Asta GVILDIENĖ

Rugpjūčio 4 dieną J.Jablonskio tėviškės sodyboje (Rygiškių kaime) pirmą kartą vyko Kauno Kyumeikan kendo mokyklos ir Patašinės laisvalaikio salės kolektyvų organizuojamas renginys „Zanavykų krašte raudona saulė“, kurio metu  buvo galima artimiau susipažinti tiek su lietuvių, tiek su japonų kultūromis: tradicijomis, papročiais, muzika, rūbais, amatais. Į jį atvyko antrasis Japonijos ambasados Lietuvoje sekretorius Takuro Mori.

Nuotr.  Svečiai iš Japonijos domėjosi japoniškais suvenyrais, tačiau labiausiai juos sužavėjo lietuviškų amatų  dirbtuvėlės.

Nors mūsų rajone pirmą kartą susipynė lietuviška ir japoniška kultūra, tačiau galima sakyti, kad tai jau antras kartas, kai šakiečiai galėjo ne tik rankomis, bet ir širdimi prisiliesti prie Tekančios saulės šalimi vadinamos Japonijos tradicijų. Pirmą kartą jos rajono gyventojus paviliojo mums neįprastų  rašmenų piešimo - kaligrafijos pamokomis, kurias šių metų pradžioje vedė Raimonda Strazdienė iš Kauno Kyumeikan kendo mokyklos.

Tarybos nario Kęstučio Smirnovo globojamas renginys „Zanavykų krašte raudona saulė“ buvo organizuojamas ne rajono centre Šakiuose, bet gamtos apsuptyje, provincijos sodyboje. Tai buvo netgi privalumas – atvyko tik tie, kas tikrai domisi ir prijaučia Japonijos kultūrai bei tradicijoms. Pirmą kartą mūsų krašte besilankantis Takuro Mori taip pat džiaugėsi, kad tokiame renginyje galėjo dalyvauti kaimo, o ne pramogų išlepinti didmiesčių gyventojai.  

Sandra JUŠKAITĖ

Rugpjūčio 6-8 dienomis vyko šeštoji Aistės Bakaitės organizuojama stovykla „Mokomės bendrauti ir bendradarbiauti “. Šios stovyklos pagrindinis tikslas – skatinti jaunimo užimtumą vasaros metu, rūpintis jų aktyvumu, tarpusavyje kalbėtis apie įvairius jaunimui rūpimus dalykus.

Nuotr. Viena iš stovyklos pramogų – bendro šokio mokymasis.

Stovykla tobulėja

Ši idėja, jog reikia rengti tokias stovyklas gimė prieš šešerius metus, kai Aistė pradėjo pirmininkauti moksleivių taryboje, kurioje visas dėmesys buvo skiriamas vien jauniems žmonėms.

Aistė pasakojo, kad jai nereikia kviestis žmonių, kad kasmet dalyvautų stovykloje. Jaunimas vieni per kitus sužino apie stovyklą ir joje dalyvauja. Norinčiųjų būna tiek daug, kad reikia atsirinkti kuo įvairesnius žmones. Kasmet tarp 30 stovyklaujančiųjų labai mažą dalį sudaro vyriškos lyties atstovai. Šiemet, kaip ir kasmet, stovykloje dominuoja merginos. Šioje stovykloje sulaukta šešių vaikinų ir virš 20 merginų. Dalyvaujančiųjų amžius įvairus – jauniausiajam nariui 14 metų, o vyriausiajai – stovyklos organizatorei ir vadovei Aistei – 22. Ji džiaugėsi, kad kiekvienais metais rengiamoje stovykloje atsiranda naujų žmonių. Stovykla tobulėja kiekvienais metais, nes kartą  padarytos klaidos išmoko daugiau jų nebekartoti. Visa stovyklos aura priklauso nuo pačių dalyvių – kaip jie bus nusiteikę, kaip sutars tarpusavyje ir pan.

Asta GVILDIENĖ

Rugpjūčio 1 dieną Gelgaudiškio miestelio bendruomenė plūste užplūdo naujai rekonstruotą kultūros centrą. Atidarymo šventėje netrūko nei geros nuotaikos, nei staigmenų, nei improvizuotų nukrypimų nuo scenarijaus. Moderniai įrengtoje salėje laisvų minkštakrėslių neliko. Jaunimui teko atsargiai ramstyti dažais kvepiančias naujut naujutėlaites sienas. Atsilaupęs fasadas, kiauras stogas, drėgmės sugadintos scenos grindys ir sienos šiandien neatpažįstamai pasikeitę, o fojė interjerą puošia įspūdinga Vaido Pračkailos tapybos darbų paroda.

Nuotr. Miestelio bendruomenė aikčiojo iš nuostabos, pamačiusi suremontuotą ir naujais minkštakrėsliais pasipuošusią kultūros centro salės erdvę.

Atidarymo renginyje nukrypimas nuo scenarijaus

„Kadangi pastatas nėra naujas, o tik rekonstruotas, tai nebus ir jokių juostelių kirpimo“, - nusprendė kultūros centro direktorius Edgaras Pilypaitis, praėjusį mėnesį atšventęs pirmąjį savo kultūrinio darbo dešimtmetį. Garbinga salės durų atrakinimo misija buvo patikėta renginyje dalyvavusiam rajono savivaldybės merui Juozui Bertašiui.

Penktadienio vakarą Girėnų kaimo tvenkinio saloje trečią kartą buvo organizuojamas Purvinų šokių maratonas. Šiųmetiniame maratone save išbandė penki vyrukai ir viena moteris. Konkurso laimėtojai buvo apdovanoti vertingais prizais.

Nuotr. Pirmąją vietą maratone laimėjo šakietis Paulius Endriukaitis.   

Jau trečius metus iš eilės neformali jaunimo grupė „Notitel“, vadovaujama Justo Vizgirdos, organizavo išskirtinį vasaros renginį – Purvinų šokių mataroną. Jėgas panorę išbandyti šokėjai purvo skonį galėjo pajusti Girėnų kaimo tvenkinio saloje specialiai įrengtoje klampynėje. Norinčiųjų šokti, deja, nebuvo labai daug. Šiemet šokėjų sulaukta kiek mažiau nei pernai – iš viso tik šešių. Tik vienas maratono dalyvis atvyko iš Marijampolės. Visi kiti buvo šakiečiai, tarp kurių ir vienintelė moteris Laura. Tad renginio dieną startas šokėjams buvo duotas lygiai aštuntą vakaro. Purvynėje šokę maratono dalyviai su keliomis pertraukėlėmis sulaukė pirmą valandą nakties skelbto finišo. Specialiai komisijai, kurią sudarė ankstesnių šokių maratonų dalyviai Greta Unguvaitytė ir Ignas Sadauskas bei Evaldas Ragelis ir Gintaras Bakas, teko spręsti, kurie iš dalyvių verti prizinių vietų. Komisijos sprendimu pirmąją vietą laimėjo šakietis Paulius Endriukaitis. Jam atiteko pakvietimai dviems asmenims visai dienai pasirinktinai į LABAS arba ONE nuotykių parkus. Taip pat pakvietimas į Smalininkų kartodromą bei pakvietimas dviem asmenims į Druskininkų vandens parką. Antrąją vietą maratone iškovojo Eimutis Ripinskas iš Šakių. Jis laimėjo Smalininkų kartodromo abonementą penkiems kartams po 10 minučių, ONE nuotykių parko plaukimą vandenlenčių trasa ir Šakių baseino abonementą vienam asmeniui. Trečioji vieta buvo skirta šakiečiui Aidui Vizgirdai. Jaunuoliui atiteko ekstremalus laisvo kritimo šuolis - drambliaskrydis ir Šakių baseino abonementas vienam asmeniui.

Liepos 27-29 dienomis Zyplių dvare vyko tradicinė respublikinė kalviškosios kryždirbystės paroda-pleneras, kalvystės amato demonstravimas. Jo metu buvo galima ne tik pasigrožėti dvylikos kalvių darbais, bet ir stebėti visą kaldinimo procesą.

Nuotr. Kalvis Edvardas Mačaitis teigė, jog kalvystė nuo tapymo skiriasi tuo, kad kalvis drabužius gali ne tik išsitepti, bet ir visai sudeginti.

Tokie kalvystės plenerai Zyplių dvare rengiami nuo 2004 metų. Pagrindinis šių plenerų tikslas – skatinti kalvių kūrybinį aktyvumą, kalvystės populiarinimą etnografiniame krašte. Kaip pasakojo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininkas Valentinas Jazerskas, kalvystė yra išskirtinis ir įdomus amatas susijęs su ugnimi, kuri šiame amate yra ypatinga. „Kalvių Lietuvoje yra daug, kurie ir balkonus, ir tvoras daro, tačiau, kad darytų kryžius – tik keletas“,− teigė V. Jazerskas.

2009 metais atgaivinta Kalvių Kalvio nominacija šiemet atiteko vilniečiui Vladui Kuzinui, o praėjusiais metais Kalvių Kalviu tapo Vytautas Kryževičius.

Liepos 30 dieną Šakiuose lankėsi Biržų bendruomenė. Pagal projekto skiriamas lėšas, šakiečiai ir biržiečiai kasmet važiuoja vieni pas kitus, taip palaikydami gerus tarpusavio santykius ir draugiškus ryšius.

Penkiasdešimties žmonių grupę lydėjo Šakių rajono bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė Grina Šnirpūnienė ir Rimantas Valiukas, kuruojantis Šakių rajono kaimo bendruomenių centrų veiklą. Atvažiavę biržiečiai pirmiausiai lankėsi Sudargo miestelyje, kur grožėjosi piliakalnių didingumu ir gražumu. Toliau savo kelionę jie tęsė Gelgaudiškyje. Biržiečiai apžiūrinėjo tvarkomą dvarą, jo patalpas. Nuvykę į Mikytus svečiai su kaimo bendruomene pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Biržiečių vizitas baigėsi linksma vakarone.

Sandra JUŠKAITĖ

Liepos 21-31 dienomis Zyplių dvare vyko jubiliejinis dešimtasis tautodailininkų pleneras „Zyplių žiogai – 10“, į kurį sugūžėjo pusšimtis ne tik Šakių rajono auksarankių, bet ir kitų Lietuvos miestų tautodailininkų.

Nuotr. Nuo 2005 metų tautodailininkų pleneruose dalyvaujanti Viktorija Jurgutienė rodė visų plenerų paveikslus, kuriuose vaizduojamos Lukšių apylinkių vietos.

Tinkama vieta darbui

Nebuvo nustatyta viena vieta, kur savo darbus kurtų visi dalyviai. Kiekvienas galėjo eiti, važiuoti ten, kur norėjo – prie bažnyčios, kapinių, eiti į pievas ir piešti ožkas ar įsibridę į vandenį tapyti lelijas.

Lidija Mykolaitienė, gyvenanti Išdaguose, sakė, kad plenere dalyvauja kiekvienais metais. Nors Zyplių dvarą nuo Išdagų skiria nedidelis atstumas, tačiau moteris mano, kad čia – ypatinga vieta darbui, nes namie nėra tinkamos auros, atmosferos daryti gražius darbus. Supanti rami aplinka ir susirinkę bendraminčiai suteikia naujų idėjų ir žinių. Ji vienintelė rajone iš siūlų kuria paveikslus. Lidija pasakojo, kad tobulėja ne tik savo srityje, bet ir kitose – kai atsibosta savo darbas, tada nueina piešti ar molio paminkyti.

Karpinių meistrė Genutė Bučiūnienė džiaugėsi kasmet vykstančiu pleneru ne tik dėl atsipalaidavimo ir nusitekimo darbui, bet ir puikia Zyplių dvaro aplinka, kuri Genutei yra tarsi namai.