baneris leidinys

kryziaus keliasAsta GVILDIENĖ
 
Nors vaizdas už lango praėjusį sekmadienį labiau priminė viduržiemį, tačiau skambėjo Velykų varpai - krikščioniškasis pasaulis minėjo Jėzaus Kristaus Prisikėlimo šventę. Kaip ir visoje šalyje, taip ir mūsų rajone Didžiąją savaitę buvo gausu renginių, primenančių Viešpaties kančios ir mirties istoriją. Šakiečiai gausiai dalyvavo Didžiojo tridienio Adoracijose, Paskutinės Vakarienės Mišiose, Kryžiaus nešimo procesijoje, Velyknakčio liturgijoje ir Viešpaties Prisikėlimo procesijoje.
 
Nuotr. Į Kryžiaus kelią miesto gatvėmis išėjo daugiau nei 150 jaunų, vyresnio ir net garbaus amžiaus sulaukusių šakiečių.
 
Katalikų Bažnyčioje tradiciniai velykiniai renginiai prasideda jau Didįjį ketvirtadienį ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį. Didįjį ketvirtadienį minimos Paskutinės Vakarienės Mišios, o penktadienį einamas Kryžiaus kelias, prisimenant Viešpaties nukryžiavimą ir mirtį. Nors Didįjį Penktadienį oras buvo gan žiemiškas – pūtė žvarbus vėjas ir pradėjo snyguriuoti, Kryžiaus kelią miesto gatvėmis ėjo daugiau nei 150 šakiečių. Kiekvienas iš jų buvo – atskiras pasaulis su savo vidiniais išgyvenimais, su didžiosios pasaulio meilės pamokos apmąstymais.
padeka parodaKovo 25 dieną Seime vyko konkurso „Laisvės kovos“ darbų paroda, kurioje dalyvavo ir aktyvūs Šakių rajono mokyklų moksleiviai bei mokytojai.
 
Nuotr. Mokytoja Rasita Gokdere – viena iš pedagogių, pagerbtų Seimo nario Padėkos raštu už mokinių aktyvinimą.
 
Švietimo ir sporto skyriaus bei Seimo nario Mindaugo Basčio organizuotas konkursas susilaukė nemažo rajono mokyklų dėmesio. Projekte aktyviai dalyvavo „Žiburio“, V. Grybo, Griškabūdžio bei Kudirkos Naumiesčio V.Kudirkos gimnazijos, „Varpo“, Plokščių, Gelgaudiškio vidurinės mokyklos, Kidulių pagrindinė mokykla bei Sudargo skyrius, „Varpo“ vidurinės mokyklos Siesartėnų skyrius. Į Seime vykusią darbų parodą vyko 30 moksleivių ir jų mokytojai. Pedagogams buvo įteikti Padėkos raštai, kuriuos gavo ir tie mokiniai, kurių darbai buvo atrinkti ekspozicijai Seime.
galerija naujaAsta GVILDIENĖ
 
Praėjusį penktadienį pagaliau išsipildė ne tik floristės Daivos Bublaitienės, bet ir visų menui prijaučiančių žmonių svajonė – „Žiedų saloje“ duris atvėrė pirmoji meno galerija Šakiuose.  Tikriausiai neatsitiktinai pirmoji joje atidaryta  mūsų kraštiečio, pripažinimą pelniusio ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, fotomenininko Rimaldo Vikšraičio paroda.  
 
Nuotr. Floristės D. Bublaitienės meno galerijoje iki balandžio 19 dienos galima aplankyti žymaus fotomenininko R.Vikšraičio darbų parodą.
 
Daugelį metų D. Bublaitienės puoselėta svajonė - savo gėlių salone įkurti nedidelę meno galeriją pagaliau išsipildė. Floristė dėkojo savo šeimai ir draugams, kurie ją palaikė ir padėjo šiam gražiam norui tapti kūnu ir siela, taip pat parodos organizatoriui šakiečiui fotografui Vidui Venslovaičiui bei darbų autoriui R. Vikšraičiui. Jam, pasak menotyrininko Tomo Pabedinsko, Lietuvos fotografijos scenoje tenka ypatinga vieta, nes jo kūrybos negalima tapatinti nei su lietuviškos fotografijos tradicijomis, nei su vyraujančiomis šiuolaikinės fotografijos tendencijomis. Atidaryme dalyvavęs Fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis sveikino šakiečius su nuostabia dovana – privačių verslininkų atidaryta meno galerija, kuri nepadarytų gėdos ir didesniam miestui. „Tai pavyzdys ir sostinės, ir Kauno verslininkams, - tvirtino jis. – Manau, kad simboliška ir teisinga pirmą parodą skirti vieno iš garsiausių savo krašto fotomenininkų R.Vikšraičio, pelniusio pasaulinį pripažinimą prestižinėse užsienio šalių galerijose, darbams. Didžiausia jo fotografijų paslaptis ta, kad menininkas sugebėjo parodyti tamsiąją gyvenimo pusę. Todėl, manau, ši fotosesija nejuodina Lietuvos, o leidžia pamatyti jos skaudulius iš vidaus.“
subaciusKetvirtadienį Šakių viešojoje bibliotekoje pristatyta istorijos tyrinėtojo Kęstučio Subačiaus knyga „Sūduvių protėvių dvasinis testamentas“, kurioje kalbama apie tai, ką mena Sūduvos krašto upės ir ežerai.
 
Nuotr. K. Subačius mano, kad hidronimai – geriausias būdas pažinti tautos kilmę. Būtent juose užkoduotų prasmių autorius ir ieško savo knygoje.
 
Ši knyga – tai 2006 metais išleisto autoriaus darbo „Sūduvos kraštas nuo priešistorinių laikų iki XX a. III dešimtmečio“ tęsinys. K. Subačius įsitikinęs, kad geriausias būdas pažinti tautos kilmę yra upėvardžiai, kuriuos protėviai sugalvojo ne šiaip sau ir neatsitiktinai. Tyrinėtojas mano, kad hidronimai daug ką pasako apie tam tikro laikmečio žmones, gamtą, gyvenimo būdą, civilizacijos laipsnį.

„Sūduvių protėvių dvasiniame testamente“ pateikiama beveik 300 upėvardžių ir apie 230 ežerų vardų, K. Subačius aiškina jų kilmę, prasmę. „Žinoma, jomis jokiu būdu nepretenduoju į galutines tiesas. Tai bandymas pabandyti priartėti prie protėvių dvasios, įprasminusios suvoktą gamtinę aplinką, juos supusį pasaulį upių ir ežerų varduose“, - tikina autorius. Jis pripažįsta, kad Sūduvos kraštas neturi jokio platesnio leidinio apie krašto upes, ežerus, senąjį ir dabartinį kraštovaizdį, jo kaitą arba bent jau jų apžvalgą. Tad jo išleisto enciklopedinio tipo leidinio struktūra siejama su upių baseinais, jų tinklu. Palaipsniui einama nuo ištakų pagal upių tėkmę iki jų žiočių, pradedant Šešupe ir baigiant jos mažesniais intakais.
marguciaiPenktadienio popietę Zanavykų krašto muziejuje vyko tradicinė margučių margintojų sueitukė „Margučių marginimas“. Šiemet, belaukiant gražiausios pavasario šventės, su mažaisiais ir pavieniais smalsuoliais margintojos kiaušinių puošybos paslaptimis dalijosi jau trečią kartą.
 
Nuotr. Teresė Stravinskienė mokė mažuosius margučių skutinėjimo paslapčių.
 
Vis aukščiau kylanti saulė primena apie artėjančią vieną gražiausių pavasario švenčių – Šv. Velykas. Laukimą sustiprino praėjusį penktadienį trečius metus iš eilės organizuojama profesionalių kiaušinių margintojų sueitukė. Čia didžiausias dėmesys skirtas kaišiniui, jo marginimui. Dar senovėje lietuviai manė, kad kiaušiniai turi magiškos galios. Pavyzdžiui, saulutes skutinėjo tikėdamiesi, kad ateinantys metai bus saulėti. Raudonai dažyti margučiai simbolizavo gyvybę, žaliai – atgimstančią augmeniją, juodai – žemę. Kiaušinių spalvingumas reiškia atėjusį pavasarį, kai viskas atgimsta, sužaliuoja, pražysta įvairiausiomis spalvomis.
vaikai purisAsta GVILDIENĖ
 
Jau antras mėnuo, kiekvieną šeštadienį kavinėje „Puris“ skamba vaikų balsai ir juokas.  Čia tris valandas daugelio šakiečių patogumui vyksta nemokami užsiėmimai vaikams, kurių metu jie susipažįsta, pasimankština ir užsiima įvairiomis vaikiškomis veiklomis: mokosi, kaip namuose pasigaminti saldumynų, pasikalba kokia nors jiems aktualia tema, pažaidžia,  padainuoja, pasivaišina.
 
Nuotr. Kiekvieną šeštadienį nuo 10 val. kavinėje „Puris“ vaikams organizuojami nemokami užsiėmimai.
 
Pasak kavinės „Puris“ savininkės ir šeštadieninių vaikų užsiėmimų iniciatorės Giedrės Šedbarienės, ši idėja buvo brandinama jau seniai. „Kadangi patys turime nedidelių vaikų, tai gerai žinome, kaip sunku rasti, kuo vaikus užimti savaitgalį, - teigė G.Šedbarienė. - Darbo dienomis gerai. Jie gali lankyti būrelius, dalyvauti renginiuose ar užsiimti kita mėgiama veikla, o šeštadienį ir sekmadienį niekas nevyksta, tad tėveliams reikia gerai pasukti galvas, kur nueiti, kad vaikas turėtų galimybę užsiimti savo mėgiama veikla. Tai ypač aktualu pas mus provincijoje, nes didmiesčiuose veiklų savo vaikams galima surasti lengviau.“
karpiniaiZyplių dvaro centriniuose rūmuose atidaryta Onutės Birutės Surdokienės karpinių paroda, kurią dar gali aplankyti kiekvienas norintis.
 
Nuotr.  Darbuose atsispindi tautiškumas, meilė Lietuvos kaimui, karpiniai stebina atlikimo kruopštumu.
 
Kalvarijietė O. Surdokienė yra Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė ir ne vienerius metus bendradarbiauja su Šakių rajono tautodailininkų bendrija „Dailius“, kurios nemažas būrelis narių susirinko pasveikinti autorę garbingo jubiliejaus proga ir susipažinti su jos kūryba - paveikslais, kuriuose sudėliota visa autorės gyvenimo istorija, karpytomis dėželėmis, kuriose įamžintas meilės ir laimės simbolis -. paparčio žiedas. Jos atlieka relikvijorių paskirtį - kiekvienos sukonstruotos iš popieriaus ir karpiniais puoštos dėželės viduje yra paslėpti Onutei mieli simboliai: pačios prie jūros surinkti gintarai, akmenukai ir net jūros vanduo. Darbuose atsispindi tautiškumas, meilė Lietuvos kaimui, karpiniai stebina atlikimo kruopštumu. Kaip sako autorė, tam kad kūryba būtų tobula, reikalingos skaidrios, švarios mintys, todėl Onutė daug metų savo mintis ir išgyvenimus dėsto dienoraščiuose. Pati savo parodą įvardina taip: „Ne paroda, o mano dienoraščio puslapiai. Likimas dovanojo daug nepakartojamų įvykių, kelionių, susitikimų, kuriuose dalyvavo man brangūs žmonės. Nesinorėjo, kad tos likimo dovanos nugrimztų užmarštin. Tad nusprendžiau kažkaip išsaugoti visa tai savyje. Visus įspūdžius ėmiau užrašyti arba iškarpyti. Taip atsirado šie popieriaus reljefo paveikslai, skrynelės - relikvijoriai ir paparčio žiedai. Džiaugiuosi, jei lankytojai šioje parodoje kažką skaitydami supras, arba atras savo pėdsakus.“

Paroda centriniuose Zyplių dvaro rūmuose veiks iki balandžio mėnesio pabaigos.
 
„Draugo“ inf.
vorevicieneAsta GVILDIENĖ
 
Kovo 8 dieną Šakių rotušės fojė buvo atidaryta unikali pedagogės, menininkės Audronės Vorevičienės tapybos ant dvigubo šilko darbų paroda „Meilė, gėlės ir kvapai...“ Šį kartą meno mylėtojus ji pakvietė į prieskoninių augalų pasaulį, pilną aromatų, kvapų ir skonių, kuriais persismelkęs visų mūsų gyvenimas.
 
Nuotr. A.Vorevičienei parodos temą šįsyk pakuždėjo ant palangės augančios vyro dovanotos žolelės ir prieskoniniai augalai.
 
Pasak A.Vorevičienės, temą parodai šįsyk pakuždėjo ant palangės augančios vyro dovanotos žolelės ir prieskoniniai augalai. „Kadangi namuose kasdien tenka suktis virtuvėje ir gaminti maistą, žinau, kad jie ne tik paskanina maistą, bet ir suteikia jam savitą skonį bei aromatą, - kalbėjo menininkė. -  O koks maisto gaminimas be meilės? Prieskoninės žolelės turi ir gydomųjų savybių, ir sužadina jausmus.“ Ne veltui sakoma, kad kelias į vyro širdį eina per jo skrandį. Švieži lapeliai ne tik žadina apetitą, gerina virškinimą ar stiprina imunitetą, bet ir pakelia nuotaiką, suteikia žvalumo, skaidrina mintis. Gamta yra unikali, tad ne tik indiški prieskoniai, bet ir lietuviški krapai, petražolės, kmynai  taip pat yra puikios gydomosios žolelės. Tik apsidairykime aplinkui - mūsų sveikata yra visai šalia, tereikia tik žinių ir galime būti sveikesni be vaistų. Tai suprato parodos „Meilė, gėlės ir kvapai...“ lankytojai, prie kiekvieno nutapyto prieskoninio augalo ar gydomosios žolelės paveikslo radę jų poveikio ir gydomųjų savybių aprašymą.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos