baneris leidinys

penkmetisGintarė MARTINAITIENĖ

Prie Šakių vaikų globos namų esantis sutrikusio intelekto žmonių dienos užimtumo centras penktadienį paminėjo savo veiklos penkmetį. Nors, kaip buvo kalbama renginio metu, tai tik perėjimas iš kūdikystės į vaikystę, centrui visi linkėjo sulaukti ir paaugliško, ir kur kas solidesnio gimtadienio.

Nuotr. Centro gimtadienis – didžiausia šventė jį lankantiems neįgaliesiems, taip pat administracijai, darbuotojams.


Sutrikusio intelekto žmonių dienos užimtumo centrą pirmieji neįgalieji pradėjo lankyti dar 2007 metų balandį, oficialiai jis duris atvėrė tik rugsėjį. Kaip aiškino centro įkūrėjas ir Globos namų direktorius Virginijus Kelertas, tiesiog buvo norima pažvelgti, kaip neįgaliesiems seksis bendrauti, apsiprasti vieniems su kitais. „Gal per skambiai pasakyta, kad aš įkūrėjas, nes vienas nieko nebūčiau padaręs.  Už tai, kad esame, dėkoju savivaldybei, Socialinės paramos skyriui ir visiems, kurie kūrė, darė, svajojo. Žinoma, ačiū ir lankytojams, kuriems esame reikalingi“, - renginio metu kalbėjo V. Kelertas.
jaunimasPraėjusią savaitę Šakių J. Lingio parke vyko Šakių rajono moksleivių tarybos organizuotas jungtinis renginys ,,Susitinkam vakare – nominuok 2012“. Antrus metus iš eilės aktyvusis rajono jaunimas rinkosi pabūti kartu. Vakaro metu buvo apdovanoti šių mokslo metų rajono mokyklų geriausieji renginiai, veikliausieji žmonės.

Nuotr. Praėjusią savaitę aktyvus rajono jaunimas vėl rinkosi J. Lingio parke, kur buvo pagerbti labiausiai jaunimui nusipelnę žmonės ir organizacijos.


Aktyvaus rajono jaunimo dėka antrą kartą J. Lingio parke buvo suorganizuotas jaunimui skirtas renginys „Susitikime vakare“, kurį papildė kitas tradicinis renginys „Nominuok 2012“. Į parką sugužėjęs jaunimas buvo supažindintas su Lietuvos moksleivių sąjungos apklausos ,,Kokia Tavo savivalda mokykloje?‘‘ duomenimis, Lietuvos moksleivių parlamento veikla ir visai neseniai Šakiuose atsikūrusios jaunimo organizacijos ,,Darbas‘‘ tikslais.
amatu_mugeGegužės 25 dieną Šakių J. Lingio parke nušurmuliavo jubiliejinė dešimtoji Amatų diena – „Tradiciniai amatai negrimzta užmarštyje“. Renginio staigmenos – mažoji telšietė Rugilė Martinkutė, žemaitiškai paporinusi keletą smagių pasakų, ir didžiuliame katile Ventės ir Šturmų bendruomenių išvirta žuvienė.

Nuotr. Amatų diena – tai ne tik galimybė pamatyti senuosius amatus, bet ir įsigyti patikusį rankdarbį.

Pasak vienos iš šventės iniciatorių ir organizatorių, Zanavykų krašto muziejaus etnografijos specialistės Rimos Vasaitienės, šiandien mūsų namuose sunku rasti senovinių darbo įrankių - verpimo ratelių ar audimo staklių. „Jauniausiajai kartai sunku įsivaizduoti, kaip galima ne pirkti, o patiems susiverpti siūlus, nusipinti pintinę, susirišti šluotą, susimušti sviestą ar išsikepti duoną, - teigė ji. – Būtent todėl ir puoselėjame senųjų amatų tradiciją, kad mūsų vaikai ne tik iš pasakojimų išgirstų, bet ir patys pamatytų daugelį senųjų amatų.“

Iš tiesų, senųjų amatų meistrų netrūko. Smalsūs svečiai ne tik stebėjo, kaip vikriai dirba jų rankos, bet ir patys pasinaudojo galimybe padirbėti prie keramikos, žiedimo staklių, pabandyti drožti, apdirbti metalą, išbandyti kalvio amatą, verpti verpimo rateliu, nerti nagines, karšti vilnas. Per dešimtmetį nei vieno renginio nepraleidęs kalvių kalvis Valdas Paukštys, šiemet į šventę  ne tik pats atvyko, bet ir pakvietė joje dalyvauti juvelyrą Paulių Matuzą bei medžio drožėją Liną Saladį.
Gegužės 31 dieną Kauno suaugusiųjų mokymo centre (Sandėlių 7, Žemieji Šančiai) atidaryta lietuviškų vaikiškų knygelių paroda „Knygos, atkeliavusios iš vaikystės“, skirta tarptautinei vaikų gynimo dienai. Čia pristatyta ištisa vaikiškų knygelių šimtmečio istorijos raida  nuo 1868 iki 1967 metų.

Pirmoji parodos grupė – senosios knygelės vaikams iki 1918 m., antroji – tarpukario ir karo metų knygelės ir periodiniai leidinėliai, trečioji - ankstesniojo tarybinio  laikotarpio (1945-1967 m.) leidiniai. Atskira grupė yra skirta lietuvių išeivijos išleistoms knygelėms. Iš viso parodoje eksponuojama per du šimtus leidinių, atspindinčių to laikotarpio autorių, vertėjų ir dailininkų – iliustratorių darbus. Pasak parodos autoriaus Vidmanto Staniulio, ši kolekcija buvo renkama daugiau kaip  dvidešimt metų. Išskirtinis parodos eksponatas –  Motiejaus Valančiaus pirmoji „Vaikų knygelė su abrozdėliais“, išleista 1868 metais. Tai labai  retas leidinys, šiuo metu yra  rasti tik keli šios knygos egzemplioriai.

Ne vienas mūsų jaučia nostalgiją vaikystės knygoms, iš kurių pradėjome pažinti raides, perskaityti pirmąjį sakinį. Šie leidiniai labai brangūs mūsų širdžiai, juolab, kad retas kuris išsaugojo vaikystėje vartytas knygeles iki šių dienų. Paroda veiks iki birželio 14 dienos.

„Draugo“ inf.
poezijos_pavasarisGegužę dvi savaites šalyje vyko Lietuvos rašytojų sąjungos ir Rašytojų klubo organizuotas 48 -asis tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“. Per šalį skriejantys poetų kūrybos posmai praėjusį ketvirtadienį pasiekė ir Šakių kraštą. Čia keletas žinomų šalies poetų šakiečiams dovanojo savos kūrybos perlus.

Nuotr. Trečiadienį festivalio „Poezijos pavasaris“ renginiai nuskambėjo ir Šakių rajone. Šia proga rajone lankėsi būrelis  žinomų šalies poetų, skaitovų, literatūrologų.

Su gaiviu pavasario vėju trečiadienį į Šakius atkeliavo tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ dalyviai. Šakiuose lankėsi šiųmetis Salomėjos Nėries poezijos laureatas Gintautas Dabrišius, menininkė, poetė Ieva Gudmonaitė, humanitarinių mokslų daktarė Donata Mitaitė, kraštietė skaitovė Irena Plaušinaitytė. Antrus metus iš eilės šios šventės proga šakiečius savo vizitu pagerbė poetas, žurnalistas Arūnas Spraunius bei dainų autorius ir atlikėjas Justinas Narvilas. Garbingus svečius savivaldybėje svetingai priėmė rajonas meras Juozas Bertašius ir pavaduotoja Rima Rauktine, įteikdami po atminimo dovaną. Susitikimo metu buvo pasidalinta mintimis apie Šakius, apie per šalį skriejančią poezijos šventę.
saunorieneAsta GVILDIENĖ

Savo sukurtomis šokių kompozicijomis jau trylika metų rajono gyventojus džiuginusi Šakių kultūros centro šiuolaikinio šokio studijos „Viva“ vadovė Laura Saunorienė atviravo, kad seniai norėjo pastatyti tokį šokio spektaklį, kokį žiūrovai išvydo „Scenos pavasario“ metu. „Šoku šoku pasaką“ – pirmasis, iš 11 šokio kompozicijų susidedantis choreografės pastatytas spektaklis.

Nuotr. L.Saunorienė juokavo, kad sukūrus spektaklį nieko kito nebelieka, kaip tik įkurti Lauros šokio teatrą.

L.Saunorienė pasakojo, kad, iš tiesų, viskas prasidėjo ne nuo pasakos, o nuo muzikos, kuri sužavėjo savo autentiškomis lietuvių liaudies sutartinėmis. „Tuomet ir kilo noras susieti ją su mūsų papročiais, tautosaka, liaudies šokiais, - prisiminė spektaklio sukūrimo istoriją choreografė. – Kadangi negalėjome sušokti konkrečios pasakos, pasirinkome visoms pasakoms būdingus elementus: nuskriaustą našlaitę, pamotę – raganą, blogio ir gėrio kovą, meilės siužeto liniją.“ Vieniems kūrinys scenoje priminė vieną, kitiems – kitą pasaką. Žodžiu, kiekvienas šiame šokyje galėjo surasti, pamatyti ir išjausti savo susikurtą  pasaką.
jakstiene_rudzkisPrieš savaitę laiko Seime buvo atidaryta tapytojos Birutės Jakštienės ir kalvių kalvio Vlado Kuzino darbų paroda, kurios metu ypatingo dėmesio susilaukė abu parodos kaltininkai.

Nuotr. J. Rudzinskas B. Jakštienei parodos atidarymo metu oficialiai įteikė Meno kūrėjos pažymėjimą.

B. Jakštienė džiaugėsi, kad parodą inicijavo rajono tautodailininkų sąjungos „Dailius“ pirmininkas Vidas Cikana, prie organizavimo prisidėjo ir kraštietė Seimo narė Ona Valiukevičiūtė. B. Jakštienė itin palankiai vertino tai, kad Seime buvo eksponuojami ne tik tapybos, bet ir kalvystės darbai, kurie vienas kitą papildė.

Parodos atidarymo metu nuskambėjo ne vienas teigiamas darbų įvertinimas, o Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas Birutei įteikė Meno kūrėjos statusą patvirtinantį pažymėjimą. Šis vardas menininkei buvo suteiktas 2005 metais, o dabar oficialiai įteiktas ir pažymėjimas.

V. Kuzinas parodos metu paminėjo ir garbingą 60-ąjį jubiliejų.

„Draugo“ inf.
wittigAsta GVILDIENĖ

Gegužės 19 dieną Sudargo evangelikų liuteronų bažnyčioje atidaryta šią bažnyčią projektavusio žymaus vokiečių architekto profesoriaus Otto Bartning sukurtų bažnyčių paroda, kurią pristatė pirmą kartą mūsų krašte viešėjęs Otto Bartning bažnyčių asociacijos valdybos pirmininkas Immo Wittig. Jo teigimu žymusis architektas suprojektavo net 150 bažnyčių, kurios išsibarsčiusios ne tik po Vokietiją ir Austriją, bet ir po Čekiją, Portugaliją, Nyderlandus bei Lietuvą.

Nuotr. „Sunku pasakyti, koks Otto Bartning sukurtos architektūros stilius, nes jis turėjo savo savitą stilių, kitokį nei to meto Vokietijos architektų, - teigė Immo Wittig.

Pasak Immo Wittig, profesoriaus Otto Bartning kūrybos paroda yra sudėtinė projekto „Otto Bartning in Europa“, finansuojamo Europos Sąjungos lėšomis, dalis, pristatanti Otto Bartning suprojektuotas pastatytas ir nespėtas pastatyti bažnyčias. Keturi ar penki projektai nebuvo įgyvendinti, tačiau parodoje galima pamatyti ir jų brėžinius. Jo dėka mūsų krašto žmonės sužinojo, kad viena iš 33 po Antrojo pasaulinio karo pastatytų, taip vadinamų Kančios bažnyčių, 1996 metais iš Visbeko miesto (Vokietija) Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Virginijaus Kelerto iniciatyva buvo demontuota ir perkelta į Sudargą. Kol kas nei mūsų rajono gyventojai, nei Lietuvos paminklosaugos atstovai nėra pakankamai susipažinę ir įvertinę šios Otto Bartning bažnyčios, kaip įkvėpimo, stiprybės ir bendruomeniškumo idėjų skleidėjos, reikšmės. Už šių bažnyčių sukūrimą Karaliaučiaus universitetas Otto Bartning suteikė Garbės daktaro laipsnį.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos