baneris leidinys

kalvysteLiepos 27-29 dienomis Zyplių dvare vyko tradicinė respublikinė kalviškosios kryždirbystės paroda-pleneras, kalvystės amato demonstravimas. Jo metu buvo galima ne tik pasigrožėti dvylikos kalvių darbais, bet ir stebėti visą kaldinimo procesą.

Nuotr. Kalvis Edvardas Mačaitis teigė, jog kalvystė nuo tapymo skiriasi tuo, kad kalvis drabužius gali ne tik išsitepti, bet ir visai sudeginti.

Tokie kalvystės plenerai Zyplių dvare rengiami nuo 2004 metų. Pagrindinis šių plenerų tikslas – skatinti kalvių kūrybinį aktyvumą, kalvystės populiarinimą etnografiniame krašte. Kaip pasakojo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininkas Valentinas Jazerskas, kalvystė yra išskirtinis ir įdomus amatas susijęs su ugnimi, kuri šiame amate yra ypatinga. „Kalvių Lietuvoje yra daug, kurie ir balkonus, ir tvoras daro, tačiau, kad darytų kryžius – tik keletas“,− teigė V. Jazerskas.

2009 metais atgaivinta Kalvių Kalvio nominacija šiemet atiteko vilniečiui Vladui Kuzinui, o praėjusiais metais Kalvių Kalviu tapo Vytautas Kryževičius.
Liepos 30 dieną Šakiuose lankėsi Biržų bendruomenė. Pagal projekto skiriamas lėšas, šakiečiai ir biržiečiai kasmet važiuoja vieni pas kitus, taip palaikydami gerus tarpusavio santykius ir draugiškus ryšius.

Penkiasdešimties žmonių grupę lydėjo Šakių rajono bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė Grina Šnirpūnienė ir Rimantas Valiukas, kuruojantis Šakių rajono kaimo bendruomenių centrų veiklą. Atvažiavę biržiečiai pirmiausiai lankėsi Sudargo miestelyje, kur grožėjosi piliakalnių didingumu ir gražumu. Toliau savo kelionę jie tęsė Gelgaudiškyje. Biržiečiai apžiūrinėjo tvarkomą dvarą, jo patalpas. Nuvykę į Mikytus svečiai su kaimo bendruomene pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Biržiečių vizitas baigėsi linksma vakarone.

„Draugo“ inf.
jurgutieneSandra JUŠKAITĖ

Liepos 21-31 dienomis Zyplių dvare vyko jubiliejinis dešimtasis tautodailininkų pleneras „Zyplių žiogai – 10“, į kurį sugūžėjo pusšimtis ne tik Šakių rajono auksarankių, bet ir kitų Lietuvos miestų tautodailininkų.

Nuotr. Nuo 2005 metų tautodailininkų pleneruose dalyvaujanti Viktorija Jurgutienė rodė visų plenerų paveikslus, kuriuose vaizduojamos Lukšių apylinkių vietos.

Tinkama vieta darbui

Nebuvo nustatyta viena vieta, kur savo darbus kurtų visi dalyviai. Kiekvienas galėjo eiti, važiuoti ten, kur norėjo – prie bažnyčios, kapinių, eiti į pievas ir piešti ožkas ar įsibridę į vandenį tapyti lelijas.

Lidija Mykolaitienė, gyvenanti Išdaguose, sakė, kad plenere dalyvauja kiekvienais metais. Nors Zyplių dvarą nuo Išdagų skiria nedidelis atstumas, tačiau moteris mano, kad čia – ypatinga vieta darbui, nes namie nėra tinkamos auros, atmosferos daryti gražius darbus. Supanti rami aplinka ir susirinkę bendraminčiai suteikia naujų idėjų ir žinių. Ji vienintelė rajone iš siūlų kuria paveikslus. Lidija pasakojo, kad tobulėja ne tik savo srityje, bet ir kitose – kai atsibosta savo darbas, tada nueina piešti ar molio paminkyti.

Karpinių meistrė Genutė Bučiūnienė džiaugėsi kasmet vykstančiu pleneru ne tik dėl atsipalaidavimo ir nusitekimo darbui, bet ir puikia Zyplių dvaro aplinka, kuri Genutei yra tarsi namai.
suriu_sventeLiepos 21 dieną Prūselių kaime, Šakių seniūnijoje, vyko zanavykiško sūrio šventė. Tokios šventės vyksta jau nuo 1999 metų. Ši šventė sukvietė ne tik Prūselių, bet ir kitų Šakių rajono miestelių gyventojus bei Seimo narius. 13-ąjį kartą vykusioje šventėje svarbiausios dalyvės – sūrių gamintojos, kurių taip pat buvo trylika. Susirinkusieji galėjo ne tik paragauti sūrių ar jų įsigyti, bet ir koncertą pažiūrėti.

Nuotr. Aukcioną laimėjusi ir sūrį už 330 litų nusipirkusi V. Uspaskich padėjėja Dinara Gudaitienė sakė, kad sūris keliaus į Europos parlamentą.

„Sveiki gyvi, sveteliai, mūsų mylimieji“− šios dainos žodžiais į aktų salę kvietė Briedžių, Plokščių ir Šakių liaudiškos muzikos kapelos, kurios savo liaudiškomis dainomis privertė susirinkusiuosius linguoti ar koja mušti į taktą. Ritinių bendruomenės centro pirmininkas Kęstutis Kasperavičius džiaugėsi, kad į Sūrio šventę susirenka vis daugiau žmonių ir tiki, kad ši tradicija nenutrūks ir tęsis dar ilgai.  
goldapPraėjusį savaitgalį rajono savivaldybės atstovai viešėjo Goldape, Lenkijoje, kur vyko miesto šventė. Čia buvo atidaryta plenero „Kalbanti žemė“ paroda, pasidalinta darbine patirtimi.

Nuotr. A. Damijonaitis (dešinėje) su Gusevo meru padėjo gėlių prie žuvusių moterų garbei pastatyto paminklo.

Penktadienį į Lenkiją išvyko dailininkė Lolita Rūgytė, o kitą dieną prie jos prisijungė ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Damijonaitis bei kalbos tvarkytoja Rimutė Grušienė. Rajono savivaldybė su Goldapu bendrauja apie 30 metų ir nuolat puoselėja gražius, draugiškus santykius, tad visuomet ten sutinkami kaip geri bičiuliai. Ir šįkart nebuvo apsiribota tik plenero atidarymu. Svečiai buvo maloniai priimti, jiems aprodytos gražios vietos, miestas. Pasak A. Damijonaičio, šventė buvo tikrai įspūdinga, nes prisiminta istorija, ir atsigręžta į praeitį, kai miesto kalėjime iki 1982 metų buvo kalinama 400 moterų, kurios nepritarė tuometinei valdžiai. Politinės kalinės daugiausiai buvo karininkų žmonos, prievarta atskirtos nuo vaikų ir šeimos. Miesto šventės metu vyko 30 metų išleidimo iš buvusio kalėjimo minėjimas bei suorganizuotas likusių gyvų moterų susitikimas, padėtos gėlės prie paminklo žuvusioms kalinėms. Viešnagės metu mūsiškiai turėjo progos padiskutuoti su Goldapo miesto administracijos darbuotojais apie įgyvendinamus projektus, pasidalinti darbine patirtimi.

„Draugo“ inf.
varlesPraėjusį šeštadienį Lukšių kultūros centre susirinko kolekcionuojančių varles asociacijos (KVA) nariai. Susitikimo tema „Kaip buožgalviai virsta žaliosiomis varlytėmis“.

Nuotr. KVA narės dalyvavo daug gražių emocijų sukėlusiose gyvų varlių gaudymo varžybose.

Kadangi susitikimą buvo planuojama rengti sodyboje, todėl ir tikslas buvo stebėti, kaip buožgalviai palieka kūdrą ir iššokuoja į sausumą, tačiau dėl blogo oro nepavyko pasigrožėti šiuo reginiu. Užklupęs lietus tikrai nesutrukdė gerai ir įsimintinai praleisti laiką.

Susitikime dalyvavo 14 narių, prie kurių prisijungė ir dvi naujokės. Viena iš jų atvažiavo net iš Dublino. Labiausiai įsimintina ir su maloniu išgąsčiu buvo gyvų varlių gaudymo užduotis. Nors varles ir kolekcionuoja, tačiau kai kurie asociacijos nariai pirmą kartą lietė jas gyvas. Varlių gaudymo prizines vietas pasidalijo Dalė, sugavusi keturias varlytes, Dalia – penkias varlytes ir pirmąją vietą užėmusi Aušra, kuri sugavo net 7 varlytes.
baznyciaGiedrė PLEČKAITYTĖ

Per Lietuvos nepriklausomybės 22-ejus metus pirmą kartą Šakių rajono istorijoje duris atvėrė naujai pastatyti maldos namai. Praėjusį sekmadienį Žvirgždaičiuose įvyko naujosios bažnyčios, vietos gyventojų statytos bemaž dešimtmetį, konsekracijos iškilmės. Nors Dievo namai kol kas dar be varpinės bokšto, tikimasi, kad ateityje jis būtinai bus pastatytas ir dar labiau papuoš naująjį miestelio statinį.

Nuotr. Praėjusį sekmadienį Žvirgždaičiuose buvo pašventinta naujoji dešimtmetį statyta Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Lig šiol parapijos tikintieji glaudėsi senojoje koplytėlėje (kairėje).

Istoriniai trukdžiai

Liepos 22-osios vidurdienį atlikėjų Vaidos Genytės ir Povilo Meškėlos atliekama sakralinė muzika bei aktoriaus Sauliaus Balandžio skaitomos žinomų lietuvių poetų eilės Žvirgždaičių parapijos gyventojus ir garbingus svečius kvietė į miestelio naujosios Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios konsekracijos iškilmes. Istorija liudija, kad Žvirgždaičių parapijos tikintieji turėjo sudėtingą praeitį. Kaip prabrėžė naujosios bažnyčios konsekracijai vadovavęs  Šakių dekanato dekanas Donatas Jasulaitis, bažnyčių netekimas skaudžiausiai atsiliepia parapijos dvasiniam gyvenimui. Žvirgždaičių parapijai buvo lemta net kelis kartus vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis netekti bažnyčios. Karo metais ji sudegė, o sovietiniais laikais, esant griežtai politinei santvarkai, Žvirždaičiuose bažnyčiai taip ir nebuvo lemta atsirasti. Tikintieji daugelį metų glaudėsi miestelio kapinaitėse esančioje koplytėlėje. „Senoji koplytėlė yra relikvija, primenanti parapijos žmonių atkaklumą ir atsparumą tikėjime“, - teigė dekanas D. Jasulaitis.
sventeGiedrė PLEČKAITYTĖ

Planuojama, jog Šakių rajono savivaldybėje per šiuos metus nušurmuliuos 98 kultūriniai renginiai. O kur dar aibė bendruomenių organizuojamų švenčių! Tad, kas išdrįs pasakyti, kad rajone trūksta kultūrinės veiklos? Kultūrinis gyvenimas čia verda, tačiau, ar mes, šakiečiai, visa tai vertiname?   

Nuotr. Šakių rajono kultūros darbuotojai per šiuos metus rajone planuoja 98 kultūrinius renginius. Pastebėta, jog rajono gyventojus labiausiai domina mažų miestelių šventės.

Įdomiausios miestelių šventės?

Kaip skelbia Šakių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyrius, rajono kultūra bei tradicijomis rūpinasi 26 kultūros centrai ir laisvalaikio salės, 29 bibliotekos, Zanavykų krašto, dr. Vinco Kudirkos nacionalinis bei 19 visuomeninių ir privačių muziejų, kur turtingą rajono istoriją mena sukauptos gausios ir vertingos ekspozicijos. Šiose įstaigose dirba  127  žmonės. Be to, rajone yra 100 meno mėgėjų  kolektyvų, kurių veikloje dalyvauja 1121  rajono gyventojas. Skelbiama, jog per 2012-uosius metus rajone įvyks 98 reikšmingiausi kultūriniai renginiai. Tai daug, ar mažai? Pasak Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės, palyginus su kitomis savivaldybėmis Šakių rajone vyksta tikrai nemažai renginių. „Tai yra patys svarbiausieji renginiai. Be to, kiek dar turime bendruomenių ir seniūnijų renginių, kurių neįtraukėme į didįjį renginių sąrašą“, - teigė vedėja. Jos pastebėjimu, akivaizdu, kad didžiausio žmonių dėmesio vis tik sulaukia miestelių šventės, kuriose koncertuoja populiarūs Lietuvos atlikėjai. „Pavyzdžiui, liepos mėnesį vyks Griškabūdžio, Kriūkų, Paluobių miestelių šventės, kurios paprastai derinamos su atlaidais. Suvažiuoja giminės ir artimieji, todėl jos tampa masiškiausiomis šventėmis“, - teigė A. Kasparevičienė. Kitus rajone vykstančius renginius žmonės renkasi difirencijuotai. Šakių kultūros centro direktorės Irenos Drazdauskienės tikinimu, didžiausio dėmesios sulaukia jau penktus metus rengiamas naujametinis vakarėlis „Senuosius palydint“. Taip pat nemažai žiūrovų centras sulaukia valstybinėms šventėms skirtuose renginiuose.
14-1

Reklama


kaimynai


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos