baneris leidinys

klimkaAsta GVILDIENĖ

Balandžio 12 dieną Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje vyko jau trečioji tradicinė dvasingumo ugdymo konferencija „Gamta – lietuvio namai“. Šį kartą ji ir penktosios tarptautinės mokslinės konferencijos „Dvasingumo sklaida ugdymo realybėje“ dalis, kuria buvo siekiama atskleisti žmogaus santykio su gamta ir aplinka ypatybes bei koregavimo galimybes, analizuojant pokyčius visuomenėje ir mokykloje.  

Nuotr. Lietuvos edukologijos universiteto profesorius L.Klimka savo iškalbingumu ir lietuvio pasaulėjautos išaukštinimu sugebėjo prikaustyti visų konferencijos dalyvių dėmesį.

Praėjusiais mokslo metais gimnazijoje buvo surengta antroji tokio pobūdžio konferencija „Menų įtaka jauno žmogaus ugdymui“, kur buvo išsakytos ir jaunų žmonių, ir žinomų profesorių mintys apie  menus bei jų įtaką asmenybės tobulėjimui. Taip pat daug kalbėta apie tai, kokią vietą kiekvieno iš mūsų gyvenime užima kūrybiškumas ir jį ugdantis mokytojas.

Šiemet gausiam rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių ir mokytojų būriui  buvo pateikta daugybė galimybių mokytis matyti, girdėti, branginti ir jausti lietuvio namus – mūsų gamtą, kuri nuo seniausių laikų jį glaudė, saugojo ir maitino.  Kaip įprasta, konferenciją savo pranešimu „Gamtojauta – gyvenamosios aplinkos įprasminimo ir sudvasinimo būdas“ pradėjo šių renginių sumanytojas ir vienas iš organizatorių - Lukšių Vinco Grybo gimnazijos pirmosios laidos auklėtinis, profesorius, habilituotas filosofijos mokslų daktaras Juozas Mureika.
kajokaiteGintarė MARTINAITIENĖ

Humoro grupė „Šakės“, kasmet žiūrovus džiuginanti vis naujomis programomis, šį savaitgalį mini savo veiklos 25-metį. Ilgametę darbo patirtį turinti režisierė Laima Kajokaitė – Balčiūnienė pripažįsta, kad sunkiausias darbas - parašyti scenarijų ir apgalvoti, kaip prajuokinti žiūrovą. Tuo labiau, kaip sako ji, kad satyros žanras šalyje tikrai išsikvėpęs.

Nuotr. Režisierė L. Kajokaitė – Balčiūnienė pripažino, kad parašyti scenarijų ir prajuokinti žiūrovą itin sunkus darbas, gulantis ant artistų pečių.

Žanras išsikvėpęs

Režisierė L. Kajokaitė – Balčiūnienė, humoro grupei „Šakės“ vadovaujanti nuo pat jos veiklos pradžios, 1987-ųjų, sako, kad nors taip ir neturėtų būti, tačiau Lietuvoje satyros žanras išsikvėpęs. „Neturėtų taip būti, bet gal lietuvių mentalitetas toks? Esame santūrūs ir padaryti tikrą juoką labai sunku. Argi juokingi lietuvių humoristiniai serialai? O dabar rodoma laida „Prajuokink mane“? Verkti norisi... Manęs ten surištos nenuvežtų“, - mintimis dalijosi režisierė, pripažinusi, kad jai pačiai priimtinesnis intelektualesnis humoras, sceninė kultūra, nors kartais teigiamos žiūrovo reakcijos sulaukiama tik scenoje „riebiau“ nusikeikus...„Šakės“, pasak režisierės, nesistengia prajuokinti „pigiais“ juokais.
veiklios_moterysŠakių moterų veiklos klubas tęsia Švietimo mainų paramos fondo administruojamą Mokymosi visą gyvenimą programą ir toliau kartu su partneriais iš Vokietijos, Italijos, Estijos, Vengrijos, Turkijos, Bulgarijos ir Čekijos dalyvauja tarptautiniame Grundtvig projekte „Tu tai gali! Naujos galimybės moterims pradėti nuosavą verslą“.

Nuotr. Šakių moterų veiklos klubo atstovės Turkijoje domėjosi valstybės finansuojamais viešaisiais mokymo centrais.

Kovo 28 - 31dienomis Turkijos sostinėje Ankaroje įvyko penktasis partnerių susitikimas. Jį surengė nevyriausybinės organizacijos „MESEV“ vadovas Hasanas Er. Pasak Moterų veiklos klubo direktorės Aurelijos Grinkevičienės, susitikimas buvo labai turiningas ir įdomus, vizito metu  projekto partneriai aplankė keletą Ankaros savivaldybės finansuojamų viešųjų mokymo centrų.

Moterų mokymosi centre „Aydinlikevler“ pateikiama dešimtys pasiūlymų mokytis amato ar užsienio kalbų.  Šis centras turi net 5 pastatus, kuriuose vyksta įvairūs profesionalių pedagogų dėstomi kursai ir mokymai. Moterys gali pasirinkti bet kokią sritį - nuo siuvinėjimo, mezgimo, tapymo, kulinarijos, kosmetologijos  iki užsienio kalbų ar kompiuterinio raštingumo.

Viešasis mokymo centras „Çankaya“  šiandien moko net 8 tūkstančius vyrų ir moterų, kurie po darbo ar studijų gali lankyti papildomus šokių, aerobikos, teatro kursus. Čia mokosi netgi visai neraštingi žmonės. Centras leidžia savo laikraštį, jo lankytojai dalyvauja įvairiose mugėse, konkursuose, galima nusipirkti pačių mokinių pagamintų rankdarbių.
marcinkevicieneAsta GVILDIENĖ

Visai neseniai savo 80 metų Jubiliejų atšventusi mūsų rajone gerai žinoma talentinga poetė, aktyvi Kaimo rašytojų sąjungos ir literatų klubo „Lygumų šaltinis“ narė Janina Marcinkevičienė į gyvenimą žvelgia su optimizmu. Ji puse lūpų pasakoja apie savo kūrybą, šiandien spausdinamą įvairiuose rinkiniuose, antologijose, periodikoje ir apie didžiuosius savo gyvenimo laimėjimus. Tačiau šį kartą su ja kalbėjomės ne apie apdovanojimus ir Padėkos raštus, kuriais nukabinta visa kambario siena. Filosofavome apie gyvenimą.

Nuotr. Poetė J.Marcinkevičienė į gyvenimą žiūri su optimizmu ir mano, kad nereikia gręžiotis atgal į praeitį – reikia džiaugtis šia diena.

Kovo 24 dieną Panenupiuose (Griškabūdžio valsčius) kartu su vyturiais gimusi, o šiandien gyvenimo saulėlydy viena likusi J.Marcinkevičienė atviravo, kad naujus sparnus auginti jau per vėlu, todėl senatvę reikia priimti su dėkingumu, kaip būtinybę, kurios neįmanoma išvengti. „Kuo greičiau tai padarysi, tuo bus ramiau gyventi, - tikino ji. – Reikia susitaikyti su bėgančiais metais,  o ne verkšlenti, kad jau viskas paliko praeityje.“
Balandžio 3 dieną Zanavykų krašto muziejuje vyko kiaušinių margintojų sueitukė „Marginame gražiausią margutį“, kurioje dalyvavo kiaušinių margintojos iš viso rajono.

Dabar kiaušiniai skutinėjami, apklijuojami lipdukais, dažomi apsukti įvairiaspalviais siūlais, svogūnų lukštais, žolynais. Kad velykiniai kiaušiniai gali būti marginami įvairiais būdais, įsitikino į Zanavykų krašto muziejų susirinkęs gausus būrelis margintojų. Margintoja Rimutė Grušienė su dukra Roberta pristatė akrilu margintus kiaušinius. Jos prisipažino, kad Velykoms numargina 300-400 kiaušinių. Pasak margintojų, dar ir šiais laikais atsiranda ūkininkų, kurie prašo numarginti margutį senaisiais tradiciniais raštais, ir jį pakasa lauko gale, tikėdami, kad derlius bus gausus ir kirmėlės nepuls.

Šakietė Joana Zakienė kiaušinius margina vašku, šių marginimo paslapčių ji išmoko iš savo mamytės. Velykų laukia kaip didžiausios šventės ir netgi dažus pasiruošia natūralius iš juodalksnio žievės. Moteris kasmet numargina apie 100 margučių. Nuo jos neatsilieka ir draugė Janina Rinkevičiūtė. Moteris numargina 150 margučių Velykų šventėms ir dalina juos kaimynų vaikams. Daugelis vaikų ją pamatę, iš tolo šaukia - Velykų bobutė.
pyragasKovo 29 dieną Šakių viešojoje bibliotekoje vyko pirmosios Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKT) Šakių skyriaus pirmininko Arvydo Pyrago prisiminimų ir poezijos knygos „Išbučiuok man, vėjau, lūpas...“ sutiktuvės, kuriose netrūko pasisakymų, padėkos žodžių, eilių deklamavimo ir dainų skambėjimo.

Nuotr. A.Pyragas į pirmąją savo kūrybos knygą sudėjo ne tik kai kuriuos biografijos faktus, prisiminimus, kalbas, bet ir eiles, kurias kūrė nuo vaikystės dienų.

„Skaitytojau, jeigu mane tu suprasi, jeigu polėkiui daigą posmuose rasi, vadinasi, norai pasiekė tikslą, - taip į skaitytojus  iš knygos kreipėsi autorius. – O gal nusivylei? Už viską prašau atleidimo – mintys ir svajos rubežių nežino.“

Pasak Šakių viešosios bibliotekos Aptarnavimo skyriaus vedėjos Linos Eringienės, kartu su mūsų krašto poete Onute Jasinskiene redagavusios knygą, A.Pyragas į visus gyvenimo slenksčius ir vingius žiūri per lyrikos ir humoro prizmę.
Jau šiemet vieną iš rajono miestelių – Griškabūdį papuoš paminklas, skirtas kalbininkui Jonui Jablonskiui. Be to, visuomeninkų planuose numatyta rajone pastatyti dar du paminklus, tačiau jų statybai trūksta lėšų.

Ketvirtadienį savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vykusiame seniūnų susirinkime Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė kalbėjo, kad iki birželio 16 dieną vyksiančios 40-osios Kalbos dienos Griškabūdyje bus pastatytas kalbininkui Jonui Jablonskiui skirtas paminklas. Tačiau tai tik pradžia. Planuojama, jog per artimiausius kelerius metus rajone paminklai iškils dar dviem žymioms asmenybėms. Kaip rašėme ankstesniuose „Draugo“ numeriuose, planuojama pastatyti paminklą poetui Pranui Vaičaičiui, kuris papuoš rekonstruotą Sintautų miestelio aikštę. Be to, Lukšiuose planuojama įamžinti iš šio krašto kilusio garsaus skulptoriaus Vinco Grybo atminimą. Pasak A. Kasparevičienės, jų statybai trūksta lėšų, todėl buvo prašoma seniūnų, kad šie paragintų savo krašto žmones prisidėti prie paminklų statymo.

„Draugo“ inf.
jakstieneGintarė MARTINAITIENĖ

Ji – pievų angelas, gebantis išskirtinai ir jautriai nutapyti pievas, kuriose užuodi besiskleidžiančius žiedus, išgirsti ulbaujančius paukščius ir tiesiog pasineri į tą gamtos prieglobstį. O kur dar senosios bakūžės, prikeltos naujam gyvenimui... Taip, tai tautodailininkė Birutė Jakštienė, kuri praėjusį penktadienį pakvietė į savo darbų parodą, dvelkiančią pavasariu, naujomis spalvomis ir gaiva.

Nuotr. Nors daugelis tikino, jog B. Jakštienė tapydama sutepa itin daug dažų, ji sakė kitaip nemokanti – tik taip perteikiamas gamtos vaizdas, jausmas, garsas ar net kvapas...

Tikriausiai sunkiai išvardintume visus epitetus, išsakytus parodos atidarymo metu apie Birutę Jakštienę ir jos darbus. Vieni ją lygino su pievų angelu, kiti stebėjosi gebėjimu taip jautriai perteikti gamtos detales, trečius jos darbai įkvėpė eilėms ir iš atminties prikėlė tai vieną, tai kitą žinomo poeto posmą. „Tai gražiai mane augino /laukas, pieva, kelias, upė,/ tai gražiai už rankos vedė/ vasaros diena ilga. /Tai gražiai lingavo girios,/ uogų ir gegučių pilnos,/ tai gražiai saulutė leidos,/ atilsėlį nešdama“, - lietuvių dainiaus Justino Marcinkevičiaus žodžiais į autorę prabilo dailininkė Lolita Rūgytė. Ne vienas pripažino, kad Rotušėje eksponuojami Birutės darbai - pilni paukščių, žydinčių ar besiskleidžiančių žiedų – lyg atgaiva sielai ir prašymas, jog laukiamas pavasaris ateitų kuo greičiau.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos