baneris leidinys

Kalbos dienos metu buvo pristatyta Birutės Matijošaitytės išleistas jos dėdės Jono Matijošaičio 1932 metais parašytos monografijos „Knygnešių tėvas kunigas Martynas Sederevičius“ trečias leidimas.
 
Knygelėje pasakoja apie knygnešį ir leidėją kun. Martyną Sederevičių, jo vaikystę, mokslą ir klebonavimą Sudarge, lietuviškų knygų parengimą, jų gabenimą iš Prūsijos ir platinimą Lietuvoje spaudos draudimo metais. Knygoje rašoma apie M. Sederevičiaus švietėjišką veiklą ir jam talkinusius knygnešius.

Daug dešimtmečių Lietuvos knygnešio M. Sederevičiaus vardas nebuvo viešai minimas. Daug kam nebuvo žinoma ir Jono Matijošaičio, gimusio 1901 m., Sintautų valsčiuje, Kuodžių kaime, knygelė apie šį knygnešį. Vyriausiojo redaktoriaus Zeniaus Šilerio iniciatyva J. Matijošaičio monografija „Knygnešių tėvas kunigas Martynas Sederevičius“ buvo išspausdinta 1997 – 1998 metais žurnale „Suvalkija“. Spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečiui paminėti, 2004 metais, autoriaus dukterėčios B. Matijošaitytės ir sūnėno Antano Matijošaičio rūpesčiu išleistas antras knygelės leidimas. Dabar, kaip aiškina B. Matijošaitytė, praėjus 105 metams nuo švietėjo, knygnešio ir leidėjo kunigo M. Sederevičiaus mirties ir 80-čiai metų nuo monografijos išspausdinimo, išleistas ir trečias knygelės leidimas, papildytas nuotraukomis.

„Draugo“ inf.
vilcinsko parodaGintarė MARTINAITIENĖ
 
Praėjusį trečiadienį Šakių viešosios bibliotekos Žiemos sodo galerijoje atidaryta septintoji fotografo Viktoro Vilčinsko fotografijų paroda „Medikų kelio punktyrai“, kurioje pateikta ne tik pažintis su gydytojais, bet ir perteikiamos jų darbo akimirkos, aplinkybės. Parodos autorius pripažino, kad ekspozicija - duoklė Šakių medikams.
 
Nuotr. V. Vilčinskas, atsidėkodamas, kad medikai prisiekė Hipokratui, pasišventė šiam darbui, nusprendė juos įamžinti fotografijose.
 
Parodos atidarymo metu V. Vilčinskas pripažino sulaukęs ne vieno klausimo, kodėl savo nuotraukoms pasirinko būtent medikus. „Laikui bėgant be jų auksinių rankų ir širdies neitų nugyventi dienų. Atsidėkodamas, kad jie prisiekė Hipokratui, pasišventė šiam darbui ir nutariau surengti parodą“, - apie savo pasirinkimą pasakojo parodos autorius. Keletas ekspozicijos nuotraukų dar nespalvotos, darytos maždaug prieš dvidešimtmetį, tačiau didžioji dalis – šio pavasario darbas. Visgi savo darbų V. Vilčinskas nesureikšmina ir tikina, kad nuotraukose jokio meno nėra. „Yra, kas yra“, - pabrėžė fotografas. Visgi nuotraukos reikšmingos tuo, kad iki šiol tokio pobūdžio parodos Šakiuose tikrai nebuvo. Be to, jos nepozuotos. „Jie dirbo savo darbą, o aš savo“, – paaiškino parodos autorius. Daugiausiai dėmesio sulaukė nuotraukos iš operacinės, nes tai ypač netikėta erdvė, kurioje atsidurti, būnant ne mediku, gana drąsu. Taip pat ne vienoje fotografijoje įamžinti medikai, užfiksuota, kaip jie atlieka įvairias procedūras.
cirkasBirželio 10-11 dienomis Kaliningrade vykusiame humoro ir estrados festivalyje “Maskva - Tranzit - Kalinigrad” šiemet vėl sėkmingai pasirodė Šakių kultūros centro cirko studija „Šypsena“, vadovaujama Itanos Januševičienės.  
 
Nuotr. Cirko studijos „Šypsena“ artistai pelnė kvietimą dalyvauti kitame prestižiniame Rusijoje vyksiančiame festivalyje.  
 
Šiųmečiame Kaliningrade vykusiame humoro ir estrados festivalyje „Maskva -Tranzit -Kalinigrad” vėl pasirodė šakiečių cirko studija „Šypsena“. Šįkart studijos vadovai nusprendė festivalyje leisti dalyvauti akrobatinio pasirodymo su virve numerio artistams, kurie laimėjo pirmąją vietą. Dueto akrobatinio numerio artistai (Julius Kelertas ir Agnė Palubickaitė) užėmė antrąją vietą.

Taip festivalyje „Maskva -Tranzit -Kalinigrad” cirko studija cirko meno žanre laimėjo pirmąją vietą ir kolektyvas gavo vardinį kvietimą į finalinį pasirodymą Gelendžik mieste (Rusija) vyksiančiame festivalyje.
 
„Draugo“ inf.
tremtiniai gedulo dienaGiedrė PLEČKAITYTĖ
 
Gedulo ir vilties dieną tradiciškai prisiminti pirmieji trėmimai. Gyvi liudijimai byloja apie dažno lietuvio gyvenimą sukrėtusius įvykius. Šalčio sukaustytose Sibiro platybėse iš bado ištinusių kūnų kvapas giliai įsismelkė atmintin. Patirti išgyvenimai dabar prisimenami tik specialiuose minėjimuose. Anot tremtinių, apie birželio 14- osios įvykius būtina žinoti tiek vyresnio amžiaus kraštiečiui, tiek jaunajai kartai.
 
Nuotr. Praėjusį penktadienį politinių kalinių, tremtinių išgyvenimai ir beviltiškos jų žūtys svetur pagerbtos ir Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje įvykusiame paminėjime.
 
Nėra šeimos ar giminės, kurios nebūtų palietęs prieš kelis dešimtmečius įvykęs siaubingas lietuvių, ir ne tik, tautos naikinimas, kai šalies inteligentija prievarta traukinių vagonais buvo gabenama toli iš gimtųjų kraštų. Pirmojo trėmimo, vykusio 1941-ųjų birželio 14 -osios rytą, prisiminimai gyvi dar daugelio lietuvių atmintyje. Jais kasmet dalijamasi šalyje organizuojamuose paminėjimuose.
smetonaBirželio 16 dieną Šakiuose vyko tradicinė Kalbos diena. Šiemet kalbininkai, gimtojo žodžio mylėtojai, puoselėtojai ir visi, kam brangi kalba, rinkosi jau 41-ąjį kartą. Šiųmetė Kalbos diena buvo skirta Tarmių metams.
 
Nuotr. Kalbininkas dr. Antanas Smetona, kalbėdamas apie bendrinės kalbos ypatumus, pabrėžė, jog nereikia bijoti natūralios kalbos kaitos.
 
Po šventųjų Mišių už kalbininkus bei inteligentiją Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, šventės dalyviai sugužėjo į Šakių „Žiburio“ gimnaziją. Kalbos dieną pradėjo Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studijos skaitovai, į susirinkusius prakalbę mūsų kraštiečio Albino Bernoto poetiniu žodžiu. Apie zanavykus, jų tarmę įtaigiai kalbėjo Seimo narys, dr. Arvydas Vidžiūnas, apie bendrinę kalbą, atėjusią iš šnektos, įdomiai samprotavo kalbininkas dr. Antanas Smetona, pabrėžęs, jog nereikia bijoti kalbos kaitos, jos neįmanoma apsaugoti nuo išorinių veiksnių.
balciunasPraėjusį penktadienį Šakių rotušėje atidaryta skulptoriaus Kęstučio Balčiūno skulptūrų fotografijų darbų paroda. Nors lankytojų gretos buvo menkos, autorius mielai pasakojo apie savo darbus, dalijosi darbine patirtimi.
 
Nuotr. K. Balčiūnas pripažino niekada negalvojęs tapti skulptoriumi, tačiau gyvenimo aplinkybės susiklostė kitaip.
 
Kaip dėmesį parodos pradžioje atkreipė Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė Aurelija Papievienė, neužtektų nei dienos, nei dviejų norint apvažiuoti ir apžiūrėti K. Balčiūno sukurtus darbus. Marijampoliečio skulptūrų yra ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kitur. Skulptorius gali pasigirti ne tik darbų gausa, bet ir surengtomis parodomis ne tik šalyje, bet ir už jos ribų. Už kūrybinę veiklą jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu, Šv. Jurgio Marijampolės globėjo ordinu. Tarp svarbesnių K. Balčiūno darbų fiziko ir chemiko grafo T. Grotthuss bronzinė skulptūra, (1986 m.), David Williams biustas JAV (1986 m.), W. Glaser marmuro biustas Vokietijoje (1994). Jis sukūrė ir prezidento K. Griniaus granito memorialą Marijampolės apskrityje (1994 m.) bei prezidento A. M. Brazausko granito bei nerūdijančio plieno antkapinį paminklą Vilniaus Antakalnio kapinėse (2011 m.). Yra ir daugybė kitų svarbių darbų, kuriuos net sudėtinga surašyti ir išvardyti. Kaip sakoma, darbai kalba už save. Tai pripažįsta ir skulptorius. „Sunkiausia pasakoti apie save. Lengviau su akmeniu. Jis neklausinėja“, – tikino parodos autorius. Visgi jis noriai ir išsamiai kalbėjo tiek apie save, tiek apie savo darbus, kūrybą. Pasak K. Balčiūno, jis niekada negalvojo ir nepuoselėjo minčių tapti skulptoriumi, iš pradžių baigė juvelyriką, tačiau gyvenimas susiklostė kitaip ir dabartinis jo užsiėmimas išėjo tiesiog „netyčia“. Gana skeptiškai jis pasisako ir apie „ano laikmečio“ meno suvokimą. „Mokykloje dailę dėstydavo fizikos ar matematikos mokytojai, tad koks gi galėjo būti suvokimas apie meną“, - mintimis dalijosi marijampolietis. Tačiau vėliau K. Balčiūnas studijas tęsė Sankt Peterburge, nes tiesiog, kaip pats sako, taip sugalvojo. Tad baigęs studijas, turėdamas nemažą žinių bei gebėjimų bagažą, skulptorius lig šiol džiugina savo darbais.
 
„Draugo“ inf.
ilguvos dvarasPraėjusį antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko posėdis, kurio metu buvo svarstomas Ilguvos dvaro, esančio Kriūkų seniūnijoje, priklausomybės klausimas. Tiesa, po susitikimo viskas taip ir liko svarstymų lygmenyje - neprieita jokio kompromiso.
 
Nuotr. Ministerijos balanse esančio dvaro niekas nenori perimti ir ant savo galvos užsikrauti tokią atsakomybę.
 
Kaip po susitikimo pasakojo Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, ministerija dėl dvaro siūlė tris išeitis, tačiau nė viena iš jų nebuvo priimtina. Pirmiausiai šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos balanse esantį Ilguvos dvarą pasiūlyta perimti rajonui, jei ne – siūloma privatizuoti arba mėginti perimti bendruomenei, pritaikyti vietinių žmonių reikmėms. Tai, kad Šakių rajonas „ant savo galvos“ turi daugiausiai dvarų šalyje, patvirtino ir Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Apie tai, kad savivaldybė būtų nepajėgi rūpintis dar vienu dvaru, buvo kalbama ir ministrės Algimantos Pabedinskienės vizito rajone metu, balandžio mėnesį. Reikšmingo dvaro privatizuoti nesinori, o bendruomenė, kiek žinoma, taip pat entuziazmu per daug perėmimo klausimu netrykšta. Pasak A. Kasparevičienės, Kultūros paveldo departamentas žada padėti restauruoti dvarą, tačiau vėliau administravimas, rūpestis, pritaikymas reikmėms jau gultų ne ant jų pečių. Būtent tai labiausiai ir gąsdina galimus savininkus.„Galbūt priimtiniausias variantas, kad Ilguvos socialinės globos namai jį prisiimtų, nes jie yra šalia, ir pritaikytų savo reikmėms, tačiau direktorius šios atsakomybės taip pat kratosi, nes jiems užtenka savų patalpų ir šias nelabai turėtų kuo užpildyti“, - pasakojo Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja.
karo zirgasSavaitgalį Plokščiuose, Nemuno slėnyje, aidėjo archainės muzikos garsai, žemaitukų veislės žirgų žvengimas, kalavijų žvangėjimas. Čia vyko dvi dienas trukęs XII – XIII a. senovės baltų amatų ir karybos festivalis „Karo žirgas”. Apsilankiusieji regėjo senovės baltų genties gyvenseną, amatų ir karo mantą.
 
Nuotr. Lankytojai regėjo senoviškų kovų inscenizacijas.  Festivalyje išaiškintas stipriausias kario turnyro laimėtojas, kuriuo tapo vilnietis Marius Būda. Trejeto kovose geriausiai pasirodė istorinis klubas „Leisgiris“.
 
Jau penktus metus Dariaus Požaičio vadovaujamas Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos tauras“ kartu su partneriais savaitgalį kraštiečius kvietė į Plokščių seniūnijoje, Panemunių regioniniame parke, ant Nemuno kranto vykusį senovės baltų amatų ir karybos festivalį „Karo žirgas“, skirtą senovės baltų gyvensenos ir karybos demonstravimui. Šiųmetis festivalis buvo kur kas aukštesnio lygio nei pernai. Daugelį stebino beveik pusės hektaro plote įsikūrusi gyvenvietė, apjuosta medine gynybine tvora, kurią prieš šventę organizatoriai kantriai statė net savaitę laiko.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos