baneris leidinys

neigaliuju_sajungaRugsėjo 27 dieną Šakių kultūros centre vyko Žmonių su negalia sąjungos organizuotas renginys, skirtas Aktyvaus senėjimo metams paminėti.

Nuotr. Sąjungos pirmininkė Stasė Vasaitienė, kaip ir Gardine gyvenantis A. Juodaitis, džiaugiasi užsimezgusia draugyste.

Sąjungos renginyje dalyvavo gausus būrys svečių, tarp kurių ne vienas valdžios atstovas ir draugas. Nepasididžiavo ir į susitikimą atvyko naujieji sąjungos draugai iš Gardino - lietuvių visuomeninio susivienijimo „Tėvynė“, vadovaujami pirmininko, kraštiečio Antano Juodaičio bei LR generalinio konsulato Gardine atsakinga sekretorė Jūratė Jančiulienė. Liepos mėnesį sąjungos nariai viešėjo Gardine, o dabar jie atvyko į Šakius. Iniciatyvos pradėti bendrauti ėmėsi A. Juodaitis, panoręs palaikyti ryšius su savo krašto žmonėmis. Atrodo, šie norai nemažėja, nes sąjungos narius ir savivaldybės atstovus jis pakvietė į kitais metais Gardine vyksiančias Pasaulio lietuvių dienas. Sąjunga tikisi, kad gražiai užsimezgusi draugystė nenutruks ir tęsis toliau.
monografijaAsta GVILDIENĖ

Rugsėjo 30 dieną į Gelgaudiškio dvaro rūmus būriais skubėjo vietiniai žmonės, rinkosi jau svetur gyvenantys gelgaudiškiečiai, suvažiavo tolimi svečiai. Rudenėjantį sekmadienio rytą visus sukvietė neeilinis įvykis – „Gelgaudiškio“ monografijos sutiktuvės. Įspūdingo dydžio dviejų dalių knygas, sveriančias po penketą kilogramų, pristatė šiame krašte gimęs, augęs ir mokslus krimtęs pats monografijos sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Antanas Andrijonas, šiandien visiems gerai žinomas Lietuvos žurnalistas ir poetas.

Nuotr. Vyriausiasis „Gelgaudiškio“ monografijos redaktorius A.Andrijonas dėkojo savo kraštiečiams, be kurių pagalbos nebūtų surinkęs tokios gausybės naujų istorinių faktų, šimtų ypatingą vertę turinčių nuotraukų, piešinių ir žemėlapių.

Monografiją rašė 64 autoriai

Visą dešimtmetį trukęs „Gelgaudiškio“ monografijos leidybinis kelias šiandien jau pasiekė straipsnių autorių ir gelgaudiškiečių rankas. Kaip teigė Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ pirmininkas Edgaras Pilypaitis, šios knygos buvo laukiamos su dideliu nekantrumu. Tai bendras 64 autorių, daugiausiai Gelgaudiškio krašto žmonių, kūrinys, kurį sudaro net 125 straipsniai, sunkiai sutilpę į du tomus, kuriuos sudaro arti 2 tūkst. puslapių. Pasak vyriausiojo redaktoriaus A.Andrijono, ši monografija – tai Gelgaudiškio krašto enciklopedija, pateikianti ne tik gausybę naujų istorinių faktų, archyvų dokumentais pagrįstų straipsnių, vietinių žmonių atsiminimų, bet ir ypatingą vertę turinčių šimtus pirmą kartą spausdinamų nuotraukų, piešinių, žemėlapių, kurie sukuria neįkainuojamą leidinio vertę. Jis apgailestavo, kad nemažai vyresniojo amžiaus žmonių – įvairių sričių specialistų, straipsnių autorių, nuoširdžiai prisidėjusių prie šio leidinio išleidimo, šaknimis ir prigimtimi tikrų gelgaudiškiečių – nesulaukė knygos pasirodymo dienos. Už tai, kad šiandien „Gelgaudiškio“ monografiją laikome savo rankose turime dėkoti „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui, kuris per dešimtį metų į šį leidinį įdėjo daug pastangų, dvasinių, materialinių ir finansinių resursų.
kojinesPraėjusiais metais savivaldybės administracija seniūnijų socialinėms darbuotojoms jų profesinės šventės proga padovanojo guminius batus, o šiais metais, kad jų kojos nesušaltų, įteiktos ir vilnonės kojinės. Tačiau ne tik tokios dovanos buvo dalijamos socialiniams darbuotojams.

Nuotr. Socialinės paramos skyriaus specialistės Danos Kupstaitienės rankose – profesinės šventės proga socialinėms darbuotojoms skirtos vilnonės kojinės.


Rugsėjo 27-ąją šalyje minima Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Rajone šiais metais ji išskirtinė tuo, kad pirmą kartą profesinės dienos minėjimas vyko bažnyčioje. Pirmiausiai ta proga Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios, vėliau vyko Kauno valstybinio muzikinio teatro solistų Ritos Preikšaitės ir Tomo Ladigos koncertas, po kurio prasidėjo Padėkų bei atminimo dovanų teikimas.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė, sveikindama visus susirinkusius į Dievo namus, atkreipė dėmesį, kad tai simboliška vieta, nes būtent bažnyčios aplinkoje prasidėjo pirmasis socialinis darbas, prie bažnyčių buvo steigiami įvairūs globos namai, teikiama parama.
augustaitisGintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį penktadienį Šakių bibliotekoje surengtas save tarpininku tarp didžiojo ir liaudies meno vadinančio Algio Augustaičio kūrybos vakaras, kurio metu atidaryta tapybos darbų paroda bei sutikta autobiografinė knyga „Kitur yra manyje“.

Nuotr. A. Augustaitis pripažįsta, kad per vėlai suprato, jog gyvenime reikia nuolat mokytis. Tai jis daro ir skaitydamas savo naujai išleistą knygą.

Parodoje pristatyti dešimties metų laikotarpio A. Augustaičio darbai, kaip ir visuomet, traukia akį spalvų sodrumu. Ne vienas specialistas yra kalbėjęs, kad jo darbuose ryškiai ir drąsiai atsiskleidžia žmogaus patirtis, istorija bei santykis su pasauliu. Paveiksluose naudojami simboliai kalba apie prasmę, kančią su viltimi, susitaikymą, nostalgiją. Visgi pats autorius, kilęs iš Kiaulupių kaimo, Šakių rajono, pripažino, kad duoklės Zanavykijai jis dar neatidavė ir savo darbuose ją dar tikrai bandys perteikti.
duonos_sventeRugsėjo 21 dieną Zanavykų krašto muziejaus kiemelyje vyko jau dešimtoji tradicinė duonos šventė „Duonos kelias nuo grūdo iki stalo“. Pasak Zanavykų krašto muziejaus etnografės Rimos Vasaitienės, džiugu, kad šakiečiai atsigręžia į etnokultūrą, stengdamiesi ją pažinti, puoselėti ir išsaugoti praeities žavesį, nuotaiką, prisimindami lietuvių kultūros šaknis, trokšdami parodyti kitiems, kuo mes esame įdomūs ir išskirtiniai.

Nuotr. Senuosius duonos gaminimo įrankius vaikai šiandien gali pamatyti nebent muziejų ekspozicijose. Gal todėl jie taip traukė mažuosius šventės dalyvius.

Kaip lietuviai nuo seno garbino duoną, suteikdami jai stebuklingų galių, taip ir mūsų krašto mokiniai, mokytojai, bendruomenės žmonės kasmet aktyviai susirenka į šią etnokultūrinių krašto tradicijų puoselėjimo šventę. Nors šiais laikais maisto produktų pasirinkimas toks didžiulis, kad mes galime prasimaitinti ir nevalgydami duonos, bet buvo laikai, kai žmogus be duonos vargiai galėjo išgyventi. Tam, kad ant stalo būtų padėtas kasdieninės duonos kepalas, turi būti nueitas ilgas kelias – nuo dirvos paruošimo iki duonos iškepimo. Apie šį kelią iki stalo susirinkusiems ne tik pasakojo, bet ir, pasitelkę senuosius padargus, gyvai demonstravo muziejaus darbuotojai. Toks nelengvas duonos gimimo kelias primena žmogaus gyvenimo, dvasinio tobulėjimo kelią, todėl, pasak R.Vasaitienės, duona tokia sava. Senovėje buvo manoma, kad ji slepia gyvenimo ir mirties paslaptį, kad ji – tarpininkė tarp dviejų pasaulių, padedanti žmonėms „susikalbėti“ su protėvių vėlėmis.  Pasėtas grūdas turi pirmiausiai numirti tam, kad vėl atgytų ir iš jo išaugtų daigelis. Todėl senovėje buvo manoma, kad rugio daigas atneša žinią iš mirusiųjų pasaulio. Štai kodėl iki dabar išlikęs paprotys po Kūčių vakarienės nakčiai ant stalo palikti duonos vėlėms pasivaišinti.
zypliu_atidarymasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Po dešimtmetį vykusių intensyvių Zyplių dvaro ansamblio restauravimo darbų šį šeštadienį iškilmingai atvertos centrinių rūmų durys. Kultūros ir turizmo reikmėms pritaikytame kultūros paveldo objekte tikimasi dar intensyvesnės visuomeninės, meninės veiklos, kurios ir taip niekuomet čia nestigo. Centrinių rūmų atidarymo akimirką Lukšių seniūnas Vidas Cikana, užplūstas nė karto gyvenime dar nepatirtų jausmų, džiaugėsi naujai įkurtu laužu, kuris turės ilgai rusenti.   

Nuotr. Šeštadienį buvo atvertos restauruotų Zyplių dvaro centrinių rūmų durys. Rūmų atidarymo šventinis šurmulys tęsėsi dvi dienas.

Pastangos pasiteisino

Rugsėjo 22-osios rytą dailiai pasidabinusios dvaro damos šiltai sutiko kiekvieną svečią, atėjusį pasigrožėti restauruotais centriniais dvaro rūmais. Dvaro ansamblio, kurį sudaro 13 pastatų –  rūmai, dvi oficinos, kumetynai bei kiti paveldiniai dvaro pastatai, atstatymui prireikė ištiso dešimtmečio. Sakoma,  kad dvarai visais laikais buvo švietimo ir šalies pragyvenimo lygio rodiklis.
lelesRugsėjo 14 dieną Zanavykų krašto muziejuje atidaryta personalinė vilnietės Aldonos Stasiūnaitės -Pečiūrienės lėlių ir kompiuterinių piešinių paroda. Ją mūsų krašte pasitiko gausi ir įvairiaspalvė publika. Gyvos ir išraiškingos lėlių akys, kuriose atsispindėjo visi žmogiški jausmai, niekam neleido likti abejingais.

Nuotr.  A. Stasiūnaitės – Pečiūrienės sukurtos lėlės, be galo gyvomis ir išraiškingomis akimis, niekam neleido likti abejingais.

Parodą A. Stasiūnaitės - Pečiūrienės kūrybos eilėmis pristatė Zanavykų krašto muziejaus etnologė Rima Vasaitienė, kuri dėkojo autorei už galimybę išvysti jos sukurtas lėles ir pamatyti tokį pasaulį, kokį mato kuriantis žmogus. Parodos lankytojus labiausiai sužavėjo lėlės, kurioms niekas negalėjo likti abejingas. „Jos atrodo tokios tikros ir gyvos, kad rodos ims ir prakalbės arba sumirksės savo didelėmis ir be galo išraiškingomis akimis, kuriose atsispindi visi žmogiški jausmai -  ir liūdesys, ir džiaugsmas, ir meilė.
rugyteRugsėjo 13 dieną Šakių rajono savivaldybės fojė buvo atidaryta visiems gerai žinomos dailininkės, pedagogės Lolitos Rūgytės darbų paroda „Jums“. Susirinkusieji galėjo grožėtis auksinio rudens spalvomis nutapytais darbais.

Nuotr. Lolita Rūgytė atviravo, kad labiausiai jai trūksta laiko, kurį galėtų skirti tapybai.

Po susirinkusiųjų sveikinimų Lolita Rūgytė pasakojo, kad įkūrus Meno skyrių atsirado ir dailė. Ji džiaugėsi ne tik esamais savo Šakių meno mokyklos auklėtiniais, bet jau ir išėjusiais, grakščiai teptuką valdančiais žmonėmis. Lolita buvo patenkinta, kad savo darbus galėjo parodyti visiems susirinkusiems. „Džiaugiuosi, jei nors vienas darbas kam patinka, smagu, jei mano kūrinys gali suteikti kam nors džiaugsmo, o jei bus liūdna, ateikit pažiūrėti parodą“, – kviesdama ne vieną kartą užsukti į parodą pasakojo Lolita. Dailininkė buvo dėkinga muzikinį foną sukūrusiems Agnei ir Nerijui, taip pat savo mamai už paramą ir palaikymą.

Visi susirinkusieji džiaugėsi, kad Lolita randa laiko ne tik savo auklėtiniams, bet ir sau, kai gali atsiriboti nuo visų savo kasdienių darbų ir atsiduoti kūrybai. Žinoma, kas geriau jei ne Lolitos auklėtinės gali papasakoti apie dailininkę kaip apie mokytoją. Auklėtinės žavėjosi mokytojos kūrybiškumu, eksperimentavimu, dideliu laiko skyrimu joms, nuolat spinduliuojančia šiluma.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos