baneris leidinys

kaligrafijaAsta GVILDIENĖ

Praėjusį ketvirtadienį Šakių kultūros centre vyko pirmosios kaligrafijos pamokas - akcija, kurios metu surinktos lėšos bus skirtos paramos fondui po žemės drebėjimo nukentėjusiems Japonijos žmonėms. Raimonda ir Ričerdas iš Kauno Kyumeikan Kendo mokyklos kvietė nelikti abejingais ir paaukoti įvardijant savo tikslus taip, kaip tai daroma Japonijoje. Į šį pasiūlymą atsiliepė daugiau kaip dvidešimt mūsų kraštiečių, kurie pabandė savo ateinančių metų viltis ir norus užrašyti japoniškais rašmenimis.

Nuotr. Šakiuose pirmą kartą surengta kaligrafijos pamoka sulaukė mūsų  kraštiečių susidomėjimo.

Pasak Raimondos, pravedusios pirmąsias kaligrafijos pamokas, pagal senąsias Japonijos tradicijas, kurios gyvos ir mūsų dienomis, naujaisiais metais viskas daroma pirmą kartą: pirmoji kaligrafija, pirmieji tikslai, pirmoji kavos gėrimo ceremonija. Sausio 5 dieną Tekančios Saulės šalyje japoniškais rašmenimis yra užtvirtinami žmonių siekiai. Vaikai sprendžia, ko jie turi siekti kitais metais, jauni žmonės kuria ateities planus, tėvai padeda vaikams, seneliai savo vaikams. Kiekvienas iš jų savo norus užrašo ant ryžių popieriaus, naudodami pačių pasigamintą tušą. Po to sudegina arba saugo pačioje matomiausioje vietoje, kaip svarbiausią priminimą, kad neišklystų iš gyvenimo kelio.
Sausio 26 dieną Lenkijos Rūdelės (Rutka-Tartak) miestelyje vyko baigiamoji konferencija „Šešupės upės vandens turizmo plėtra“. Mūsų rajonui joje atstovavo Šakių turizmo informacijos centro direktorė Audronė Mieščionaitienė ir vandens turizmo Šešupės upe pradininkas bei organizatorius Vykintas Augustaitis.

Apie 30 specialistų iš Lenkijos, Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto išklausė pranešimus apie vandens turizmo galimybes Šešupe. Renginio metu buvo apžvelgta esama situacija, pristatytas numatomas infrastruktūros plėtros ir ateities galimybių planas. A.Mieščionaitienė džiaugėsi, kad konferencijoje buvo pateikta daug naudingos ir įdomios informacijos turistams ir plaukimo baidarėmis entuziastams. Ji kviečia Šakių turizmo informacijos centre įsigyti naują, iš konferencijos parsivežtą leidinuką „Šešupės upės vandens maršruto aprašymas“.

„Draugo“ inf.
dramaAsta GVILDIENĖ

Lietuvių liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas 1999 metais įsteigė „Aukso paukštės“ metų nominacijas geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams. Džiugu, kad dar viena paukštė nusileido Šakiuose. Teatro nominacijų skyrimo komisija Geriausiu vaikų, jaunimo teatru 2011 – aisiais pripažino „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studiją ir jos vadovę Viliją Meškaitienę. Šis apdovanojimas bus įteiktas Vasario 16 dienos iškilmėse.

Nuotr. Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studijos veikla įvertinta aukščiausiu apdovanojimu - „Aukso paukšte“.

Pasak V. Meškaitienės, tokio aukšto apdovanojimo nei ji, nei jaunieji aktoriai gauti nesitikėjo. „Tai tikrai labai svarus paskutinių metų mūsų veiklos įvertinimas, nes „Aukso paukštė“ retai kur nutupia. Tikriausiai, kad visa iš aukso, todėl labai brangi, - santūriai džiaugėsi dramos studijos vadovė. -  Neįsivaizdavau, kad taip aukštai pakilome, jog tapome verti Geriausios jaunimo teatro nominacijos visoje šalyje.“

Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos direktoriaus Vito Daniliausko teigimu, tai pats didžiausias apdovanojimas, nes iki šiol jo negavo nei vienas šalies mokyklinis mėgėjiškas teatras. „Vilija verta šio apdovanojimo jau seniai, - tikino jis. – Daugiau kaip dvidešimt metų ji kūrė mokyklos dvasią, nei vienas renginys neapsiėjo be dramos studijos. Šiandieninis gyvenimas „Varpe“ neįsivaizduojamas be Vilijos ir jos dramistų.“
karopcikieneGiedrė PLEČKAITYTĖ

Daugeliui puikiai žinomas visuomenininkas, buvęs tarybos narys Ronius Karopčikas ne veltui didžiuodamasis kalba apie savo žmoną Genovaitę. Pasirodo, ji ne tik gera mama, šeimininkė, bet ir puiki mezgėja, kuri vieną iš savo rankdarbių padovanojo net šalies Prezidentei.

Nuotr. G. Karopčikienė visuomet randa laiko savo pomėgiui. Savo rankdarbiu pagarbą ji išreiškė ir šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri padėkojo Genovaitei.  

Rankdarbiai teikia nusiraminimą

Rankdarbiai poniai G. Karopčikienei nesvetimi nuo pat vaikystės. Dar būdama maža mergaičiukė ji išsiuvinėjo pirmąjį paveiksliuką su jūreivių atvaizdu, kurį lig šiol savo namuose saugo jos ilgaamžė mamytė. „Mama sakė: „Tada galėsi atsiimti, kai manęs nebus“,- pasakojo šeimininkė. Pomėgį siuvinėti, megzti ir nerti Genovaitė sako perėmusi iš savo mamos taip pat mėgusios tokius darbus. „Mama visada mėgdavo megzti, todėl dar ir dabar kojinių visiems primezga: ir vaikams, ir anūkams“,- sakė ji, pridurdama, jog pati vis tik labiausiai mėgsta nerti vašeliu. Jaunystėje jos nėrinius mama net į Kauną veždavo parduoti.   
armonikaSausio 25 – oji – Pusiaužiemis. Mūsų protėviai tikėjo, kad tą dieną miške savo oloje nubunda barsukas, iškiša galvą apsidairyti ir gulasi ant kito šono. Nors ši data šiandien jau tėra formalumas ir neatspindi besikeičiančios gamtos ritmo, tačiau tikėjimas barsuku reikalingas mūsų žinojimui apie tautą, jos papročius ir tikėjimą. Juos prisimena ir puoselėja mūsų rajono liaudiškos muzikos mylėtojai.

Nuotr. Linksma lietuvių liaudies muzika ir dainos pradėjo naują metinių renginių maratoną.

Sausio 21 dieną jau ketvirtą kartą į Gelgaudiškį pusiaužiemio sutikti ir barsuko žadinti rinkosi liaudiškos muzikos kapelos.  Šventės šeimininkai – Gelgaudiškio kultūros centro kaimo kapela su vadove Nijole Urbanavičiene šiltai sutiko tiek muzikantus iš Patašinės, Slavikų, Sudargo, Girkalnio (Raseinių raj.) ir Raudonės (Jurbarko raj.), tiek nepakartojamąją renginio vedėją, visiems gerai pažįstamą Apoloniją Zizirskienę, kuri pažadėjo tapti ir visų ateinančių švenčių veidu.

Pasak Gelgaudiškio kultūros centro direktoriaus Edgaro Pilypaičio, jau tradicija tapusi šventė tarsi pradeda naują metinių renginių maratoną – visi lyg ir pailsėję po kalėdinių ir naujametinių renginių gausos, pradeda pasiilgti pasižmonėjimo ir pasibendravimo. Beje, ir gamta pusiaužiemį pasitinka su tam tikrais ženklais - diena jau pailgėjusi per avino šuolį. Pagal astronominį kalendorių prie saulėgrįžos šviesiojo paros laiko prisidėjo viena valanda ir devynios minutės. Saulė kasdien aukščiau ir aukščiau kyla, o tamsa po truputį traukiasi.
Vasario mėnesį BTV startuos naujas humoro šou „Prajuokink mane“, kuriame praėjusį savaitgalį savo jėgas jau spėjo išbandyti Kudirkos Naumiesčio kultūros centro satyros teatro „Kanapa“ aktoriai.

Naujosios laidos esmė - per kuo trumpesnį laiką prajuokinti bent vieną iš komisijos narių ir už tai gali laimėti nuo 100 iki 1000 litų. Naumiestiečiams pavyko. Jau pirmąją minutę teatro „Kanapa“ aktoriai Artūras Pečkaitis ir Sigitas Bendoraitis prajuokino komisijos pirmininką Vitalijų Cololo ir Arnoldą Lukošių, todėl jiems buvo suteiktas šansas antrajam bandymui, kuris taip pat buvo sėkmingas. Daugiau vyrai nerizikavo, todėl A. Pečkaičiui ir S. Bendoraičiui pasisekė laimėti 200 Lt.  Jaunasis aktorius Julius Bulota privertė komisiją nusijuokti paskutinę pasirodymo sekundę ir laimėjo 100 Lt. Kudirkos Naumiesčio kultūros centro vadovė ir režisierė Laima Mockevičienė džiaugėsi pasiektais rezultatais ir ragino nepamiršti palaikyti saviškius. „Kai bus pradėta transliuoti laida, kiekvieną savaitę internete bus renkami mylimiausi ir geriausiai sugebėję prajuokinti atlikėjai, tarp kurių gali būti ir mūsiškiai“, - tikino kolektyvo vadovė.

„Draugo“ inf.
sutkusSausio 18 dieną Jono Totoraičio pagrindinėje mokykloje rinkosi geriausi Marijampolės regiono dainorėliai. Čia vyko jubiliejinio, dvidešimtojo Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ zoninis turas.

Nuotr. Šakių meno mokyklos direktoriaus pavaduotojas ir vertinimo komisijos narys P.Sutkus gyrė mūsų rajono dainorėlius ir patikino, kad keletą iš jų tikrai pamatysime televizijos ekrane.

Mūsų rajonui atstovavo Šakių rajono vaikų lopšelio – darželio „Klevelis“ auklėtinė Austėja Verpečinskaitė (mokytoja Ingira Jakienė), Šakių meno mokyklos 4 – 7 klasių merginų ansamblis (mokytoja Ramunė Valaitienė), Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos devintokė Vismantė Vasaitytė (mokytoja Edita Legotienė), Sintautų pagrindinės mokyklos Julijos Labunaitytės ir Leono Rėčkaus duetas (mokytoja Aida Rėčkuvienė) ir Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos dešimtokė Akvilė Atkočaitytė (mokytoja Edita Legotienė).
mockevicieneGintarė MARTINAITIENĖ

Dar 1846 metais statytas, 1953 metais pertvarkytas Kudirkos Naumiesčio kultūros centro pastatas prašyte prašosi remonto. Apie tai buvo kalbama ir svajojama ne vienerius metus, tačiau tam tiesiog nebuvo finansinių galimybių. Dabar, pasinaudojus europine parama, centras kils naujam gyvenimui. Pagaliau komfortabiliai galės jaustis tiek žiūrovai, tiek darbuotojai ir saviveiklininkai.

Nuotr. L. Mockevičienė sako, kad didžiulė laimė sulaukti tokio projekto įgyvendinimo. Ji su nekantrumu laukia tiek darbų pradžios, tiek pabaigos.

Tikriausiai niekas kitas geriau nei Kudirkos Naumiesčio kultūros centro vadovė Laima Mockevičienė negalėtų papasakoti, ką reiškia 12 metų dirbti tokiose patalpose ir tokiomis sąlygomis, kokios kultūros centre yra dabar. „Šaltis, smalkės, dūmai, sukežusios grindys, bebaigiančios įgriūti lubos“, - sako L. Mockevičienė. Ji pati prieš keletą metų repeticijos metu tiesiog prasmego scenoje ir dėl to net teko kreiptis į medikus. Žinoma, gerai viskas, kas gerai baigiasi. Atrodo, netrukus tai bus tik slogus prisiminimas, nes artimiausiu metu kultūros centre turėtų prasidėti 2.5 mln. litų vertės darbai ir iki 2013 metų III ketvirčio kultūros židinys bus visiškai renovuotas.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos