baneris leidinys

Ketvirtadienį posėdžiavusi rajono taryba patvirtino didesnius kai kurių kultūros įstaigų vadovų tarnybinių atlyginimų koeficientus. Dėl to kultūrininkams nuo sausio 1 dienos bus mokama didesnė alga.

Pagal tarybos nutarimą, daugiausiai koeficientai kils Šakių kultūros centro vadovei Irenai Drazdauskienei ir Šakių viešosios bibliotekos direktorei Reginai Ūsienei – iki 18.8 (tai yra, neatskaičius mokesčių, alga didėtų iki 2293 Lt). Šiek tiek mažiau, iki 14.3 koeficientai didės Kudirkos Naumiesčio kultūros centro vadovei Laimai Mockevičienei, Gelgaudiškio kultūros centro direktoriui Edgarui Pilypaičiui ir Sintautų kultūros centro vadovei Laimai Girdauskienei. Šie vadovai „popieriuje“ gautų 1744 Lt.

Aiškinama, kad kultūros įstaigų vadovų bei darbuotojų atlyginimai yra vieni žemiausių šalyje, daug metų nesikeičiantis mažas atlyginimas nedidina motyvacijos gerai dirbti. Nors algos mažos, darbo krūvis didžiulis, papildomai įgyvendinami projektai, pritraukiamos lėšos. Minėtų įstaigų vadovų darbas vertinamas gerai.

Padidinus kultūros įstaigų vadovų atlyginimus, metams prireiks 19 tūkst. 200 Lt.

„Draugo“ inf.
sudargo_namaiKristus kalba: „Jei pasaulis jūsų nekenčia, tai žinokite – jis manęs nekentė pirmiau negu jūsų” (Jn 15,18).

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba, pasiduodanti Šakių vaiko teisių apsaugos skyriaus buvusios vedėjos, buvusios Šakių komunistų partijos sekretorės Bronės Valaitienės propagandiniam darbui, jau ketveri metai žlugdo mano vadovaujamą įstaigą, bandydama pakenkti jos įvaizdžiui ir trukdydama dirbti tiesioginį darbą.

Nuotr. Gegužės 10 d. sudeginti Sudargo parapijos senieji maldos namai.

Jos iniciatyva, pažeidžiant vaiko teises ir teisėtus interesus bei siekiant sužlugdyti Šakių vaikų globos namus, nuo 2006 03 02 iki 2007 08 13 į kitas institucijas buvo išvežta 18 vaikų. Iš Šakių vaikų globos namų, turinčių 30 vietų, vaikai buvo vežami į vaikų globos namus, turinčius 140 vietų (pvz., Marijampolės apskrities vaikų globos namus ir kitus). Kai 2007 m. spalio mėnesį neleidau išvežti prie globėjų prisirišusių trijų sveikų mažamečių vaikų į Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namus, tokiais B. Valaitienės veiksmais susidomėjo žiniasklaida, VTA Kontrolieriaus įstaigoje prasidėjo tyrimas, kurio metu buvo nustatytas šiuo konkrečiu atveju B. Valaitienės nusižengimas (kiti 18 atvejų kontrolierės nesudomino). Po šio tyrimo iš B. Valaitienės sulaukėme dar didesnio agresyvumo ir išpuolių. Senoji komunistinė nomenklatūra, surėmusi pečius, pradėjo ginti ne vaikų interesus, bet žlugdyti jų gerovei dirbančius Šakių vaikų globos namus.
jancaitienePraėjusį antradienį Šakių „Jaunystėje“ tradiciškai paminėta Pasaulinė diabeto diena. Prieš renginį, taip pat tradiciškai, visi galėjo pasitikrinti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje.

Nuotr. „Linelio“ vadovė B. Jančaitienė prisiminė per metus nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus.

Kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, šia liga serga 285 mln. žmonių. Rajone sergančiųjų diabetu skaičius taip pat didėja. Šiuo metu, kiek žinoma, šia liga serga apie 900 rajono gyventojų. Kasmet rajone naujai užregistruojama 130 – 140 asmenų, sergančiųjų šia liga. Nesiimant įgyvendinti efektyvios diabeto kontrolės ir profilaktikos programos, suprantama, skaičiai tik augs. Tačiau ne medikai, kurie nuolat pasakoja, kaip reikia elgtis sergant šia liga, yra atsakingi, bet pats sergantysis turi suprasti ir išmokti gyventi su šia liga.

Rajono cukralige sergančiųjų klubo „Linelis“ vadovė Biruta Jančaitienė renginio metu prisiminė, kiek per metus buvo surengta įvairių seminarų, mokymų, susitikimų, išvykų. Ji taip pat pripažino, kad svarbu diabetikus mokyti, kaip reikia gyventi. Be to, klubas kartkartėmis prašo ir rėmėjų pagalbos, kad galėtų padėti jau pilnametystės sulaukusiems jaunuoliams įsigyti cukraus matavimo juosteles. „Pilnamečiams kompensuojama tik pusė sumos, tad labai svarbu, kad galime padėti jas įsigyti. Jos tiesiog būtinos, tad už paramą dėkojame visiems prisidėjusiems“, - teigė „Linelio“ vadovė.

Renginio metu išsakyta daugybė sveikinimų bei palinkėjimų, kuriuos klubo vadovei skyrė gausiai susirinkę svečiai, valdžios atstovai.

„Draugo“ inf.
mureikieneLapkričio 9-ąją Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje vyko buvusios politinės kalinės medikės Joanos Ulinauskaitės – Mureikienės knygos „Likimo išbandymai“ sutiktuvės. Šventėje dalyvavo ne tik gimnazijos bendruomenė, bet ir pati knygos autorė, jos vyras – knygos leidėjas bei būrelis svečių. Knygos sutiktuvės buvo tarsi integruota istorijos, literatūros ir dvasinių vertybių išsaugojimo pamoka.

Nuotr. Savo prisiminimų knygą gausiai auditorijai pristatė J.Ulinauskaitė – Mureikienė ir jos vyras profesorius J.Mureika (kairėje).

Renginys prasidėjo Gyčio Paškevičiaus dainos „Mano kraštas“ žodžiais ir, anot  lietuvių kalbos mokytojos bei šio renginio organizatorės Stasės Burkšaitienės, pačios knygos „Likimo išbandymai“ kalba. Knyga kalbėjo moksleivių lūpomis, nes jie skaitė ištraukas, kuriose atsispindėjo pagrindinė tema, mintis ir tikslas. Galbūt ne vieną gimnazistą privertė suklusti faktai, jog prieškario Lietuvos mokyklose buvo mokoma tokių dalykų, kaip tėvynės meilė ir patriotizmas. Jie padeda pagrindą žmogaus dvasiniam gyvenimui, apie kurį šiandien daugelis pamiršta.

Savo knygoje Joana Ulinauskaitė - Mureikienė prisipažįsta, jog būdama jauna troško laisvės, bet pati nežinojo kokios. Kasdienis gyvenimas atrodė nuobodus, netoks, kokio ji nori. Tačiau tik praradusi, kaip ji pati pabrėžia, tikrąją laisvę, suprato, kas iš tiesų yra toji laisvė.
atgaivaLapkričio 11 dieną Jurbarke vykusiame kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių pasiekimų ir projektų idėjų baigiamajame renginyje „Patirties pilni vežimai“ buvo įteikti ir nacionalinio konkurso laimėtojų apdovanojimai.

Mūsų rajonui atstovavo Šakių krašto vietos veiklos grupės pirmininkas Algimantas Damijonaitis, Panovių kaimo bendruomenės centro pirmininkas Bernardas Vainius ir Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ pirmininkė Genutė Žilinskienė.

Rugsėjo mėnesį sėkmingai įgyvendinamų bendruomenių projektų nacionaliniam konkursui paraiškas pateikė tik dvi mūsų rajono bendruomenės – panoviečiai ir gelgaudiškiečiai. Šį kartą sėkmė nusišypsojo Gelgaudiškio bendruomenės centrui „Atgaiva“. Jų projektas „Gelgaudiškio dvaras – kultūros ir amatų centras“ laimėjo nominaciją už kaimo kultūros paveldo išsaugojimą ir tradicinių amatų kūrimą. Gelgaudiškio bendruomenė siekianti atgaivinti ir išryškinti Gelgaudiškio dvarą kaip nacionalinės reikšmės kultūros objektą buvo apdovanota Padėkos raštu, 600 litų pinigine premija ir atminimo dovanėlėmis.

„Draugo“ inf.
Šiemet jau septintąjį kartą vyko Lietuvos tautodailės tradicijų puoselėtojų bei kūrėjų konkursas „Aukso vainikas”. Apskrities tautodailininkų konkurse neliko nepastebėti ir Šakių rajono menininkai.

Praėjusią savaitę Marijampolėje rinkosi geriausi tautodailininkai, amatininkai iš viso Sūduvos regiono. Marijampolės kultūros namuose buvo eksponuojami įvairiausių žanrų darbai, kuriuos sukūrė visų Marijampolės apskrities savivaldybių bei pirmą kartą renginyje dalyvavę Punsko menininkai.

Pagal respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas” nuostatus kiekvienoje apskrityje išrenkama po tris trijų tautodailės šakų - vaizduojamosios, taikomosios dailės ir kryždirbystės autorius. Pirmųjų vietų laimėtojai su savo darbais vyksta į konkurso respublikinį turą. Kitų dviejų prizinių vietų laimėtojai tampa „Aukso vainiko” nominantais ir patenka į specialų katalogą.

Respublikiniame „Aukso vainiko“ ture Suvalkijos garbę gins vyriška komanda. Savo kategorijose pirmąją vietą iškovojo marijampolietis Eduardas Končius, pristatęs tapybos darbus, kalvarijietis Antanas Lastauskas, pateikęs kaukes, bei Vilkaviškio rajono atstovas Raimundas Blažaitis, pristatęs kryždirbystės kūrinius.

Konkurse „Aukso vainikas“ neliko nepastebėti ir Šakių rajono tautodailininkai. Antrąja vieta įvertinti namo grįžo tapytoja Birutė Jakštienė ir kalvis Edvardas Mačaitis. Trečiąją vietą laimėjo tapytoja Aida Plaušinaitienė.

Visi laureatai apdovanoti Liaudies kultūros centro Padėkos raštais. Konkurso „Aukso vainikas“ komisijai šiemet vadovavo Lietuvos liaudies kultūros centro Tautodailės poskyrio vadovė Teresė Jurkuvienė, darbus taip pat vertino šio poskyrio vyr. specialistė Alė Počiulpaitė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Valentinas Jazerskas, „Tautinio kostiumo studijos” vadovė Asta Vandytė, šeimininkams atstovavo Kultūros centro etnokultūros specialistė Ona Birutė Surdokienė.

„Draugo“ inf.
Šakių kultūros centro cirko studijos „Šypsena“ vadovai Itana ir Raimondas Januševičiai viliasi, jog šiemet bus įkurta cirko mokykla.

Cirko studijos vadovai rajono valdžiai įrodinėja mokyklos reikalingumą. Vadovų planai ir vizijos apie planuojamą įsteigti cirko mokyklą buvo pristatytos tarybos komitetų nariams. Pasak R. Januševičiaus, kelio atgal nėra, reikia siekti užsibrėžto tikslo. Jeigu valdžia pritartų šios mokyklos įkūrimui, tai ji būtų vienintelė Lietuvoje.

Ši mokykla veiklą vykdytų panašiai kaip Meno mokykla. Tikimasi, kad šis klausimas bus išspręstas jau šiemet. R. Januševičius patikino, jog nepritarimo atveju, mokyklą jie sieks kurti kitame rajone. Šakių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė palaiko I. ir R. Januševičių iniciatyvą. Mat įkurtoje mokykloje dirbtų išties kompetentingi mokytojai, o ir vaikų, norinčių lankyti cirką, netrūksta.   

„Draugo“ inf.
grybo_sodybaGintarė MARTINAITIENĖ

Žinomo skulptoriaus ir monumentalisto Vinco Grybo sodyba, esanti Pelenių kaime, Lukšių seniūnijoje, iš Kultūros vertybių registro buvo išbraukta maždaug prieš dešimt metų. Lukšių seniūnas Vidas Cikana ir dabar kelia klausimą, kad reikėtų galvoti apie sodybos atpirkimą ir sutvarkymą. Ar tai tikslinga, kai tiek metų sodyba nebuvo rūpintasi taip, kaip galbūt reikėjo?

Nuotr. Sodyba autentiška tik tuo, kad išlikęs dviejų galų namas, yra būdingi zanavykiškos sodybos išplanavimo elementai.

„Aš visada norėjau ir pasisakiau už tai, kad tokio žmogaus, kaip Vincas Grybas, sodybą išlaikyti tiesiog būtina. Jei jau nė tokių žmonių negerbiame, tai ką aš žinau“, - kalbėjo Lukšių seniūnas Vidas Cikana. Jis viename susitikime Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjai Augenijai Kasparevičienei siūlė pagalvoti apie sodybos atpirkimą iš privatininko. Tačiau ar tai taip paprasta?

Lankytinas, nes nykstantis?

Šiuo metu, norint pasiekti V. Grybo sodybą, reikia nemažai pasistengti. Nėra nei rodyklės, nurodančios, kur kažkada gyveno žymus skulptorius, nei tinkamo privažiavimo. Galbūt tai galima pateisinti tuo, kad paskutiniu metu sodyba priklausė ūkininkui, tad keliuku važinėjo sunkiasvorė technika ir niekas dėl to nesuko galvos. Galbūt stebina tai, kad ir šiuo metu sodyba visgi yra tarp lankytinų vietų rajone. Tačiau ką joje galima žiūrėti? Paliktą ir sutrešusią ūkininko techniką, nepjautus dilgėlynus ar bebaigiančius sugriūti pastatus? Žinomo skulptoriaus anūkė, V. Grybo memorialinio muziejaus Jurbarke vadovė Rasa Grybaitė svarsto, kad galbūt galima parodyti, kaip nyksta kultūriniai objektai Lietuvoje.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos