baneris leidinys

vasario16Gintarė MARTINAITIENĖ

Vasario 16-oji rajone pasitikta gausybe renginių, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Daugelyje miestelių ir seniūnijų iškilmingai keltos vėliavos, surengti minėjimai, teiktos nominacijos šviesuoliams. Šakiuose prie vandentiekio bokšto paminėtos Lietuvos trispalvės iškėlimo 60-osios metinės.

Nuotr. Pirmiausiai renginio dalyviai aplankė Šakių vandentiekio bokštą, kur prieš 60 metų gimnazistai iškėlė Trispalvę.

Iškilmės daugelyje seniūnijų prasidėjo Šv. Mišiomis. Šakiuose po jų procesija ėjo prie vandentiekio bokšto, kur buvo minimos 60-osios Trispalvės iškėlimo metinės. Galbūt belieka apgailestauti, kad tik maža dalis šakiečių, kurie nedalyvavo pamaldose, prisijungė prie minėjimų, o gal tik jiems ir rūpėjo valstybės atkūrimo diena? Na, gal dar tiems jaunosios kartos atstovams, kurie vedė minėjimą, atėjo su tėvais ar palaikė savo draugus...

Trispalvės iškėlimui – 60 metų

Kas be tavęs aš būčiau, Tėvyne? – prie vandentiekio bokšto retoriškai klausė susirinkęs jaunimas. Kas mes būtume, jei neturėtume savo kalbos, papročių, Trispalvės? Apie tai susimąstyti ragino renginį vedęs jaunimas. Kaip mes šiandien vertiname prieš 60 metų prie vandentiekio bokšto gimnazistų įvykdytą užmojį, galbūt avantiūrą, dabar jau tapusią istorija, iškelti virš bokšto Trispalvę. Tuomet grupelė jaunuolių nemąstė apie tykančius pavojus, nes juos vienijo bendras laisvės ir lietuvybės troškimas. Ilgai šiam žygiui rengusis gimnazistų grupelė1952 metų vasario 16-ąją savo sumanymą įvykdė ir virš vandentiekio bokšto iškėlė Lietuvos trispalvę.
meileAsta GVILDIENĖ

Sakoma, kad yra vienas jausmas, kuris gali mus išlaisvinti iš visų gyvenimo sunkumų, baimių ir skausmo. Tas jausmas yra meilė. Tai raktas nuo laimės vartų, priverčiantis sielą išlysti iš savo slėptuvės. Tai mūsų visų pašaukimas šiame šaltame pasaulyje uždegti Dievo siųstą ugnį.

Šiandien švenčiama Šv.Valentino diena dar vadinama Meilės diena. Ji primena apie III a. Romoje gyvenusį vyskupą Valentiną, padėjusį įsimylėjusiems. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II siekė suburti kuo didesnę kariuomenę ir išleido įsakymą, laikinai draudžiantį tuoktis. Jis manė, kad šeimos vyras negali būti geras karys, nes jis nesiaukoja mūšio lauke, nuolat galvodamas apie savo šeimą.

Kai Klaudijus II sužinojo, kad vyskupas paslapčia sutuokia poras, jį suėmė ir nubaudė mirties bausme. Kadangi Valentinas mirė vasario 14 dieną – ta diena iš didelės pagarbos šiam nepaprastai drąsiam žmogui pradėta minėti kaip Meilės diena, o po kurio laiko šis vyskupas buvo paskelbtas šventuoju.

Kuo skiriasi susižavėjimas, įsimylėjimas ir tikroji meilė? Kaip juos atskirti? Kartais, iš tiesų, tai būna sudėtinga... Yra tik vienas būdas – klausyti savo širdies. Psichologai sako, kad įsimylėjimas – tai trumpalaikis susižavėjimas ar simpatija kitam žmogui. Jį dar galima pavadinti meile iš pirmo žvilgsnio. Beje, tai dažniausiai išorinis žmogaus įvertinimas. Galima įsimylėti gražų veidą, akis, plaukus, dailią figūrą, iškalbą, eleganciją, net visuomeninę padėtį ar turtus, tačiau tam žmogui giliai savyje likti abejingu. Nereikėtų apsigauti, išvaizda gana dažnai būna tik iliuzija, įvyniota į gražų popierėlį. Todėl vien pagal ją negalima spręsti, kas slypi žmogaus viduje, kuo turtinga jo siela. Be to, fizinis kūnas tėra tik laikinas apvalkalas, kuris su metais sensta, o grožis blėsta.
griskabudzio_baznyciaGintarė MARTINAITIENĖ  
   
Gaisras Tytuvėnų bažnyčioje paskatino pasidomėti, ar saugus mūsų rajono kultūrinis paveldas – bažnyčios. Daugelis tvirtino, kad didesnių trūkumų dėl pagrindinės kaimo bažnyčių bėdos - elektros instaliacijos nėra, tačiau žymiausia rajone ir vienintelis išlikęs daugiakampės klasicistinės medinės bažnyčios Lietuvoje pavyzdys – Griškabūdžio bažnyčia, itin prastos būklės. Tuo jau domisi ir atsakingų institucijų pareigūnai.

Nuotr. Griškabūdžio bažnyčia – vienintelis medinės daugiakampės architektūros pavyzdys Lietuvoje, tačiau nėra nė kalbos net apie menkiausius saugumo reikalavimus joje. Tuo ypač susirūpinta po Tytuvėnų tragedijos.


Ypatingas objektas visiškai nesaugus

Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia - unikalus XVIII a. pabaigos medinės architektūros pavyzdys su vėlyvojo baroko stiliaus klasicizmo bruožais. Nors tokia išskirtinė bažnyčia yra vienintelė Lietuvoje, tačiau apie saugumą bažnyčioje net baisu kalbėti. Parapijos klebonas Sigitas Bitkauskas pripažino, kad šiuo metu sulaukė ypač didelio susirūpinimo dėl blogos elektros instaliacijos bažnyčioje, kitų problemų. „Vakar pusę dienos visi skambinėjo ir klausinėjo. Ir paveldas, ir paminklosauga dėl gaisrinių reikalavimų teiravosi, bet galiu pasakyti, kad elektros instaliacija labai bloga, gal dar nuo bažnyčios statymo laikų, nėra jokios signalizacijos“, - situaciją apžvelgė dvasininkas. Jis apgailestavo, kad toks ypatingas objektas yra visiškai neapsaugotas ir ramu tol, kol neįvyko kokia nelaimė. Pasak klebono, naktimis elektros kirtiklis išvis išjungiamas, tačiau ir tai nėra saugiausias sprendimas, nes jis yra lauke ir jį įjungti gali bet kas.
bibliotekaGiedrė PLEČKAITYTĖ

Jau dešimt metų Šakių viešojoje bibliotekoje veikia internetinė skaitykla. Nors kompiuteriai ir internetas sparčiai įsitvirtino, bet, pasak bibliotekos direktorės Reginos Ūsienės, jie knygų nepakeis, todėl drąsiai galima žengti tolimesnio kompiuterizavimo link. Lygiai po dešimties metų nauja internetinė skaitykla duris atvėrė ir Vaikų literatūros skaitykloje. Be to, antradienį bibliotekoje apsilankę šakiečiai dalyvavo akcijoje „Savivaldos savaitė bibliotekoje“ bei susitiko su rajono valdžios atstovais.

Nuotr. Antradienį Šakių viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje buvo atidaryta nauja internetinė skaitykla, kurioje įrengtos trys naujos darbo vietos.


Švenčia dešimtmetį

Lygiai prieš dešimt metų, vasario 8 dieną, Šakių viešosios bibliotekos senosiose patalpose buvo įkurta internetinė skaitykla. Bibliotekos direktorė R. Ūsienė, kalbėdama apie šiandien dešimtmetį švenčiančią internetinę skaityklą, prisiminė, jog pradžioje joje buvo tik du kompiuteriai, kuriuos parūpino Seimo narys Arvydas Vidžiūnas. Bibliotekos darbuotojų pastangomis buvo įgyvendinami įvairūs projektai, taip skaitykloje atsirado vis daugiau kompiuterių ir galimybių naudotis šiuolaikinėmis naujovėmis. Su į knygų tvirtovę įžengusiomis naujovėmis tobulėjo ir bibliotekos kolektyvas. Tad šiandien internetinėje skaitykloje yra dešimt kompiuterių, kurie pernai buvo pakeisti naujais, moderniais, su programine įranga. „Įsigijome skenavimo ir kopijavimo aparatus, turime videokamerą, turime nešiojamų kompiuterių. Iš tikrųjų mūsų biblioteka atnaujinta ne tik  išvaizda, bet ir kompiuterine technine įranga“, - kalbėjo direktorė. Visos rajono bibliotekos kompiuterizuotos po 2008 metais šalyje pradėto įgyvendinti projekto „Bibliotekos pažangai“. „Išskyrus Ritinių biblioteką, kuri šiuo metu yra privačiose patalpose ir tolimesnis jos likimas bus dar tik sprendžiamas“, - teigė R. Ūsienė. Bibliotekoje įrengtu internetu naudojasi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. „Mes tapome lyg ir labiau turtingi, tačiau negalima pasakyti, kad kompiuteriai pakeis knygą. Mes laukiame knygų, laukiame daugiau pinigų jų įsigijimui“,- sakė R. Ūsienė.
stanoGintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį penktadienį Šakių kultūros centre vyko jaunimo judėjimo „PRO LT“ surengta diskusija „Mums (ne)rūpi Lietuva!“, kurioje su aktoriumi Marium Jampolskiu bei atlikėju Stano ir projekto vadove Agneta Ladek šakiečiai turėjo galimybę padiskutuoti aktualiomis temomis ir pamąstyti apie vertybes, jų buvimą, kaitą ir kitus dalykus.

Nuotr. Stano (kairėje) ir M. Jampolskis su šakiečiais diskutavo apie emigraciją, šeimos sampratą.

Ne viename mieste diskusijas emigracijos, šeimos, savanorystės temomis rengę aktoriai ir judėjimo „PRO LT“ organizatoriai penktadienį viešėjo Šakiuose. Tiesa, su jaunimu susitikti turėjo ir aktorius Ramūnas Rudokas, tačiau sumaišęs Šiaulius su Šakiais jis atvykti nespėjo.  
murauskasAsta GVILDIENĖ

Vasario 20 dieną gerai žinomas Gelgaudiškio krašto poetas, medžio drožėjas Albinas Murauskas, sugebantis prakalbinti ne tik žmogų, medį, bet ir savo mūzą, švęs septyniasdešimties metų Jubiliejų. Tiesa, gimęs Šilutėje, o į Gelgaudiškį pačiame jėgų žydėjime „atitekėjęs“ vyras, čia prigijo ir šiandien laikomas savu. Dėl aštrios ir gilios satyrinės minties gelgaudiškiečiai jį dar vadina tiesiog mūsų krašto Erlicku.

Nuotr. Gelgaudiškyje šaknis įleidęs A.Murauskas tapo šio krašto neatsiejama dalimi.

Eiles kuria nuo vaikystės

Eiles kurti pabandęs dar vaikystėje, A.Murauskas didelės reikšmės tam neteikė, nes tarybiniais laikais beveik kiekvienas moksleivis, mokytojų paskatintas ir pagirtas, kažką rašinėjo. Pasak jo, rimčiau į poeziją pradėjo žiūrėti 1974 metais, kai savo kūrybą pradėjo spausdinti periodinėje spaudoje. „Bandžiau ir prozą rašyti, - prisipažįsta poetas. – Bet man buvo sunku - per daug tai rimta... Sueiliuoti eilėraštį daug lengviau. Kai ateina įkvėpimas, eiles ir ant degtukų dėžutės ar cigarečių pakelio užrašinėju, kad minties nepamesčiau...“
klimaitienes_knygaPraėjusį penktadienį Sintautų pagrindinėje mokykloje buvo sutikta mokytojos, poetės Antaninos Klimaitienės ketvirtoji poezijos knygelė „Prie namų slenksčio“.

Nuotr. A. Klimaitienės (sėdi antra iš dešinės) leidiniu džiaugėsi kolegos, kultūrininkai, literatūrinio žodžio mylėtojai.

Rinkinio posmuose lyg skaidriame gintaro laše sustojęs laikas. Skirsnyje „Gamtos spalvos“ atskleidžiama meilė gamtai, jos grožiui, juntama nakties ramybė, regimos mirksinčios žvaigždės ar vėjyje besisupančios medžių šakos. „Dedikacijose“ vyrauja pagarba svariam Justino Marcinkevičiaus, Juozo Pikčilingio žodžiui, prisimenami artimiausi, jau Anapilin išėję brangūs gyvenimo pakeleiviai. „Pabiros“ traukia lengva ironija, šiandieninės kasdienybės akibrokštais.

Paskutinis knygelės skirsnis „Prie tavo kojų“ skirtas Visagalio Dievo šlovinimui, girdimas užgimimo varpų gaudesys, juntamas sielų atpirkėjo atėjimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad dar kitą ketvirtadienį, vasario 16 dieną, minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, todėl, kaip ir kasmet, šią dieną į darbus neisime. Tačiau nepamirškite, kad penktadienis, vasario 17 diena, bus darbo diena. Taip yra todėl, kad šiemet nuspręsta poilsio dienų nekilnoti.

Kadangi poilsio dienų perkėlimas nėra naudinga praktika, todėl šiemet nuspręsta poilsio dienų nekilnoti. Toks dienų perkėlimas ne tik trukdo stabiliam ir sistemingam įmonių, įstaigų darbui, bet ir gali būti viršijamas Darbo kodekse nustatytas savaitės darbo valandų skaičius.

Taigi visos šventinės dienos, kurios pasitaikys savaitės viduryje – šiemet bus tiesiog pavienės poilsio dienos. Tai vasario 16 d. (ketvirtadienis), gegužės 1 d. (antradienis), rugpjūčio 15 d. (trečiadienis) ir lapkričio 1 d. (ketvirtadienis).

Kai kurios šventinės dienos šiemet sutaps su savaitgaliais. Pavyzdžiui, kovo 11 d. (Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo diena) bei birželio 24 d. (Lietuvoje švenčiamos Joninės) šiemet bus sekmadienį. Šventinės dienos, kurios sutampa su savaitgalio dienomis – neperkeliamos – todėl papildomų poilsio taip pat neturėsime.

Vis dėlto šiemet mūsų šalyje bus ir 3 „ilgieji savaitgaliai“. Vieną gražiausių pavasario švenčių Šv. Velykas šiemet švęsim balandžio 8-9 d. (trys nedarbo dienos, šventinė diena taip pat ir pirmadienis). Vasarą kiek ilgiau ilsėsimės liepos 6 d. – minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną (trys poilsio dienos, šventinė diena – penktadienis). Tuo tarpu metų gale, gruodžio 24-26 d., susidarys net penkios poilsio dienos, per kurias švęsime Kūčias ir Šv. Kalėdas (šventinės dienos – nuo pirmadienio iki trečiadienio).

„Draugo“ inf.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos