baneris leidinys

fedoraAsta GVILDIENĖ
 
Kovo 8 dieną į Zyplių dvaro rūmus rinkosi rajono moterys. Jų tikslas – ne tik su ketvirtuoju gimtadieniu pasveikinti Lukšių moterų klubą „Fedora“, bet ir kartu atšvęsti savo šventę – Kovo 8 – ąją.  
 
Nuotr. Lukšių moterų klubas „Fedora“ Kovo 8–ąją šventė ir Moters dieną, ir savo keturių metukų gimtadienį.
 
Lukšietės moterys viešnias iš Šakių moterų veiklos klubo, Lekėčių bendruomenės moterų klubo ir Šakių rajono literatų klubo „Lygumų šaltinis“ pasitiko prie rūmų durų, papuošdamos kiekvieną jų šventiniu akcentu – savo rankomis padaryta žydra gėle. Prieš ketverius metus, kovo 15 dieną įsikūręs Lukšių moterų klubas ilgai negalėjo išsirinkti pavadinimo. Prie klubo vairo stojusi Aldona Plaušinienė pasakojo, kad lukšietės turėjo pasukti galvą, kol išsirinko joms tinkantį ir patinkantį pavadinimą. „Apsvarstėme ir augalų, ir upelių pavadinimus, kuriais pasivadinę kiti moterų ar meno kolektyvų klubai, bet galiausiai apsistojome prie „Fedoros“, – pasakojo A.Plaušinienė. – Fedora –  minkšta skrybėlė  su vidutinio pločio bryliais, atsirado 1882 metais, kai buvo parašyta pjesė Sarai Bernar, kuri joje vaidino princesę Fedorą ir dėvėjo skrybėlę, panašią į dabartines fedoras. Po pasirodymo tokias skrybėlaites norėjo dėvėti visos to meto moterys. Taip fedoros tapo madingomis moteriškomis skrybėlėmis, ir tas jų populiarumas perkopė net į XX amžių. Nors iš pradžių tai buvo tik moteriškos skrybėlės, tačiau nuo 1919 metų jas pradėjo nešioti ir vyrai.  Stilinga, apsauganti nuo blogo oro – saulės ir lietaus fedora buvo ypač populiari miestuose.“
himnasŠakiečiai turi unikalią galimybę ne tik išgirsti, bet ir pamatyti Lietuvos himną. Šakių kultūros centre eksponuojama himno instaliacija „Tautiška giesmė“.
 
Nuotr. Audinyje įaustas ne himno tekstas, bet melodijos ir žodžių garsai, kurie perteikiami spalvomis ir jų grafiniu brėžiniu.
 
„Dabar kiekvienas sau atsakykite, kas jums yra Lietuvos himnas“,  į Kovo 11-osios koncertą Šakių kultūros centre susirinkusiuosius kreipėsi idėjos autorius ir projekto vadovas Julius Žėkas. Jis pristatė pasaulyje analogų neturinčią instaliaciją – kūrinį, apjungiantį mokslo (fizikos, akustikos, fonologijos), meno (tekstilės, muzikos, poezijos) bei technologijų (spektrografinės analizės, žakardinio audimo, optikos, iliuminacijos, instaliacijos) sritis.

Vinco Kudirkos sukurtas Lietuvos himnas „Tautiška giesmė“ prieš žiūrovų akis iškilo ant žakardinio audinio juostos, kuria apjuosta 2 metrų 20 centimetrų aukščio kolona. 314 cm ilgio audinyje įaustas ne himno tekstas, bet melodijos ir žodžių garsai, kurie perteikiami spalvomis ir jų grafiniu brėžiniu. Metmenys – garso aukštis, ataudai laiko akimirka. Raudona spalva audinyje reiškia mažiausio intensyvumo garsus, mėlyna – didžiausio. Instaliacija pradeda veikti, tiksliau pradeda skambėti Kauno valstybinio choro ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro atliekamas himnas, kai audiniu bėga lazerio spindulys, žymėdamas tuo metu skambantį himno fragmentą. Pasak J. Žėko, lazerių ir mechaninės, dinaminės instaliacijos pagalba „pjaunamas“ vaizdas esamuoju momentu, t. y. žiūrovas turi galimybę girdėti ir stebėti garso kokybinius pasikeitimus.
rankos maldaAsta GVILDIENĖ
 
Keturiasdešimties dienų Gavėnios laikas, per kurį stengiamės atrasti savyje erdvės Dievui, jau įpusėjo. Tačiau ar visi suprantame koks yra svarbus šis metas, per kurį turime pasiruošti Jėzaus Kristaus mirčiai ir prisikėlimui? Kas yra pasninkas ir kaip jo laikytis? Kokią vietą mūsų gyvenime turi užimti malda ir išpažintis?
 
Pasak Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebono Sigito Matusevičiaus, Gavėnia – tai susikaupimo, atgailos ir dvasinio atsinaujinimo laikas, kurio metu kaip Jėzus Kristus turime mylėti pasaulį, gerais darbais atsigręždami į savo artimą ir į kiekvieną žmogų. Kaip Visuotinėje Bažnyčioje, taip ir Lietuvoje atgailos dienos yra visi metų penktadieniai, Pelenų trečiadienis, Gavėnios laikas ir pagal seną Lietuvos tradiciją – Kūčių diena. Tomis dienomis kiekvienas krikščionis turėtų pasninkauti.  „Pasninko įstatymas leidžia per dieną valgyti sočiai tik vieną kartą. Kitus du kartus, pavyzdžiui ryte ir vakare, tik lengvai užkąsti. Vanduo, pienas, vaisių sultys pasninko nelaužo. Šio įstatymo privalu laikytis nuo 18 iki 60 metų amžiaus, - teigė kunigas S. Matusevičius. - Tikintieji taip pat skatinami atsisakyti ir tų maisto produktų, kuriems jaučiamas ypatingas pomėgis ar net priklausomybė - kavos, saldumynų, alkoholio, tabako.“  Popiežiaus Bendikto XVI teigimu, Gavėnios pasninkas mums primena, jog marindami savo egoizmą, mes atveriame savo širdis Dievo ir artimo meilei, kuri yra svarbiausia iš visų Dievo įsakymų ir kurioje telpa visas Evangelijos mokymas.
pledieneKovo 5 dieną Zanavykų krašto muziejuje buvo atidaryta Lazdijų krašto muziejaus paroda „Tarp tradicijos ir modernumo“, kurią atlydėjo Lazdijų kultūros centro folkloro kolektyvas „Riecimėlis“. Vaizdo siužetus, kuriuose užfiksuoti iki mūsų dienų nepamiršti senieji amatai ir buities darbai, pristatė Lazdijų krašto muziejaus direktorė Daina Plėdienė.
 
Nuotr. Lazdijų krašto muziejaus direktorė D.Plėdienė pristatė netradicinę parodą apie senuosius dzūkų amatus ir buities darbus.
 
Visi, kurie tradiciškai tikėjosi išvysti ekspozicijoje išdėliotus dzūkų amatų ir buities darbų rakandus, liko maloniai nustebinti. Parodoje buvo demonstruojami vaizdo siužetai su filmuotoje medžiagoje užfiksuotais senųjų Lazdijų rajono gyventojų dar nepamirštais amatais ir buities darbais, Dzūkijos krašte gyvavusiais iki XX amžiaus pirmosios pusės. Parodą pristačiusi Lazdijų krašto muziejaus direktorė teigė, kad joje susipynę senieji amatai ir modernus jų pateikimas pritraukia ir jaunus, ir senus, moko suprasti, kodėl rankų darbas yra toks brangus. Kelerius metus iš eilės Lazdijų krašto muziejaus darbuotojų kruopščiai rinkta medžiaga, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, kokias tradicijas ir gebėjimus šio krašto žmonės yra išsaugoję ir puoselėja iki šių dienų, pristato plunksnų plėšymą, velykinių kiaušinių skutinėjimą, kalvystės darbus, avies kirpimą, pintinių pynimą, archaišką raugintos bandos kepimą, juostų audimą ir tinklų pynimą. D.Plėdienė prasitarė, kad buvo planuota ir daugiau buities darbų nufilmuoti, tačiau žmonės tiesiog nesutiko savo amatų rodyti prieš kameras.
krisciunasGiedrė PLEČKAITYTĖ
 
Praėjusį ketvirtadienį visiems knygų mylėtojams prasidėjusi ilgai laukta ir keturias dienas trukusi šventė „Vilniaus knygų mugė“ nė kiek nenusileido kiduliečių džiaugsmui, kai jiems tądien buvo pristatyta naujoji gyvos istorijos knyga „Kiduliai laiko kryžkelėse“. Didelio vietinių susidomėjimo sulaukusi  knyga parturtino ne vieno kiduliečio namų bibliotekėlę.
 
Nuotr. Vasario 21 dieną kiduliečiams V. Kriščiūnas pristatė jau antrąją gyvos istorijos knygą „Kiduliai laiko kryžkelėse“.
 
Vasario 21-oios pavakarę Kidulių bendruomenės namai braškėjo nuo susirinkusiųjų gausos. Čia įvyko neeilinis renginys – naujos istorinės knygos pristatymas. Juk ne dažnas mažesnis rajono miestelis gali pasigirti turintis knygoje įamžintą rašytinę istoriją. Vietinių gerbiamo Vinco Kriščiūno dėka Kiduliai šiandien gali didžiuotis turintys jau antrąjį istorinį šaltinį, liudijantį apie šio krašto praeitį.
ritiniai 10Asta GVILDIENĖ
 
Vasario 23 dieną Ritinių kaimo gyventojai rinkosi į jaukius ir vis gražėjančius bendruomenės namus.  Čia jų laukė ne tik rimti dalykai – rinkiminis – ataskaitinis susirinkimas, bet ir dešimties metų jubiliejaus šventė. Mat 2003 metų vasario 19 dieną buvo įregistruotas Ritinių bendruomenės centras. Susirinkimo metu dar vienai kadencijai pirmininku išrinktas Kęstutis Kasperavičius.
 
Nuotr. K.Kasperavičius Ritinių bendruomenei vadovaus dar vienerius metus.
 
Prieš dešimt metų įsikūręs Ritinių kaimo bendruomenės centras kiekvienais metais džiaugiasi vis gausėjančiu kolektyvu. Jei pirmaisiais metais draugėn rinkosi 24 ritiniškiai, tai šiandien bendruomenėje jau yra 48 nariai. Galima sakyti, kad nuo įsikūrimo metų žmonių čia padaugėjo dvigubai. Pasak K.Kasperavičiaus, vieniems žmonėms susibūrimas į bendruomenę yra reikalingas, kitiems – ne. „Yra daug žmonių, kurie per dešimt metų nė karto nėra atėję į bendruomenės suėjimus, - tvirtino jis. – Džiugu, kad kol kas daugiau žmonių ateina negu išeina. Ypač smagu, kad kiekvienais metais vis daugiau jaunimo.“ Vadinasi, ta linkme dirbama, jei žmonėms bendruomenė reikalinga, jei čia traukia ateiti.
tramtatulisAsta GVILDIENĖ
 
Praėjusį antradienį Šakių rajono meno mokykloje vyko vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis 2013“ atrankinis turas, kuriame savo jėgas etninės kultūros srityje išbandė dvidešimt mūsų rajono bendrojo lavinimo mokyklų ir kultūros centrų atstovų.
 
Nuotr. Konkurso „Tramtatulis“ pirmojo turo atranką praėję jaunieji rajono lietuvių liaudies kūrybos atlikėjai džiaugėsi sėkme ir kelialapiu į regioninį konkursą.    
 
Šiemet net dvidešimt rajono bendrojo lavinimo ir kultūros centrų atstovų – vaikų ir moksleivių, neabejingų lietuvių liaudies kūrybai, išbandė savo jėgas pirmajame respublikinio konkurso „Tramtatulis“ ture. Šiuo renginiu siekiama skatinti vaikus ir moksleivius domėtis savo krašto tradicine etnine kultūra, suvokti jos vertę, ugdyti pavienius jaunuosius lietuvių liaudies dainų, sakytinės kūrybos ir instrumentinės muzikos atlikėjus.  Todėl, pasak rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Papievienės, džiugu, kad kiekvienais metais šio konkurso dalyvių skaičius  auga. „Jei 2007 metais į „Tramtatulį“ susirinko tik 3 dalyviai, tai šiandien jau suskaičiuojam net dvidešimt, - kalbėjo ji. – Jei pirmieji lietuvių liaudies kūrybos atlikėjai ir jų vadovai nelabai žinojo, ko renkasi į šį konkursą ir ką čia turi daryti, tai šiandien visi gerai žino, kokie reikalavimai keliami jų pasirodymui.
kaziuko mugeKovo 1 – 3 dienomis Vilniuje vyksiančioje tradicinėje Kaziuko mugėje šiemet bus pristatyti Suvalkijos krašto ypatumai. Joje dalyvaus nemažas būrys mūsų krašto amatininkų, menininkų ir verslininkų, kurie stengsis atskleisti zanavykų savitumą, parodys savo gebėjimus ir auksinių rankų darbus.
 
Iš sostinėje vykstančių tradicinių švenčių Kaziuko mugė išsiskiria labiausiai. Ji kilusi iš šventojo karalaičio Kazimiero pagerbimo procesijų, rengiamų nuo 1604 metų. Laikui bėgant bažnytinę šventę lydinti prekyba išaugo į spalvingą trijų dienų Kaziuko mugę. Šiandien tai tikrų tikriausias visos Lietuvos tautodailininkų, amato meistrų ir meno kolektyvų bei solistų suvažiavimas. Kasmet Kaziuko mugėje pristatoma vieno kurio nors Lietuvos regiono tradicinė ir šių dienų kultūra. Anksčiau vyko Dzūkijos, Aukštaitijos ir Žemaitijos dienos. Šiemet bus pristatoma Suvalkija.

Rotušės aikštėje ir prie Nacionalinio dramos teatro smagiai tryps, muzikuos ir dainuos Šakių kultūros centro kapela „Čirpokas“ bei Patašinės kapela ir folklorinis ansamblis „Nova“. Knygnešių pagerbimui skirtame vakare „Sūduva – knygnešystės centras: V.Kudirka, „Sietyno draugija“ koncertuos Sintautų folklorinis ansamblis „Santaka“, o Suvalkijos žvaigždžių koncerte „Mes – sūduviai“ pasirodys Sintautų moterų vokalinis ansamblis „Mozaika“, solistas Edgaras Pilypaitis ir Šakių cirko studija „Šypsena“. Literatūrinėje popietėje „Ir nurimsime tik tėviškės papėdėje“ kartu su kitais Suvalkijos poetais mūsų kraštą garsins ir Onutė Jasinskienė.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos