vis kito regiono dienos. Šiemet – Sūduvos eilė. Renginių planas aiškus dar tik apytikriai, jis priklausys nuo to, ką norės ir galės parodyti Sūduvos menininkai, tautodailininkai, prekybininkai, amatininkai bei kiti gabūs ir idėjų nestokojantys šio krašto žmonės. Šių metų Kaziuko mugėje gabiems ir turintiems ką parodyti mūsų kraštiečiams tenka ypatinga užduotis – garsinti Zanavykiją, akcentuoti, kas mes, ir iš kur atėjome.
floristesAsta GVILDIENĖ

Prasidėjus naujiems liturginiams metams, ir vėl visų širdyse stebuklo laukimas – tylus adventinis laikotarpis. Tai pasiruošimo Kristaus atėjimui į šį pasaulį metas. Pas mus jis šiais metais prasidėjo visa savaite anksčiau, lapkričio 23 – ąją. Mūsų kraštiečių florisčių Daivos Bublaitienės ir Simonos Kudirkienės bei marijampolietės Linos Labanauskienės surengtoje parodoje adventinių vainikų žvakelės šildė susirinkusiųjų sielas.

Nuotr. Floristikos profesionalių (iš kairės): Simonos Kudirkienės, Daivos Bublaitienės ir Linos Labanauskienės Advento ir Šv.Kalėdų vainikų paroda sušildė susirinkusiųjų širdis.

Nuo puokščių rišėjų iki floristikos meno

Taip jau šiemet įvyko, kad pirmosios adventinio vainiko žvakelės buvo uždegtos būtent čia, profesionaliosios floristikos parodoje, skirtoje Advento ir Šv.Kalėdų vainikams. Pasak „Žiedų salono“, Šakiuose veikiančio jau dvylika metų, savininkės Daivos, gėlių komponavimo istorija sena kaip ir žmonijos. Puošyba gėlėmis buvo populiari visais laikais, nes ji suteikia savotiško jaukumo, pasitenkinimo, džiaugsmo. Apie tai byloja iki mūsų dienų išlikę architektūros paminklai, dekoratyvusis menas, dailės kūriniai, poezijos posmai. Per amžius namuose buvo merkiamos gėlės, puošiamos šventyklos, dievų statulos. Jos buvo naudojamos kultinių apeigų metu ir turėjo gilesnę simbolinę reikšmę. Pasak istorijos šaltinių, floristikos užuomazgos atsirado bronzos amžiuje – tai rodo rasti  gėlių merkimo indai. Kasinėjant senojo Egipto piramides buvo aptikta fikuso, finikinės palmės ir kitų dekoratyvinių augalų sėklų bei lapų, o garsiojo faraono Tutanchamono kape tarp gausybės auksu spindinčių lobių gulėjo jautrus jo žmonos atsisveikinimas – sudžiuvęs vainikėlis, nupintas iš rugiagėlių, aguonų ir linų žiedų. O vieną iš septynių pasaulio stebuklų – kabančius Babilono sodus taip pat galima pavadinti garsiu floristikos pavyzdžiu. Žmonės, kurie senais laikais augino, rinko ir rišo gėles, buvo vadinami puokščių rišėjais ir tik apie 1850 metus ši profesija pradėta vadinti floristikos menu, be kurio šiandien jau neįsivaizduojame savo gyvenimo ir didžiausių švenčių.
sviesa_tiesaŠakių kultūros centre vyksta jubiliejinio III neformalaus plenero „Šviesa – Tiesa“ darbų paroda. Vienas iš plenero organizatorių, menininkas Mindaugas Pauliukas šį plenerą kokybine prasme įvardija kaip geriausią.

Be M. Pauliuko (Kaunas- Jurbarkas, tapyba menotyra) eksponuojami ir žinomų menininkų Romano Averincevo (Veiveriai, tapyba) bei Manto Maziliausko (Vilnius, tapyba, architektūra) vasarą Kudirkos Naumiestyje vykusio plenero metu sukurti darbai. „Padarėme kilnojamą, intriguojančią ir estetišką parodą, kurią dar galima apžiūrėti iki 30 dienos“, - tikino M. Pauliukas. Prieš tai ekspozicija buvo pristatyta Marijampolėje, Griškabūdyje, galvojama vežti ir į Jurbarką.

Pasak M. Pauliuko, nereikia sakyti, kad paprastas žmogus nesupranta meno. „Kaip bebūtų keista, visiems labiausiai patinka Manto darbai, kuriuose abstraktus vaizdas, iki galo neišsakyta mintis, nors statistiškai tai labiau patinka tik 15 proc. žmonių. Pas mus šie stereotipai griaunami. Tai atradimas“, - tikino plenero organizatorius. Jis visus norinčius kviečia aplankyti parodą, apžiūrėti darbus. Be to, menininkas viliasi, kad „Šviesa – Tiesa“ Kudirkos Naumiestyje nenunyks ir bus galimybė organizuoti plenerą ir ateinančiais metais. „Kokybine prasme paskutinis, trečiasis, pleneras - geriausias. Aiškiai išsikristalizavę darbai, kontekstas, ryšys. Tikrai bandyta išeiti iš savęs“,  - apie darbus kalbėjo M. Pauliukas.

„Draugo“ inf.
Lapkričio 24 dieną Šakiuose ir vėl lankėsi Lietuvos karo istorijos asociacijos „Užmiršti kariai“ atstovas Jonas Janušauskas. Su nedidele grupele bendraminčių jis apžiūrėjo Liaušių miškuose nušauto ir čia pat palaidoto partizano Vytauto Čelkio  numanomą žūties vietą.

J.Janušausko teigimu, tyrimą apie galimai Liaušių miškuose palaidoto partizano tapatybę  atliko asociacijos atstovas Antanas Matijošaitis. Nors jokie detalesni archeologiniai tyrimai dar nebuvo padaryti, kad būtų nustatyta, ar tikrai čia Amžinojo poilsio atgulė Vytautas Čelkys, tačiau, pasak A.Matijošaičio, taip yra žmonių sakoma. Kol kas numanoma kapavietės vieta nėra pažymėta, todėl J.Janušauskas labiausiai baiminasi dėl šalia vykdomo miško kirtimo, dėl kurio kapavietės čia gali nė ženklo nelikti. Pasak jo, kol kas asociacija neturi leidimo kasinėti tokį didelį miško plotą. Be to, reikalingi ir profesionalūs archeologai, kuriuos reikia patiems susirasti ir sumokėti už jų darbą.

J.Janušausko teigimu, „Užmirštų karių“ nariai, dirbantys tik visuomeniniais pagrindais, kasdien susiduria su nemažais sunkumais. Ir ne tik finansiniais. Jie nėra sulaukę aukštesnės šalies valdžios susidomėjimo ir pritarimo. „Esame savotiška rakštis, - teigė J.Janušauskas. – Užsiimame karių paieška, identifikavimu ir perlaidojimu. Mums nesvarbu, koks tai karys – rusas, vokietis ar prancūzas. Žmogus yra žmogus ir jis turi būti pagerbtas, ekshumuotas, surasti jo artimieji. Mano įsitikinimu, negali kaulai voliotis bet kur – jų vieta kapinėse.“

„Draugo“ inf.
dovydaitisGintarė MARTINAITIENĖ

Profesionalus skulptorius Kęstutis Dovydaitis ketvirtadienį pakvietė į pirmąją trijų valandų, tris metus ruoštą ir trečią valandą atidarytą personalinę darbų parodą „Origami skulptūroje“. Joje – trisdešimt vienetinių skulptūrų. Šakiuose to tikrai nebuvo, nes menininkas norėjo ne tik supažindinti su įspūdingais darbais, jų specifika, bet ir atkreipė dėmesį, kad Šakiuose nėra galerijos, kurioje būtų galima eksponuoti tokius darbus. Tad ar rajonui reikalingas tikras menas, o ne tik tautodailė?

Nuotr. Skulptorius K. Dovydaitis teigė, kad vienas iš parodos tikslų – atkreipti dėmesį, kad Šakiuose nėra tinkamos galerijos eksponuoti tokius darbus. Tris valandas trukusi paroda - savotiška protesto akcija.

Daryti bet kaip – ne Kęstučiui

Tiesa, K. Dovydaitis daug kam žinomas kaip Meno mokyklos mokytojas, tačiau pirmiausiai jis yra skulptorius, o ne pedagogas. „Aš esu skulptorius, dirbantis Meno mokykloje, o ne mokytojas, darantis skulptūras“, - patikina šakietis. Aišku, jei jis atstovauja mokyklai, viskas tvarkoje, tačiau pašnekovas pripažįsta, kad dažnai perskaitomi ar girdimi apibūdinimai jį tiesiog žemina, nes etiketės prilimpa itin greitai, o ir mokslai baigti, ir vardas jau žinomas ne tik Šakiuose... „Jei nebūčiau menininkas, skulptorius, greičiausiai nebūčiau mokytojas, o jei būčiau mokytojas, tikriausiai būčiau prastas, nes nebūčiau menininkas“, - mintimis dalijosi pašnekovas, patikinęs, kad jei tame procese negyveni, aukštai nekeli kartelės, tai nieko negali duoti kitiems ir būti įdomus. Tuo tarpu Kęstutis sau kartelę kelia itin aukštai ir gyvena tuo, ką daro. „Daryti bet kaip man nepriimtina. Mėgėjiškai tegul daro tautodailininkai. Kai keli aukštus reikalavimus sau, gali tobulėti“, - teigė skulptorius. Ir nors šiai parodai jis ruošėsi apie trejus metus, sako, galėtų dar drąsiai apie pusmetį tam ruoštis, nes į save ir savo darbus jis žvelgia itin kritiškai. Tačiau jei ne dabar, tada kada?
nageleSima KAZARIAN

„Vynas yra menas“,- sako Lietuvos vyndarių asociacijos (LVA) prezidentas Raimundas Nagelė. Kokius meno kūrinius šiemet sukūrė Lietuvos vyndariai, buvo galima sužinoti šeštadienį Zyplių dvaro arklidėse vykusioje degustacijoje.

Nuotr. R. Nagelė – vyndarys ir Lietuvos vyndarių asociacijos prezidentas. Jo pagamintas juodųjų serbentų vynas tapo absoliučiai geriausiu šiųmečio vyno rinkimuose.

„Žalias vynas“, taip vadinosi Lietuvos vyndarių asociacijos organizuotas renginys, kuriame buvo renkamas geriausias šių metų vynas.

Išragavo apie 30 vynų

„Žalias“, „jaunas“ – taip vadinamas nebrandus, šiais metais pagamintas vynas. Geriausias šių metų vynas buvo renkamas trijose kategorijose – sausas, pusiau sausas ir saldus. Iš viso buvo trisdešimt vynų, tad degustuotojų skonio receptoriai neturėjo kada ilsėtis. Ragaujant šį taurųjį gėrimą buvo skaitomos eilės, užkandžiaujama.
14-1

Reklama


kaimynai


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos