baneris leidinys

augustaitisGintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį penktadienį Šakių bibliotekoje surengtas save tarpininku tarp didžiojo ir liaudies meno vadinančio Algio Augustaičio kūrybos vakaras, kurio metu atidaryta tapybos darbų paroda bei sutikta autobiografinė knyga „Kitur yra manyje“.

Nuotr. A. Augustaitis pripažįsta, kad per vėlai suprato, jog gyvenime reikia nuolat mokytis. Tai jis daro ir skaitydamas savo naujai išleistą knygą.

Parodoje pristatyti dešimties metų laikotarpio A. Augustaičio darbai, kaip ir visuomet, traukia akį spalvų sodrumu. Ne vienas specialistas yra kalbėjęs, kad jo darbuose ryškiai ir drąsiai atsiskleidžia žmogaus patirtis, istorija bei santykis su pasauliu. Paveiksluose naudojami simboliai kalba apie prasmę, kančią su viltimi, susitaikymą, nostalgiją. Visgi pats autorius, kilęs iš Kiaulupių kaimo, Šakių rajono, pripažino, kad duoklės Zanavykijai jis dar neatidavė ir savo darbuose ją dar tikrai bandys perteikti.
duonos_sventeRugsėjo 21 dieną Zanavykų krašto muziejaus kiemelyje vyko jau dešimtoji tradicinė duonos šventė „Duonos kelias nuo grūdo iki stalo“. Pasak Zanavykų krašto muziejaus etnografės Rimos Vasaitienės, džiugu, kad šakiečiai atsigręžia į etnokultūrą, stengdamiesi ją pažinti, puoselėti ir išsaugoti praeities žavesį, nuotaiką, prisimindami lietuvių kultūros šaknis, trokšdami parodyti kitiems, kuo mes esame įdomūs ir išskirtiniai.

Nuotr. Senuosius duonos gaminimo įrankius vaikai šiandien gali pamatyti nebent muziejų ekspozicijose. Gal todėl jie taip traukė mažuosius šventės dalyvius.

Kaip lietuviai nuo seno garbino duoną, suteikdami jai stebuklingų galių, taip ir mūsų krašto mokiniai, mokytojai, bendruomenės žmonės kasmet aktyviai susirenka į šią etnokultūrinių krašto tradicijų puoselėjimo šventę. Nors šiais laikais maisto produktų pasirinkimas toks didžiulis, kad mes galime prasimaitinti ir nevalgydami duonos, bet buvo laikai, kai žmogus be duonos vargiai galėjo išgyventi. Tam, kad ant stalo būtų padėtas kasdieninės duonos kepalas, turi būti nueitas ilgas kelias – nuo dirvos paruošimo iki duonos iškepimo. Apie šį kelią iki stalo susirinkusiems ne tik pasakojo, bet ir, pasitelkę senuosius padargus, gyvai demonstravo muziejaus darbuotojai. Toks nelengvas duonos gimimo kelias primena žmogaus gyvenimo, dvasinio tobulėjimo kelią, todėl, pasak R.Vasaitienės, duona tokia sava. Senovėje buvo manoma, kad ji slepia gyvenimo ir mirties paslaptį, kad ji – tarpininkė tarp dviejų pasaulių, padedanti žmonėms „susikalbėti“ su protėvių vėlėmis.  Pasėtas grūdas turi pirmiausiai numirti tam, kad vėl atgytų ir iš jo išaugtų daigelis. Todėl senovėje buvo manoma, kad rugio daigas atneša žinią iš mirusiųjų pasaulio. Štai kodėl iki dabar išlikęs paprotys po Kūčių vakarienės nakčiai ant stalo palikti duonos vėlėms pasivaišinti.
zypliu_atidarymasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Po dešimtmetį vykusių intensyvių Zyplių dvaro ansamblio restauravimo darbų šį šeštadienį iškilmingai atvertos centrinių rūmų durys. Kultūros ir turizmo reikmėms pritaikytame kultūros paveldo objekte tikimasi dar intensyvesnės visuomeninės, meninės veiklos, kurios ir taip niekuomet čia nestigo. Centrinių rūmų atidarymo akimirką Lukšių seniūnas Vidas Cikana, užplūstas nė karto gyvenime dar nepatirtų jausmų, džiaugėsi naujai įkurtu laužu, kuris turės ilgai rusenti.   

Nuotr. Šeštadienį buvo atvertos restauruotų Zyplių dvaro centrinių rūmų durys. Rūmų atidarymo šventinis šurmulys tęsėsi dvi dienas.

Pastangos pasiteisino

Rugsėjo 22-osios rytą dailiai pasidabinusios dvaro damos šiltai sutiko kiekvieną svečią, atėjusį pasigrožėti restauruotais centriniais dvaro rūmais. Dvaro ansamblio, kurį sudaro 13 pastatų –  rūmai, dvi oficinos, kumetynai bei kiti paveldiniai dvaro pastatai, atstatymui prireikė ištiso dešimtmečio. Sakoma,  kad dvarai visais laikais buvo švietimo ir šalies pragyvenimo lygio rodiklis.
lelesRugsėjo 14 dieną Zanavykų krašto muziejuje atidaryta personalinė vilnietės Aldonos Stasiūnaitės -Pečiūrienės lėlių ir kompiuterinių piešinių paroda. Ją mūsų krašte pasitiko gausi ir įvairiaspalvė publika. Gyvos ir išraiškingos lėlių akys, kuriose atsispindėjo visi žmogiški jausmai, niekam neleido likti abejingais.

Nuotr.  A. Stasiūnaitės – Pečiūrienės sukurtos lėlės, be galo gyvomis ir išraiškingomis akimis, niekam neleido likti abejingais.

Parodą A. Stasiūnaitės - Pečiūrienės kūrybos eilėmis pristatė Zanavykų krašto muziejaus etnologė Rima Vasaitienė, kuri dėkojo autorei už galimybę išvysti jos sukurtas lėles ir pamatyti tokį pasaulį, kokį mato kuriantis žmogus. Parodos lankytojus labiausiai sužavėjo lėlės, kurioms niekas negalėjo likti abejingas. „Jos atrodo tokios tikros ir gyvos, kad rodos ims ir prakalbės arba sumirksės savo didelėmis ir be galo išraiškingomis akimis, kuriose atsispindi visi žmogiški jausmai -  ir liūdesys, ir džiaugsmas, ir meilė.
rugyteRugsėjo 13 dieną Šakių rajono savivaldybės fojė buvo atidaryta visiems gerai žinomos dailininkės, pedagogės Lolitos Rūgytės darbų paroda „Jums“. Susirinkusieji galėjo grožėtis auksinio rudens spalvomis nutapytais darbais.

Nuotr. Lolita Rūgytė atviravo, kad labiausiai jai trūksta laiko, kurį galėtų skirti tapybai.

Po susirinkusiųjų sveikinimų Lolita Rūgytė pasakojo, kad įkūrus Meno skyrių atsirado ir dailė. Ji džiaugėsi ne tik esamais savo Šakių meno mokyklos auklėtiniais, bet jau ir išėjusiais, grakščiai teptuką valdančiais žmonėmis. Lolita buvo patenkinta, kad savo darbus galėjo parodyti visiems susirinkusiems. „Džiaugiuosi, jei nors vienas darbas kam patinka, smagu, jei mano kūrinys gali suteikti kam nors džiaugsmo, o jei bus liūdna, ateikit pažiūrėti parodą“, – kviesdama ne vieną kartą užsukti į parodą pasakojo Lolita. Dailininkė buvo dėkinga muzikinį foną sukūrusiems Agnei ir Nerijui, taip pat savo mamai už paramą ir palaikymą.

Visi susirinkusieji džiaugėsi, kad Lolita randa laiko ne tik savo auklėtiniams, bet ir sau, kai gali atsiriboti nuo visų savo kasdienių darbų ir atsiduoti kūrybai. Žinoma, kas geriau jei ne Lolitos auklėtinės gali papasakoti apie dailininkę kaip apie mokytoją. Auklėtinės žavėjosi mokytojos kūrybiškumu, eksperimentavimu, dideliu laiko skyrimu joms, nuolat spinduliuojančia šiluma.
Šių metų rugsėjo 7 dieną buvo paminėtas Šakių miškų urėdijos 55-erių metų įkūrimo jubiliejus bei Miškininko diena. Šventėje dalyvavo ne tik esami urėdijos darbuotojai, bet ir gausus buvusių urėdijos miškininkų būrys – ilgametis miškų urėdas Ksaveras Vaičiūnas, Klevinių girininkijos girininkas Stanislovas Šimoliūnas, vyr. inžinierius Dionyzas Ruočkus, Šakių girininkijos eigulys Vytautas Čebanauskas ir kiti.

Šiemet VĮ Šakių miškų urėdijai, vadovaujamai urėdo Sigito Tamošaičio, sukako 55-eri metai. Urėdija buvo įkurta 1957 m. sausio 1 dieną. Rajone, minint Miškininko dieną, buvo prisimintas ir šis gražus jubiliejus. Urėdas S. Tamošaitis padėkojo visiems susirinkusiesiems už jų indėlį saugant ir prižiūrint miškus. Pasak urėdo,  minimas jubiliejus yra gražus ilgo ir prasmingo miškininkų darbo įvertinimas, tačiau šiuos 55-erius metus palyginus su medžio metais, su miškais, kurie Suvalkijos kraštuose žaliuoja jau šimtmečiais, tai tėra nedidelė laiko atkarpa. Kai kuriuose istoriniuose šaltiniuose minima, kad tuo metu Suvalkijos miškingumas buvo net 80 procentų. 1827 metais krašto miškai jau buvo suskirstyti į girininkijas, kurioms vadovavo vyresnieji girininkai. „Kita vertus, palyginus su žmogaus metais - 55-eri metai yra branda. Ne vienas miškininkas urėdijai ir miškui atidavė visą savo gyvenimą išdirbdami joje keturiasdešimt ir daugiau metų. Jie miškui paaukojo gražiausius savo gyvenimo metus. Tik tokių žmonių dėka ir minime urėdijos jubiliejų“,- teigė S. Tamošaitis. Šventės metu Generalinės miškų urėdijos pasižymėjimo ženklas „Už nepriekaištingą tarnybą“ buvo įteiktas Šilagirio girininkijos girininkui Jonui Steponavičiui. Generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko padėkos raštai už nuoširdų ir sąžiningą darbą urėdijos labui buvo įteikti vyriausiajam inžinieriui Gintarui Bacevičiui, Klevinių girininkijos girininkui Mindaugui Jankauskui, Baltkojų girininkijos girininkui Raimondui Tamašauskui, Sutkų girininkijos eiguliui Egidijui Sutkui, vairuotojui Rimantui Senkai. Šakių miškų urėdas S. Tamošaitis padėkos raštus įteikė ilgamečiam urėdijos darbuotojui Vidui Petrui Jokūbauskui ir Gelgaudiškio girininkijos girininko pavaduotojui Mantvydui Maciukevičiui, trečią kvalifikacinę girininko klasę suteikė Lekėčių girininkijos girininkui Žydrūnui Kupstaičiui bei Sutkų girininkijos girininkui Antanui Ižganaičiui.

„Draugo“ inf.
turcinaiAsta GVILDIENĖ

Rugsėjo 13 dieną negausi Turčinų kaimo bendruomenė susirinko paminėti 87 – ųjų kraštiečio  literato, teisininko, politinio bei visuomenės veikėjo Justino Zubricko mirties metinių. Turčinų seniūnaitis Pranas Kuncaitis apgailestavo, kad šis iškilus mūsų krašto žmogus, dirbęs ketvirtajame Lietuvos ministrų kabinete, šiandien yra pamirštas ir Amerikoje labiau gerbiamas nei Lietuvoje.

Nuotr. Turčinų seniūnaitis P.Kuncaitis, vykdydamas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos N.Manikienės prašymą, pagerbė  Turčinuose gimusio literato, politinio ir visuomenės veikėjo J.Zubricko  atminimą.

Labiau vertinamas Amerikoje

Pasak P.Kuncaičio, labai norėtųsi gimtuosiuose J.Zubricko Turčinuose jo atminimui pastatyti gražų paminklinį akmenį ir ateinančioms kartoms palikti nepamirštą pėdsaką apie šį iškilų Lietuvos ir mūsų rajono žmogų. Iš tiesų, kai kiti žymūs mūsų krašto veikėjai aukštinami skulptūrose ir jiems pastatytas ne vienas paminklinis akmuo net keliose rajono vietovėse, šiam šviesuoliui atminti seniūnaičio pastangomis šiandien pastatytas viso labo tik blokinis, rudeninėmis gėlėmis apsodintas keturkampis vazonas. P.Kuncaitis neslėpė nuoskaudos, kad ir paminklas Kudirkos Naumiesčio kapinėse, kur Amžinojo poilsio atgulė J.Zubrickas, atvežtas iš Amerikos, o ne lietuvių pastatytas. „Įdomus dalykas. Išeitų Amerikoje mūsų literatas, politinis ir visuomenės veikėjas, besivadinęs Tirčiniškio slapyvardžiu, buvo garsus žmogus. Ten jį labiau atsimena ir vertina nei Lietuvoje ar jo gimtajame krašte“, - apgailestavo P.Kuncaitis.
zurnalistai_dvarasAntradienį rajone lankėsi grupė šalies žurnalistų ir redaktorių. Jie aplankė Zyplių ir Gelgaudiškio dvarus, domėjosi, kaip vyksta šių dvarų atstatymo darbai, su kokiomis problemomis susiduria projektų įgyvendintojai.

Šią pažintinę kelionę organizavo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, kurios tikslas buvo parodyti žiniasklaidos atstovams agentūros administruojamus, o projektų vykdytojų įgyvendinamus projektus ES struktūrinių fondų lėšų parama. Svečius lydėjo rajono meras Juozas Bertašius, savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas, Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė Aurelija Papievienė. Apie Zyplių dvarą pasakojo Lukšių seniūnas Vidas Cikana, su Gelgaudiškio dvaru svečius supažindino miestelio bendruomenės centro pirmininkas Edgaras Pilypaitis.   

„Draugo“ inf.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos