baneris leidinys

Jau trečią kartą VO „Gelbėkit vaikus“ Šakių skyrius prisideda prie šios organizacijos vykdomų akcijų, skirtų labiausiai kenčiantiems pasaulio vaikams paremti. Šįkart rajono jaunimas ragins vietos gyventojus paremti Zambijos vaikus.

Visuomeninė organizacija (VO) „Gelbėkit vaikus“, tęsdama „EVERYONE“ (liet. – KIEKVIENAS) projektą, renka aukas Zambijos vaikams specialiais trumpaisiais telefono numeriais. Padėti Zambijos vaikams galima skambinant 1416 (auka – 2 litai) ir 1417 (auka – 5 litai) arba rašant trumpąsias žinutes ir nurodant paskirtį – ZAMBIJA. Pagalbos lėšos šiuo būdu bus renkamos iki spalio 15 dienos. VO “Gelbėkit vaikus” Šakių skyrius taip pat prisideda prie šios akcijos. Kaip teigė VO „Gelbėkit vaikus“ Šakių skyriaus pirmininkė Jūratė Arštikaitienė, akcijos metu rajono mokyklų aktyvių moksleivių ir grupių „Prieš smurtą“ nariai platins informaciją, kaip galima paaukoti Zambijos vaikams. Praėjusį ketvirtadienį „Aukuro” pagrindinės mokyklos mokiniai Šakiuose jau surengė viešinimo akciją. Jos metu moksleiviai dalijo atvirukus su informacija, kaip galima paaukoti. Tokia pat akcija kitą savaitę bus rengiama Sintautuose. Vaikų surinkti pinigai bus pervesti į VO „Gelbėkit vaikus“ sąskaitą. Tai jau trečioji akcija, kurioje dalyvauja VO “Gelbėkit vaikus” Šakių skyrius. Iki šios akcijos aukos buvo renkamos Haičio ir Japonijos katastrofų metu nukentėjusiems vaikams paremti.

Pasak J. Arštikaitienės, tikimasi, kad žmonės neliks abejingi. Tiesa, akcijų įgyvendinimo metu, pasak vadovės, tenka susidurti su įvairiais žmonėmis, išgirsti visokių nuomonių. „Manau, žmogus arba aukoja, arba ne. Tie, kurie padeda savo artimui, padės ir Zambijos vaikams. Tiems, kuriems tai svetima, nesuprantama, dažniausiai patiems reikia pagalbos. Išgirdus piktą repliką, dažnai pagalvoju, kuo aš galėčiau padėti tam piktam žmogui, kad nors kiek jam pasidarytų lengviau gyventi?“,- mintimis dalijosi J. Arštikaitienė.

„Draugo“ inf.
Praėjusį penktadienį Mikytų bendruomenė rinkosi į šventę, kurios pagrindinis akcentas – jau antrus metus iš eilės rengiama paskutinių rudens gėlių – jurginų paroda. Jos metu buvo išrinkta gražiausio jurgino veislė ir gausiausios šių gėlių kolekcijos savininkė.

Nuo seno įvairiaspalviai, iki pat šalnų žydintys jurginai puošė beveik kiekvieną lietuvišką darželį. Pasak Mikytų bendruomenės centro pirmininkės Saulinos Kučiauskienės, šiomis gražiomis gėlėmis galėjo pasigirti parodoje dalyvavusios net keleto kaimų moterys. Tai Elytė Valtienė, Kristina Paplauskienė, Vida Bernotavičienė, Daiva Gerulaitienė, Gražina Patašienė ir Romutė Burdulienė. Šiemet parodoje buvo eksponuojami jurginai ir iš Romo Barkausko gėlynų.

Kiekvienas šventės dalyvis galėjo balsuoti tik du kartus - gautas dvi ąžuolo giles padėdamas prie labiausiai patikusios jurginų puokštės. Vienodai balsų surinko ir gražiausiais buvo pripažinti G.Patašienės iš Lekėčių ir D.Gerulaitienės iš Mikytų jurginai. Gausiausios kolekcijos savininke tapo lekėtiškė R.Burdulienė.

Bendruomenės šventė tęsėsi prie garuojančių cepelinų stalo kartu su tą dieną šventėje viešėjusiais Molėtų rajono bendruomenių atstovais. Čia buvo kalbama ne tik apie gėles, bet ir  apie bendruomeniškumą, savanorystę, pastangas suvienyti visus kaimo gyventojus, būti neabejingiems aplinkai, dalintis savo pasiekimais su kitais.

S.Kučiauskienė mano, kad ši jurginų paroda nebus paskutinė, o taps Mikytų bendruomenės centro tradicine švente ir, galbūt, jau ateinančiais metais bus dar didesnė. Moterys, susižavėjusios jurginų įvairove ir veislių gausa, apsilankė Vilniaus universiteto botanikos sode, kur galėjo pasigrožėti čia augančių jurginų kolekcija.

„Draugo“ inf.
bendruomenes_sutartisAsta GVILDIENĖ

Rugsėjo 16 dieną Šakių rajono bendruomenių centrų asociacija sulaukė gausaus būrio svečių iš Molėtų.  Jie ne tik domėjosi mūsų krašto bendruomenių veikla, Vietos veiklos grupės projektais bei jų finansavimu, bet ir žengė pirmuosius bendradarbiavimo žingsnius, pasirašydami savo pirmąją  sutartį.

Nuotr. Šakių ir Molėtų rajonų bendruomenių centrų asociacijos pirmininkės G.Šnirpūnienė (kairėje) ir V.Saugūnienė pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo sutartį.

Molėtų rajono bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė Vaida Saugūnienė teigė, kad jų atvykimo tikslas – pasidalinti gerąja patirtimi ir pasirašyti savo pirmąją bendradarbiavimo sutartį tarp aukštaičių ir suvalkiečių. „Kadangi girdėjome, kad Šakių rajono bendruomenių veikla labai aktyvi ir jos įgyvendina daug projektų, norėjome susipažinti ir pasisemti patirties, pažiūrėti, kaip žmonės dirba, iš kur gauna finansavimo šaltinių, - atviravo ji. – Norėjome išgirsti, kuo šio krašto bendruomenės gali džiaugtis ir kokių turi bėdų, rasti galimybių kartu dirbti kultūrinėje ar sportinėje veikloje.“

Susitikimo metu Šakių rajono bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė Grinutė Šnirpūnienė, dirbanti asociacijoje nuo 2003 – ųjų, pristatė svečiams mūsų krašto bendruomenių veiklą ir tikslus, papasakojo apie bendrus, jau tradiciniais tapusius renginius, glaudų ryšį su kitų rajonų bendruomenių centrų asociacijomis. Ji pabrėžė, kad bendradarbiavimo sutartis, pasirašyta su molėtiškiais – tai jau dešimtoji sutartis. „Tikiuosi, kad šis bendradarbiavimas neliks popieriuje, kad kartu dirbsime bendruomeninio judėjimo, sportinės veiklos propagavimo, kultūrinių tradicijų puoselėjimo ir kitose su kaimo plėtra susijusiose srityse“, - kabėjo G.Šnirpūnienė.  
Artėjant Lietuvos žydų genocido atminties dienai Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanojo 55 Lietuvos piliečius, Antrojo pasaulinio karo metais nuo nacių persekiojimo gelbėjusius žydus. Po mirties buvo apdovanotas ir Šakių rajono gyventojas jaronimas Lenktys.

Rugsėjo 23 dieną šalyje bus minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Praėjusį ketvirtadienį LR Prezidentūroje buvo pagerbti Antrojo pasaulinio karo metu nuo nacių persekiojimo žydus gelbėję Lietuvos piliečiai. „Šie Lietuvos žmonės tomis siaubo ir neteisybės dienomis nepasidavė atėjūnų primestai neapykantos ir brutalumo politikai bei neprarado ryžto jai pasipriešinti. Jie verti didžiausios pagarbos ir dėkingumo. Mirčiai žvelgiant į akis, jie aukojosi, kad nekalti jų bendrapiliečiai išgyventų”, - kalbėjo Prezidentė. Ji Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanojo 55 Lietuvos piliečius. Deja, tik aštuoni pagerbtieji iš Telšių, Kauno, Vilniaus, Šilalės, Klaipėdos, Utenos rajonų apdovanojimus atsiėmė patys. Visi likusieji Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanoti po mirties. Po mirties šis garbus apdovanojimas buvo skirtas ir Jaronimui  Lenkčiui, gyvenusiam Daukantiškių kaime, Gelgaudiškio seniūnijoje. Karo metais J. Lenktys gelbėjo mažametę žydaitę, bet jam nepavyko. J. Lenktį apskundė kaimynai. Dėl šio savo poelgio žydų gelbėtojui teko daug kentėti.  

„Draugo“ inf.
stankevicieneGiedrė PLEČKAITYTĖ

Penktadienį Lietuvoje prasidėjo dešimt dienų vyksiantys Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ renginiai, skirti temai „Paslėpti lobiai. Sienų tapyba“. Rugsėjo 16 dieną edukacinis – pažintinis renginys vyko Griškabūdžio Kristaus atsimainymo bažnyčioje, kur apsilankiusieji buvo supažindinami su bažnyčios vidaus bei fasado sienine tapyba.

Nuotr. Apie Griškabūdžio šventovės istoriją ir sieninės tapybos unikalumą pasakojo dr. R. Stankevičienė.  

Bažnyčios unikalumas

Praėjusį penktadienį Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje vyko net dvi edukacinės - pažintinės ekskursijos. Renginio dalyvius su šventovės sienine tapyba ir kitais šios išskirtinės aštuonkampės medinės bažnyčios bruožais supažindino knygos „Lietuvos sakralinė dailė“ viena iš sudarytojų Regimanta Stankevičienė. Ji tikino, jog griškabūdiečių maldos namai išsiskiria dydžiu, architektūra, istorija, kuri liudija, kad bažnyčia pastatyta ir prižiūrima tik parapijiečių lėšomis ir vietos kunigų, žmonių brolijų iniciatyva. Per ilgus metus tikinčiųjų namai išliko tik todėl, kad juos visada prižiūrėjo ir tvarkė vietos gyventojai. „Šis pastatas, yra ypatingas, įspūdingas savo architektūra. Bažnyčia graži ir vienintelė tokia savo vidaus puošyba. Joje išlikę daugiausiai sieninės tapybos tarp medinių Lietuvos bažnyčių. Tai vienintelė bažnyčia, kurioje išlikusi lauko tapyba ir visa tai atlikto aukšto meninio lygio profesionalūs meistrai. Viskas joje labai suderinta“,- bažnyčios išskirtinumą pabrėžė R. Stankevičienė. Specialistė akcentavo, kad tai yra tokia bažnyčia, kurią verta gerai prižiūrėti ne tik kaip bendruomenei reikalingą dvasingumo židinį. Svarbu bažnyčią prižiūrėti ir kaip meno židinį, kuris galėtų būti turistų traukos objektu. Kiek ilgai visai tai išliks, anot R. Stankevičienės,  yra dvasininkų, parapijos žmonių ir savivaldybės reikalas.
leonasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Labai daug mokyklinio amžius jaunimo piešia, sportuoja, muzikuoja. Tačiau tik nedaugelis jų kuria muziką. Jai neabejingas ir Sintautų pagrindinės mokyklos devintokas Leonas Rėčkus. Jau netrukus pasirodys pirmasis jo kūrybos internetinis šiuolaikinės miesto muzikos kūrinių rinkinys.  

Nuotr. Sintautietis Leonas sako, kad šiuolaikinės muzikos kūrimas yra jo saviraiškos būdas. 
 
Šiuolaikinis jaunimas vis dažniau save realizuoja mene. Piešimui ar grojimui gabių jaunuolių galima sutikti nemažai, bet, sutikite, muziką kuriančiųjų – tikrai nedaug. Tačiau rajone auga šiuolaikinės muzikos kūrėjas - 15- metis L. Rėčkus, šiuolaikinę miesto muziką pradėjęs kurti prieš dvejus metus. Apie jo kūrybos kelią, tikslus, siekius ir svajones kalbamės su pačiu Leonu.

- Leonai, esi jaunas vaikinukas, kodėl susidomėjai būtent muzika, o ne kokia kita meno sritimi?
- Muzika domėtis, ko gero, paskatino šeima. Mama, tėtis yra muzikantai. Jie grojo roko grupėje. Taip pat ir brolis labai domisi muzika.  

- Minėjai, kad jau nuo 12 metų kuri muziką. Koks tai muzikos stilius ir iš kur kilo susidomėjimas būtent šiuo stiliumi?
- Kuriu šiuolaikinę miesto muziką. Mano kuriamą muziką sunku apibūdinti. Labai daug muzikos stilių į ją įeina. Kartais ji neatitinka senųjų muzikos tradicijų. Pirmiausia mūsų šeimoje brolis pradėjo domėtis šiuolaikine muzika, kuri patiko ir man.
kryzius2Giedrė PLEČKAITYTĖ

Lietuvoje įprasta, kad dažnas benykstantis ar jau išnykęs kaimas yra žymimas ten gyvenusių ar dar tebegyvenančių žmonių iniciatyva pastatytu kryžiumi. Praėjusį penktadienį Sintautų seniūnijos Skaistgirių kaimo kapinaitėse buvę ir esami šio kaimo gyventojai dalyvavo gražioje kryžiaus šventinimo šventėje.

Nuotr. Praėjusį penktadienį Skaistgirių kaimo kapinaitėse buvo pašventintas naujasis kryžius.  


Dievo palaima kaimui

Praėjusį penktadienį Sintautų seniūnijos Skaistgirių kaimo kapinaitėse susirinko kiek daugiau  nei 20 žmonių, kurių praeitis vienaip ar kitaip susijusi būtent su šiuo kaimu. Susitikimo akimirką žmonės šiltai vienas kitą sveikino, ne retam, po daugelio metų atvykusiam iš tolimesnio Lietuvos kampelio, teko ir ašarą nubraukti. Susirinkti Skaistgirių kaimo kapinaitėse sukvietė graži proga – naujojo kryžiaus šventinimas. Kaimas lig šiol jau turėjo jį globojusį ąžuolinį kryžių. Tačiau jį, kaip teigė vietiniai, vieną vasaros dieną  nepataisomai sugadino trenkęs galingas žaibas. Kad Skaistgiriai neliktų be kryžiaus, Steponaičių šeimos dėka buvo nuspręsta pagaminti naują tokio pat tipo tik jau metalinį kryžių, jį pastatyti bei iškilmingai pašventinti senojo vietoje. Naująjį kryžių pašventinti iš Dzūkijos tėviškėn sugrįžo kunigas Gintautas Romualdas Steponaitis. Kryžiaus šventinimo akimirką dvasininkas drauge su susirinkusiaisiais prašė Dievo palaimos mirusiems ir dabartiniams kaimo gyventojams. Buvo nuoširdžiai meldžiamasi už jų širdžiai artimą kaimą - Skaistgirius.
Nuo rugsėjo 5 dienos Sudargo evangelikų liuteronų bažnyčioje eksponuojama dailininkų plenero „Kalbanti žemė“, kuris vyko rugpjūčio 3 - 15 dienomis Gelgaudiškyje, darbų paroda. Pasak savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus specialistės Aurelijos Papievienės, rugsėjo 15 dieną ji persikels į Janukiškių bendruomenės centrą.

Pleneras „Kalbanti žemė“ ir jo parodos yra sudėtinė projekto Tarptautinio  bendradarbiavimo menų sklaida Šakių rajono bendruomenėse „Menų voratinklis“ dalis. Parodoje galima pamatyti ne tik šakiečių dailininkų Lolitos Rūgytės, Algimanto ir Audronės Vorevičių, bet ir vilniečių menininkų Valentino Antanavičiaus, Jono Daniliausko, klaipėdietės Rimos Baukaitės, Radviliškyje gyvenančio Ramūno Dagio bei užsieniečių Barbaros Kolejnik, Zbignevo Mierunskio (Lenkija), Peterio Maimiko (Estija) ir Katerinos Launai (Prancūzija) kūrybos darbus.

Aišku, ši įspūdinga paroda neapsiribos vien mūsų rajono ekspozicijų salėmis. A.Papievienė teigė, kad su plenero „Kalbanti žemė“ kūrybos darbais galės susipažinti ne tik Vilniaus, bet ir Elkės bei Goldapo miestų meno mėgėjai.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos