- Aprašymas

Nuotr. Centro lankytojai ir parodos autoriai džiaugėsi jiems parodytu dėmesiu.
Sutrikusio intelekto žmonių dienos centrą lankantys neįgalieji ne kartą yra pristatę savo veltus, pieštus ar lipdytus darbelius. Šįkart paroda išsiskyrė tuo, kad visi darbeliai sukurti iš laikraščių. Parodoje pristatyti įvairūs krepšeliai, vazos, pintinės, skrybėlės, piešinių rėmeliai, dekoracijos. Tokia technika reikalauja nemažo kruopštumo – reikia prisukti ir privynioti nemažai laikraščių, kad iš jų galėtum konstruoti norimą daiktą.
Centro socialinė darbuotoja Ingrida Kazlauskienė susirinkusiesiems kalbėjo, kad kūryba skatina mąstymą, individualumą, kruopštumą, savęs pažinimą, todėl centro lankytojai ir skatinami kurti. Moteris dėkojo visiems juos palaikantiems ir skatinantiems nesėdėti vietoje, kurti, nes centro lankytojams ypač svarbu jausti supratimą.
Skaityti daugiau... Komentuoti
- Aprašymas

Nuotr. „Vivos“ šokėjos ir jų vadovė L. Saunorienė (pirma iš dešinės) džiaugėsi ne tik pasirodymu, bet ir sulauktu įvertinimu.
„Nors dalyvavome daugelyje konkursų ir koncertavome daugelyje miestų, tačiau kruiziniame laive pasirodyti teko pirmą kartą“,- pasakojo L. Saunorienė. Šokėjas džiugina bet kokios kelionės, kuriose jos gali parodyti ką moka, tačiau šįkart vadovei ir kolektyvui teigiamą įspūdį paliko netradicinė pasirodymo vieta. Su šokių mokytoja keliavo Šakių šokių grupė „Viva“, ir šokių grupė „TNT“ iš Tauragės. Nugalėti konkurentus iš Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos nebuvo lengva, tačiau L. Saunorienės vadovaujamos grupės užėmė garbingas antrąją ir trečiąją vietas. Pirmoji vieta atiteko latviams. Laimėtojai buvo apdovanoti diplomais ir taurėmis, kuriomis dabar džiaugiasi šokėjos. „Renginyje nebuvome vieninteliai Lietuvos atstovai, konkurse taip pat dalyvavo lietuvaičiai iš Klaipėdos ir Varėnos“,- sakė mokytoja. Po pirmojo vakaro pasirodymų, atplaukus į Stokholmą, dalyviai turėjo galimybę pasivaikščioti po miestą.
- Aprašymas

Nuotr. A. Šešelgienė džiaugėsi į parodą susirinkusiais draugais ir svečiais.
Moterį nuo penkerių metukų mezgimo meno mokė močiutė. „Keičiasi tik formos – mezginiai, nėriniai, nuo 2002 metų siuvinėju kryželiu“,- teigė A. Šešelgienė.
Aidos Šešelgienės riešinės netikėtai atklydo į Zyplių dvarą. Parodos atidarymas prasidėjo skambia Inesos Bagdanavičienės ir Remigijaus Poderio daina, skirta A. Šešelgienei ir svečiams, susirinkusiems ją pasveikinti.
- Aprašymas

S. Lampickas gimė 1962 metais Pakruojo rajone, Rozalime. Medžio drožyba susidomėjo 1989 metais. 1991 metais surengė pirmąją autorinę parodą Alytuje. Nuo 1992 metų jis Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, 2005-aisiais jam suteiktas meno kūrėjo statusas.
Alytuje S. Lampickas yra surengęs ne vieną autorinę parodą, taip pat jo darbai buvo pristatyti ir kituose Lietuvos miestuose, užsienyje. Menininkas dalyvauja medžio drožėjų pleneruose. Jis du kartus yra tapęs L. Šepkos vardo premijos laureatu, Alytaus miesto savivaldybės kultūros premijos laureatu, geriausiu Alytaus apskrities liaudies meistru.
„Jaučiuosi įbridęs į svaiginančią kūrybos, ieškojimų, atradimų ir nusivylimų upę. Drožyba lyg magija, lyg stovėjimas prie gilaus šulinio, kai semi, semi vandenį, o jo daugėja“ , - teigia parodos autorius.
- Aprašymas

Nuotr. Bibliotekos draugų vakare viešėjusi rašytoja A. Ruseckaitė šakiečiams pristatė knygą „Šešėlis JMM“ (Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai).
Šakių viešojoje bibliotekoje šiųmetė Nacionalinė bibliotekų savaitė startavo su Mažąja knygų muge. Čia buvo galima nebrangiai įsigyti rajono literatų, bibliotekos bei kitų autorių knygų.
Didelis dėmesys skiriamas vaikų rašytojo, pedagogo ir publicisto Prano Mašioto 150-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Apsilankiusieji knygų parodoje galėjo išvysti prieš šimtą metų išleistą rašytojo knygelę „Mano dovanėlė“. Beje, garsus mūsų krašto rašytojas per savo gyvenimą sukūrė apie 200 pasakų, išleido 150 knygų. Pirmadienį vyks vaikų knygos šventė „Pasakų senelis Pranas Mašiotas“. Ta proga bibliotekoje svečiuosis Kauno valstybinio lėlių teatro aktoriai Indrė Taločkaitė ir Remigijus Endriukaitis. Bus aptariami vaikų ir jaunimo kūrybos plakatai, skirti Prano Mašioto metams Zanavykijoje paminėti. Visi vaikų plakatai kurį laiką bus eksponuojami bibliotekos Žiemos sodo galerijoje.
- Aprašymas

Nuotr. Gitaristų ringe susirungė Vilkaviškio, Jurbarko, Raudondvario ir mūsų rajono jaunieji gitaristai.
Komisijos pirmininkas Arūnas Danielius bei jos nariai: muzikos mokytoja Ramunė Valaitienė, Šakių rajono gitaristų klubo garbės narys ir Menų festivalio „Pilies aidas“ Jurbarko rajone pagrindinis organizatorius Saulius Lapėnas, muzikos mokytojas Donatas Šlivinskas buvo maloniai nustebinti jaunųjų atlikėjų virtuoziškumu. Pirmąją vietą laimėjo merginų duetas - Marta Kriščiokaitytė ir Patricija Baužaitė iš Jurbarko. Antroji vieta atiteko kriūkietei Jurgitai Petkūnaitei. Trečiąją vietą iškovojo vilkaviškiečių duetas - Svajūnė Kažinauskaitė ir Justė Venskūnaitė.
- Aprašymas

Nuotr. Birželio mėnesį D. Požaitis žada įspūdingą senovės baltų amatų ir karybos festivalį.
Birželio 8 - 9 dienomis Plokščių seniūnijos Panemunių regioninio parko teritorijoje, ant Nemuno kranto, planuojamas šalyje analogo neturintis festivalis „Karo žirgas”. Pasak pagrindinio festivalio organizatoriaus, klubo „Sūduvos tauras“ prezidento D. Požaičio, festivalyje pasirodyti pakviesti istoriniai klubai iš Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos.
Svečiai regės pusės hektaro plote įkurtą senovinį kiemą. Čia bus rodomas pagal 9 a. Vulstono aprašymus žuvusios kario mantos dalijimas. Pagal tradiciją geriausiais žirgais raiti kariai tarpusavyje varžysis dėl kario mantos turto. Pasak D. Požaičio, festivalyje nestigs žirgų rungčių.
- Aprašymas

Šv. Jurgis - krikščionybės nešėjas, gynėjas, gyvulėlių globėjas. Neveltui jo vardas, reiškia „žemdirbys“. Todėl Jurginių šventė švenčiama pavasarį, kai prasideda žemės darbai. Tiek lietuvių, tiek latvių pagoniški papročiai yra labai panašūs. Per Jorę būdavo išgenami į ganyklas gyvuliai, arkliai išvaromi naktigonėn. Su šiuo laikotarpiu susiję įvairūs apsisaugojimo nuo burtininkų, raganų ir vilkolakių ritualai, iš kurių bene svarbiausias - gaidžio aukojimas. Tą rytą niekam nevalia eiti iš trobos laukan, kol šeimininkas neapėjo sodybos ir nepaaukojo gaidžio.
Paieška
Archyvas
Paskutinės naujienos
Populiarios naujienos
UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos