baneris leidinys

svogunu_sventePraėjusį šeštadienį Patašinės laisvalaikio salėje kvepėjo svogūnais, jiems ir buvo skirta ši graži šventė. „Novos“ etnografinio ansamblio vadovė Nijolė Černevičienė bei narės Anelė Žičkuvienė, Vilma Venckūnienė, Marijona Elena Lenkaitienė buvo pagrindinės Svogūnų šventės sumanytojos. Tad svogūnų kasomis puoštoje salėje nestigo puikios nuotaikos, dainų bei kalbų apie svogūnus.

Nuotr. Praėjusį šeštadienį Patašinės laisvalaikio salėje vyko pirmoji Svogūnų šventė.  

Šakių kultūros centro režisierė Laima Kajokaitė kalbėjo, kad  pats svogūnas didžiavosi savo kilme ir nauda, mat vadino save vaistu nuo visų ligų. „Nuo slogos, skrandžio skausmų, kraujagyslių, dar nuo strazdanų... ar yra prasmė vardinti, jei be jo niekur neapsieinama?“,- šventėje kalbėjo ji. Kaip žinia, apie svogūną ir kasdienybėje nestinga šmaikščių pamąstymų, mįslių, patarlių.

Šventės svečius vaišino ne tik kolektyvų šeimininkės, bet ir aplinkinių kaimų moterys, apie šventę sužinojusios iš skelbimų. Bliuviškių bendruomenės pirmininkė Liuda Abraitienė pasiūlė autentišką ,,šmultę“. Viešnios iš Barzdų vaišino savo patiekalais, noviečiai virė ,,cibulainę”. Buvo galima ragauti blynų, grybų, pyrago su svogūnais, kepto svogūno su medumi, užpiltinės.
kapu_tvarkymasŠakių „Varpo“ vidurinės mokyklos etnokultūros būrelio moksleiviai, pirmadienio popietę, vykdydami akciją „Pagerbkime tuos, kurie buvo šalia“, Šakių kapinėse tvarkė apleistus, niekieno neprižiūrimus kapus.

Nuotr. Etnokultūros būrelio moksleiviai sutvarkė poeto E. Steponaičio kapą ir nusprendė jį toliau prižiūrėti.

Būrelio vadovė, etnologė Rima Vasaitienė pasakojo, kad akcijos dalyviai grėbė ir rinko lapus, rovė žoles, perdažė metalinę poeto Edmundo Steponaičio kapo tvorelę. Nuo šiol etnokultūros būrelio moksleiviai nusprendė prižiūrėti šį kapą. Vadovė sakė, kad būtent poeto Edmundo Steponaičio kapo sutvarkymas ir buvo pagrindinis akcijos tikslas.

Poetas dirbo raštininku Šakiuose, S.Banaičio spaustuvėje Kaune. Eilėraščius publikavo „Viltyje”, “Draugijoje”, vertė A.Puškino, F.Tiutčevo, N.Nekrasovo, N.Gogolio, I.Turgenevo, L.Tolstojaus ir kitų rašytojų kūrinius. Jis mirė 1908 metais.

R. Vasaitienė mano, kad galbūt po tokių akcijų vaikai ateis ir per Vėlines, su tėveliais uždegs žvakutes ant neprižiūrimų kapų. „Tikiu, kad tai, ką mokytojai ir tėvai įskiepys vaikams, kol šie maži, tą patį jie skiepys savo atžaloms. Manau, kad šiuolaikiniams vaikams šiek tiek dvasingumo ir atjautos nepakenks“, - kalbėjo etnologė.

„Draugo“ inf.
stanaitienePraėjusį trečiadienį Zanavykų krašto muziejuje buvo atidaryta pirmoji personalinė liaudies menininkės Aldonos Stanaitienės darbų paroda, sukvietusi nemažą būrį jos artimųjų, bendruomenės narių.

Nuotr. A. Stanaitienė, kalbėdama apie savo darbus nedaugžodžiauja. Tiesiog tai vienas jos saviraiškos būdų.

Liepalotuose gyvenanti A. Stanaitienė nuo pat vaikystės kažką kuria, daro. Jos mama taip pat buvo naginga – ausdavo, siūdavo. Tėvelis buvo kalvių kalvis, tad tikriausiai nėra abejonių, iš kur ir pati Aldona ir jos sūnus, kalvis Regimantas Stanaitis paveldėjo polinkį liaudies menui.

Kaip parodos metu pasakojo A. Stanaitienė, būtent Regimantas ją ir pastūmėjo surengti parodą, parodyti savo darbus. „Kiek tik ją pamenu, ji visada megzdavo, siūdavo ir kurdavo namų jaukumą. Vaikai užaugo, tad ir atsiduoda savo pomėgiui“, - apie mamą kalbėjo sūnus. Parodos metu paaiškėjo, kad A. Stanaitienė ne tik mezgėja, bet ir puiki šeimininkė, be vaišių neapsilankanti bendruomenės renginiuose. Be to, ji noriai puoselėja bei prižiūri namų aplinką, visuomet stengiasi visur suspėti. „Atrodo, kad jai viskas tiesiog savaime pasidaro“, - apie Aldoną kalbėjo jos sesuo. Autorės draugės juokavo, kad būnant ir bendraujant su tokia aktyvia ir darbščia Aldona, jos ir pačios jaučiasi darbštesnės, aktyvesnės.
bendruomenes_gelesPraėjusį šeštadienį veiklios Ritinių bendruomenės moterys susirinko pasigrožėti ne tik paskutinių rudeninių gėlių – jurginų puokštėmis, bet ir išbandyti savo jėgas tapyboje ant šilko skiaučių.

Nuotr. Ritinių bendruomenės moterys stebėjosi tapybos ant šilko metu užplūdusiomis emocijomis, netikėtomis formomis ir iš naujo atrastomis spalvomis.

Projekto „Tapyba ant šilko“ organizatorė ilgametė mokytoja Janina Ilgūnaitienė pakvietė moteris pasimokyti gėlių tapybos ant šilko. Mokymams buvo įsigytos visos reikalingos priemonės, pakviesta mūsų krašto menininkė ir pedagogė Lolita Rūgytė.

Šilko istorija  daugiau kaip prieš penkis tūkstančius metų prasidėjo Kinijoje, kur ir šiandien manoma, jog šilkverpiai - tai didžiausia Dievo dovana jų kraštui. Senovės kinai šilkverpius naudojo maistui, o kai buvo atrastas šilkas, jie buvo pradėti veisti specialiuose imperatoriaus soduose. Šilko audinio gamyba Kinijoje beveik tris tūkstančius metų buvo laikoma gilioje paslaptyje.

Tapyba ant šilko, prasidėjusi Vidurinėje Azijoje, šiandien tapo populiaria visame pasaulyje. Pastebėta, kad tapymas ant naturalaus, blizgančio audinio veikia raminančiai, atpalaiduoja. Dažai į šilką lengvai geriasi, susilieja, kūryba čia vyksta tarsi savaime. Susiliedamos spalvos kuria naujas formas ir atspalvius, o šilko energija dovanoja ramybę.
policijos_dienaGiedrė PLEČKAITYTĖ

Sekmadienį Lietuvos policija minėjo profesinę šventę – Angelų sargų dieną. Rajono policijos pareigūnai penktadienį į iškilmingą profesinės dienos minėjimą tradiciškai rinkosi Zyplių dvaro arklidėse. Kaip visuomet šventėje nestigo sveikinusiųjų, pareigūnams buvo išdalinta gausybė padėkų ir apdovanojimų.

Nuotr. Šventėje už pavyzdingą tarnybą buvo apdovanoti geriausi rajono policijos pareigūnai.

Viršininko pasveikinimas

Jau 335-eri metai katalikų bažnyčioje kasmet spalio 2-ąją švenčiama žmonių globėjų – Angelų diena. Graikų kalbos žodis angelas reiškia „pasiuntinys“, tad dvasiniame pasaulyje angelai – Dievo valios skelbėjai, dažnai ir vykdytojai. Nepriklausomoje Lietuvoje policijos profesinė diena minima taip pat spalio 2-ąją. „Tradiciškai mūsų dienos renginiai prasideda Šv. Mišiomis. Neabejoju, kad švelnūs žodžiai, kaip angelas sargas, nuo praleisto laiko bažnyčioje, įgauna šiek tiek kitokią prasmę. Kiek egzistuoja  tikėjimas, bažnyčia, tiek minimi ir angelai. Neabejoju, kad žmonės, kurie kiekvienais metais atvyksta pasveikinti, tai įrodymas mums, kad, galbūt, mums pavyksta būti tuo, kuo ir turėtume būti“, - sveikindamas kolegas kalbėjo Šakių rajono policijos komisariato viršininkas Mindaugas Skruibis.
baikeriaiPraėjusį šeštadienį Patašinėje kaimo bendruomenė rinkosi į netradicinę šventę, kurios pagrindinis akcentas – senų motociklų paroda, pritraukusi nemažą būrį jaunimo. Kaimo šventės iniciatorė ir pagrindinė organizatorė Patašinės laisvalaikio salės direktorė Nijolė Černevičienė džiaugėsi, kad jaunimas visada greta jos ir scenoje, ir renginiuose, ir pasirengimo darbuose.

Nuotr. Į Patašinės kaimo bendruomenės šventę su savo plieniniais žirgais atvyko ir Kazlų Rūdos baikerių klubas.

Paroda „Mano senas motociklas“ sudomino ne tik motociklų gerbėjus, bet ir visus šventės dalyvius, nes tik čia buvo galima apžiūrėti dar visai neseniai buvusias labai populiarias ne tik jaunimo tarpe susisiekimo priemones – senuosius motociklus.  Už jų puoselėjimą ir populiarinimą Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius Padėkos raštais apdovanojo Arvydą Gicevičių, Aidą Gicevičių, Andrių Oleką, Robertą ir Albertą Bakius, Juozą Černevičių, Stanislovą Černevičių, Algį Ramanauską, Arūną Černevičių.

Beje, pasak griškabūdietės Vitalijos Ližaitienės, šventės metu buvo įkurtas senųjų motociklų mylėtojų klubas, vienijantis devynis narius ir laukiantis naujų. Šio klubo prezidentu išrinktas Arvydas Gicevičius, šventėje eksponavęs du savo asmeninius motociklus, kurių iš viso savo kolekcijoje turi net penketą. Vaikinas tiki, jog ateityje šis klubas turės savo tinklalapį ir pritrauks daugiau motociklais besidominčio jaunimo.
socialiniai_sventeRugsėjo 27-ąją tradiciškai, nuo 1993 metų, Lietuvoje minima socialinio darbuotojo diena. Jau aštuntąjį kartą ši diena paminėta ir mūsų rajone. Tiesa, šiais metais ji išskirtinė tuo, kad šventė prasidėjo Šv. Mišiomis.

Nuotr. Šiais metais socialinio darbuotojo diena rajone minėta aštuntąjį kartą.

Socialinio darbuotojo diena siejama ir su Šv. Vincento Pauliečio vardu, kuris laikomas socialinio darbo pradininku. Galbūt būtent todėl šiais metais ir buvo atsižvelgta į ištakas, visa ko pradžią. Šv. Mišias Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukojo net keturi kunigai: Šakių klebonas Sigitas Matusevičius, vikaras Arminas Lukoševičius, evangelikų liuteronų kunigas Virginijus Kelertas ir vyskupijos „Carito“ direktorius Arvydas Liepa.

Po Šv. Mišių socialiniams darbuotojams skirtas renginys vyko Šakių parapijos namuose, kur netrūko nei įvairių padėkų, nei sveikintojų. Mero Juozo Bertašiaus Padėkos raštai asmeninių sukakčių proga buvo įteikti Socialinės paramos skyriaus specialistei Linai Vinkšnaitienei, Kudirkos Naumiesčio socialinėms darbuotojoms Jurgai Baltrušaitytei ir Jolitai Kažemėkaitienei, Lukšių seniūnijos socialinio darbo organizatorėms Vilmai Sutkaitienei ir Ramutei Zizienei, pirmosios rajono šeimynos motinai Romualdai Burdulienei, Vaikų globos namų direktoriui Virginijui Kelertui ir darbuotojai Kristinai Mačiulaitienei.
Rugsėjo 25 dieną Kuodžių kaime, ūkininko Antano Matijošaičio žemėse, vėl rinkosi Vilniaus karinio istorinio susivienijimo „Pamiršti kariai“ nariai bei rajono gyventojai. Minėtoje vietoje buvo pastatytas paminklas ir pagerbti neseniai rasti Antrojo pasaulinio karo metu žuvusiųjų karių palaikai.  

Jau kuris laikas Kuodžių kaime, ūkininkui A. Matijošaičiui priklausančiose žemėse, dirbo Vilniaus karinio istorinio susivienijimo „Pamiršti kariai“ nariai, kurie čia ieškojo karių palaikų. Čia buvo aptikti Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių karių palaikai, kurie buvo išsiųsti tyrimams į Vilnių. Rugsėjo 25 dieną grupelė vietinių žmonių, tarp kurių buvo ir rajono karo dalyvių organizacijos pirmininkas Jonas Bosas, bei minėtos organizacijos nariai susirinko Kuodžių kaime, kur po 70 metų buvo iškasti karių palaikai. Žmonės pagerbė čia Amžinojo poilsio atgulusių karių (18 raudonarmiečių), žuvusių 1941 metų birželio 22 dieną aršiuose mūšiuose su vokiečiais, atminimą. Visuomeninė organizacija „Pamiršti kariai“ karių palaikų kasinėjimo vietoje pastatė kryžių su užrašu „Amžinoji atmintis kariams, kritusiems šioje vietoje 1941 metų birželio 22 dieną“. Už žuvusiuosius karius maldą sukalbėjo ir kryžių pašventino Šakių evangelikų liuteronų kunigas Virginijus Kelertas.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos