- Aprašymas
Šeštadienį 18 kartą Šilalėje nuskambėjo vokalinių ansamblių šventė – konkursas „Šilų aidai“. Tarp gausybės šalies kolektyvų šventėje pasirodė Deivido Kerevičiaus vadovaujamas Šakių rajono Sintautų kultūros centro moterų ansamblis „Mozaika” bei Ingiros Jakienės vadovaujami Šakių kultūros centro vyrų ansamblis „Akordas” ir moterų ansamblis „Gaudenė”.
Jau ne pirmus metus Šilalėje organizuojama ansamblių šventė – konkursas „Šilų aidai“ vyksta kas dveji metai ir kaskart sukviečia didelį visos Lietuvos įvairių kolektyvų būrį. Šiemet šventėje dalyvavo net 70 kolektyvų. Prieš paskelbiant atskirų kategorijų nugalėtojus, kai kurie kolektyvai buvo apdovanoti specialiaisiais prizais. Šilalės rajono mero Jono Gudausko prizas už meilę „Šilų aidams“ atiteko Šakių kultūros centro vyrų ir moterų ansamblių vadovei Ingirai Jakienei, kuri jau penkis kartus atvežė net du kolektyvus. Kaimų ir miestelių vokalinių ansamblių kategorijoje pirmosios vietos nugalėtoju pripažintas Sintautų kultūros centro moterų ansamblis „Mozaika”.
Jau ne pirmus metus Šilalėje organizuojama ansamblių šventė – konkursas „Šilų aidai“ vyksta kas dveji metai ir kaskart sukviečia didelį visos Lietuvos įvairių kolektyvų būrį. Šiemet šventėje dalyvavo net 70 kolektyvų. Prieš paskelbiant atskirų kategorijų nugalėtojus, kai kurie kolektyvai buvo apdovanoti specialiaisiais prizais. Šilalės rajono mero Jono Gudausko prizas už meilę „Šilų aidams“ atiteko Šakių kultūros centro vyrų ir moterų ansamblių vadovei Ingirai Jakienei, kuri jau penkis kartus atvežė net du kolektyvus. Kaimų ir miestelių vokalinių ansamblių kategorijoje pirmosios vietos nugalėtoju pripažintas Sintautų kultūros centro moterų ansamblis „Mozaika”.
Konkurse kiekvienas kolektyvas atliko po du pasirinktus kūrinius. Juos vertino kompetentingi komisijos nariai: Dainius Puišys, Gintarė Skerytė ir Viktoras Gerulaitis.
„Draugo“ inf.
Komentuoti
- Aprašymas
Praėjusią savaitę Panovių bendruomenės centras sulaukė svečių iš Skuodo, kurie domėjosi sėkminga panoviečių projektine veikla. Skuodo bendruomenė, pasinaudodama ES lėšomis, norėtų įgyvendinti kelis verslumo projektus, todėl ir atvyko pasižiūrėti, kaip tokie projektai įgyvendinami mūsų rajono bendruomenėse.
Panovių bendruomenės centras vienas iš veikliausių. Jis žengia verslumo link, panaudodamas vietinius resursus - pro gyvenvietę tekančia Šešupės upe, sėkmingai plukdydamas baidares su turistais. Pirmininkas Bernardas Vainius bei pavaduotoja Irena Jurkšienė svečiams papasakojo apie verslo pradžią ir perspektyvas, aprodė įsigytas priemones. Laisvalaikio salėje jie susitiko su Šakių rajono bendruomenių centrų asociacijos pirmininke Grina Šnirpūniene ir aptarė dviejų rajonų bendravimo perspektyvas.
Panovių bendruomenės centras vienas iš veikliausių. Jis žengia verslumo link, panaudodamas vietinius resursus - pro gyvenvietę tekančia Šešupės upe, sėkmingai plukdydamas baidares su turistais. Pirmininkas Bernardas Vainius bei pavaduotoja Irena Jurkšienė svečiams papasakojo apie verslo pradžią ir perspektyvas, aprodė įsigytas priemones. Laisvalaikio salėje jie susitiko su Šakių rajono bendruomenių centrų asociacijos pirmininke Grina Šnirpūniene ir aptarė dviejų rajonų bendravimo perspektyvas.
„Draugo“ inf.
- Aprašymas
Asta GVILDIENĖ Balandžio 12 dieną Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje vyko jau trečioji tradicinė dvasingumo ugdymo konferencija „Gamta – lietuvio namai“. Šį kartą ji ir penktosios tarptautinės mokslinės konferencijos „Dvasingumo sklaida ugdymo realybėje“ dalis, kuria buvo siekiama atskleisti žmogaus santykio su gamta ir aplinka ypatybes bei koregavimo galimybes, analizuojant pokyčius visuomenėje ir mokykloje.
Nuotr. Lietuvos edukologijos universiteto profesorius L.Klimka savo iškalbingumu ir lietuvio pasaulėjautos išaukštinimu sugebėjo prikaustyti visų konferencijos dalyvių dėmesį.
Praėjusiais mokslo metais gimnazijoje buvo surengta antroji tokio pobūdžio konferencija „Menų įtaka jauno žmogaus ugdymui“, kur buvo išsakytos ir jaunų žmonių, ir žinomų profesorių mintys apie menus bei jų įtaką asmenybės tobulėjimui. Taip pat daug kalbėta apie tai, kokią vietą kiekvieno iš mūsų gyvenime užima kūrybiškumas ir jį ugdantis mokytojas.
Šiemet gausiam rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių ir mokytojų būriui buvo pateikta daugybė galimybių mokytis matyti, girdėti, branginti ir jausti lietuvio namus – mūsų gamtą, kuri nuo seniausių laikų jį glaudė, saugojo ir maitino. Kaip įprasta, konferenciją savo pranešimu „Gamtojauta – gyvenamosios aplinkos įprasminimo ir sudvasinimo būdas“ pradėjo šių renginių sumanytojas ir vienas iš organizatorių - Lukšių Vinco Grybo gimnazijos pirmosios laidos auklėtinis, profesorius, habilituotas filosofijos mokslų daktaras Juozas Mureika.
- Aprašymas
Gintarė MARTINAITIENĖ Humoro grupė „Šakės“, kasmet žiūrovus džiuginanti vis naujomis programomis, šį savaitgalį mini savo veiklos 25-metį. Ilgametę darbo patirtį turinti režisierė Laima Kajokaitė – Balčiūnienė pripažįsta, kad sunkiausias darbas - parašyti scenarijų ir apgalvoti, kaip prajuokinti žiūrovą. Tuo labiau, kaip sako ji, kad satyros žanras šalyje tikrai išsikvėpęs.
Nuotr. Režisierė L. Kajokaitė – Balčiūnienė pripažino, kad parašyti scenarijų ir prajuokinti žiūrovą itin sunkus darbas, gulantis ant artistų pečių.
Žanras išsikvėpęs
Režisierė L. Kajokaitė – Balčiūnienė, humoro grupei „Šakės“ vadovaujanti nuo pat jos veiklos pradžios, 1987-ųjų, sako, kad nors taip ir neturėtų būti, tačiau Lietuvoje satyros žanras išsikvėpęs. „Neturėtų taip būti, bet gal lietuvių mentalitetas toks? Esame santūrūs ir padaryti tikrą juoką labai sunku. Argi juokingi lietuvių humoristiniai serialai? O dabar rodoma laida „Prajuokink mane“? Verkti norisi... Manęs ten surištos nenuvežtų“, - mintimis dalijosi režisierė, pripažinusi, kad jai pačiai priimtinesnis intelektualesnis humoras, sceninė kultūra, nors kartais teigiamos žiūrovo reakcijos sulaukiama tik scenoje „riebiau“ nusikeikus...„Šakės“, pasak režisierės, nesistengia prajuokinti „pigiais“ juokais.
- Aprašymas
Šakių moterų veiklos klubas tęsia Švietimo mainų paramos fondo administruojamą Mokymosi visą gyvenimą programą ir toliau kartu su partneriais iš Vokietijos, Italijos, Estijos, Vengrijos, Turkijos, Bulgarijos ir Čekijos dalyvauja tarptautiniame Grundtvig projekte „Tu tai gali! Naujos galimybės moterims pradėti nuosavą verslą“.Nuotr. Šakių moterų veiklos klubo atstovės Turkijoje domėjosi valstybės finansuojamais viešaisiais mokymo centrais.
Kovo 28 - 31dienomis Turkijos sostinėje Ankaroje įvyko penktasis partnerių susitikimas. Jį surengė nevyriausybinės organizacijos „MESEV“ vadovas Hasanas Er. Pasak Moterų veiklos klubo direktorės Aurelijos Grinkevičienės, susitikimas buvo labai turiningas ir įdomus, vizito metu projekto partneriai aplankė keletą Ankaros savivaldybės finansuojamų viešųjų mokymo centrų.
Moterų mokymosi centre „Aydinlikevler“ pateikiama dešimtys pasiūlymų mokytis amato ar užsienio kalbų. Šis centras turi net 5 pastatus, kuriuose vyksta įvairūs profesionalių pedagogų dėstomi kursai ir mokymai. Moterys gali pasirinkti bet kokią sritį - nuo siuvinėjimo, mezgimo, tapymo, kulinarijos, kosmetologijos iki užsienio kalbų ar kompiuterinio raštingumo.
Viešasis mokymo centras „Çankaya“ šiandien moko net 8 tūkstančius vyrų ir moterų, kurie po darbo ar studijų gali lankyti papildomus šokių, aerobikos, teatro kursus. Čia mokosi netgi visai neraštingi žmonės. Centras leidžia savo laikraštį, jo lankytojai dalyvauja įvairiose mugėse, konkursuose, galima nusipirkti pačių mokinių pagamintų rankdarbių.
- Aprašymas
Asta GVILDIENĖ Visai neseniai savo 80 metų Jubiliejų atšventusi mūsų rajone gerai žinoma talentinga poetė, aktyvi Kaimo rašytojų sąjungos ir literatų klubo „Lygumų šaltinis“ narė Janina Marcinkevičienė į gyvenimą žvelgia su optimizmu. Ji puse lūpų pasakoja apie savo kūrybą, šiandien spausdinamą įvairiuose rinkiniuose, antologijose, periodikoje ir apie didžiuosius savo gyvenimo laimėjimus. Tačiau šį kartą su ja kalbėjomės ne apie apdovanojimus ir Padėkos raštus, kuriais nukabinta visa kambario siena. Filosofavome apie gyvenimą.
Nuotr. Poetė J.Marcinkevičienė į gyvenimą žiūri su optimizmu ir mano, kad nereikia gręžiotis atgal į praeitį – reikia džiaugtis šia diena.
Kovo 24 dieną Panenupiuose (Griškabūdžio valsčius) kartu su vyturiais gimusi, o šiandien gyvenimo saulėlydy viena likusi J.Marcinkevičienė atviravo, kad naujus sparnus auginti jau per vėlu, todėl senatvę reikia priimti su dėkingumu, kaip būtinybę, kurios neįmanoma išvengti. „Kuo greičiau tai padarysi, tuo bus ramiau gyventi, - tikino ji. – Reikia susitaikyti su bėgančiais metais, o ne verkšlenti, kad jau viskas paliko praeityje.“
- Aprašymas
Balandžio 3 dieną Zanavykų krašto muziejuje vyko kiaušinių margintojų sueitukė „Marginame gražiausią margutį“, kurioje dalyvavo kiaušinių margintojos iš viso rajono.
Dabar kiaušiniai skutinėjami, apklijuojami lipdukais, dažomi apsukti įvairiaspalviais siūlais, svogūnų lukštais, žolynais. Kad velykiniai kiaušiniai gali būti marginami įvairiais būdais, įsitikino į Zanavykų krašto muziejų susirinkęs gausus būrelis margintojų. Margintoja Rimutė Grušienė su dukra Roberta pristatė akrilu margintus kiaušinius. Jos prisipažino, kad Velykoms numargina 300-400 kiaušinių. Pasak margintojų, dar ir šiais laikais atsiranda ūkininkų, kurie prašo numarginti margutį senaisiais tradiciniais raštais, ir jį pakasa lauko gale, tikėdami, kad derlius bus gausus ir kirmėlės nepuls.
Dabar kiaušiniai skutinėjami, apklijuojami lipdukais, dažomi apsukti įvairiaspalviais siūlais, svogūnų lukštais, žolynais. Kad velykiniai kiaušiniai gali būti marginami įvairiais būdais, įsitikino į Zanavykų krašto muziejų susirinkęs gausus būrelis margintojų. Margintoja Rimutė Grušienė su dukra Roberta pristatė akrilu margintus kiaušinius. Jos prisipažino, kad Velykoms numargina 300-400 kiaušinių. Pasak margintojų, dar ir šiais laikais atsiranda ūkininkų, kurie prašo numarginti margutį senaisiais tradiciniais raštais, ir jį pakasa lauko gale, tikėdami, kad derlius bus gausus ir kirmėlės nepuls.
Šakietė Joana Zakienė kiaušinius margina vašku, šių marginimo paslapčių ji išmoko iš savo mamytės. Velykų laukia kaip didžiausios šventės ir netgi dažus pasiruošia natūralius iš juodalksnio žievės. Moteris kasmet numargina apie 100 margučių. Nuo jos neatsilieka ir draugė Janina Rinkevičiūtė. Moteris numargina 150 margučių Velykų šventėms ir dalina juos kaimynų vaikams. Daugelis vaikų ją pamatę, iš tolo šaukia - Velykų bobutė.
- Aprašymas
Kovo 29 dieną Šakių viešojoje bibliotekoje vyko pirmosios Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKT) Šakių skyriaus pirmininko Arvydo Pyrago prisiminimų ir poezijos knygos „Išbučiuok man, vėjau, lūpas...“ sutiktuvės, kuriose netrūko pasisakymų, padėkos žodžių, eilių deklamavimo ir dainų skambėjimo.Nuotr. A.Pyragas į pirmąją savo kūrybos knygą sudėjo ne tik kai kuriuos biografijos faktus, prisiminimus, kalbas, bet ir eiles, kurias kūrė nuo vaikystės dienų.
„Skaitytojau, jeigu mane tu suprasi, jeigu polėkiui daigą posmuose rasi, vadinasi, norai pasiekė tikslą, - taip į skaitytojus iš knygos kreipėsi autorius. – O gal nusivylei? Už viską prašau atleidimo – mintys ir svajos rubežių nežino.“
Pasak Šakių viešosios bibliotekos Aptarnavimo skyriaus vedėjos Linos Eringienės, kartu su mūsų krašto poete Onute Jasinskiene redagavusios knygą, A.Pyragas į visus gyvenimo slenksčius ir vingius žiūri per lyrikos ir humoro prizmę.
Paieška
Archyvas
Paskutinės naujienos
Populiarios naujienos
UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos