Asta GVILDIENĖ

Praėjusį trečiadienį Lietuvos pedagogai šventė profesinę šventę. Tarptautinę mokytojų dieną rajono švietimiečiai įvairiais renginiais savo mokyklose ir darželiuose pradėjo minėti jau nuo praėjusio penktadienio, o pirmadienį visi gausiai susirinko Šakių kultūros centre. Kaip visuomet pedagogams buvo išdalinta gausybė rajono savivaldybės mero Juozo Bertašiaus, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Vydos Pranckevičienės sveikinimų, o šiemet ir aštuoni Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus Padėkos raštai.

Nuotr. Seimo narys M.Bastys Padėkos raštą įteikė Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorei N.Šapolienei.

Pasveikino mokytojus senjorus

Rugsėjo 30 dieną Šakių „Aukuro“ pagrindinės mokyklos bendruomenė nepamiršo su Mokytojų diena pasveikinti savo kolegų senjorų, ilgus metus išdirbusių vienintelėje Šakių miesto Zigmo Angariečio vidurinėje mokykloje, šiandien jau išėjusių į užtarnautą poilsį. Po Šv.Mišių Šakių Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje, mokytojai senjorai aplankė jau mirusių savo kolegų kapus, uždegė žvakeles ir papuošė juos gėlėmis.

Spalio 4 dieną, minint Pasaulinę gyvūnijos dieną, Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Vaikų globos namuose organizavo šios dienos paminėjimą. Mažieji globotiniai turėjo puikią galimybę pasidžiaugti į šventę atvežtais gyvūnėliais.

Nuotr. Ūkininko A. Stepulaičio atvežti poniai ypač džiugino Vaikų globos namų mažuosius gyventojus.

Šiemet Pasaulinė gyvūnijos diena Lietuvoje buvo minima jau 11-ąjį kartą, didžioji šventė vyko Varėnoje. Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba praėjusį antradienį Šakių vaikų globos namuose surengė gražią šventę, skirtą Pasaulinei gyvūnijos dienai. Ramią antradienio popietę ši šventė prasidėjo Šv. Mišiomis, aukotomis evangelikų liuteronų bažnyčioje. Po jų veterinarijos vyriausiasis gydytojas Alvydas Pilipauskas mažuosius supažindino su gyvūnu globėju Šv. Prancisku Asyžiečiu, jo didžiais darbais. Po trumpo pokalbio šventovėje vaikai buvo pakviesti į globos namų kiemelį, kur jų laukė kelių veislių šunų savininkai su savo augintiniais. Valentinas Stiklius atsivedė du korgių veislės mažiausius pasaulyje aviganius ir trumpai papasakojo apie jų charakterio savybes bei auginimo būdą. Vaikai sužinojo, jog šios veislės šunys labai kilmingi, mat tokius šunis laiko netgi Anglijos karalienė „Tai labai kilmingi šunys, nors kažkada jie buvo tik fermos šuneliai“,- sakė V. Stiklius. Daiva Rimaitytė mažiesiems pristatė čekoslovakų veislės vilkšunį, kuris skirtas žmogaus paieškai ir yra tarnybinis šuo. Pasak šeimininkės, šis šuo be jokio vargo gali nubėgti 40 arba net 100 km. Daiva šios veislės šunį augina jau dešimtį metų. Dinara Gudaitienė vaikams papasakojo apie afenpinčerio veislės Artą, kurį ji parsivežė iš Latvijos. Dinara vienintelė Lietuvoje turi ne vieną tūkstantį kainuojantį šios veislės šunelį. Be to, vaikų globos namų auklėtiniai galėjo pasidžiaugti dviem poniais, kuriuos atvežė Sintautų ūkininkas Antanas Stepulaitis, bei Antano Matulevičiaus balandžiais.

Praėjusį šeštadienį Patašinės laisvalaikio salėje kvepėjo svogūnais, jiems ir buvo skirta ši graži šventė. „Novos“ etnografinio ansamblio vadovė Nijolė Černevičienė bei narės Anelė Žičkuvienė, Vilma Venckūnienė, Marijona Elena Lenkaitienė buvo pagrindinės Svogūnų šventės sumanytojos. Tad svogūnų kasomis puoštoje salėje nestigo puikios nuotaikos, dainų bei kalbų apie svogūnus.

Nuotr. Praėjusį šeštadienį Patašinės laisvalaikio salėje vyko pirmoji Svogūnų šventė.  

Šakių kultūros centro režisierė Laima Kajokaitė kalbėjo, kad  pats svogūnas didžiavosi savo kilme ir nauda, mat vadino save vaistu nuo visų ligų. „Nuo slogos, skrandžio skausmų, kraujagyslių, dar nuo strazdanų... ar yra prasmė vardinti, jei be jo niekur neapsieinama?“,- šventėje kalbėjo ji. Kaip žinia, apie svogūną ir kasdienybėje nestinga šmaikščių pamąstymų, mįslių, patarlių.

Šventės svečius vaišino ne tik kolektyvų šeimininkės, bet ir aplinkinių kaimų moterys, apie šventę sužinojusios iš skelbimų. Bliuviškių bendruomenės pirmininkė Liuda Abraitienė pasiūlė autentišką ,,šmultę“. Viešnios iš Barzdų vaišino savo patiekalais, noviečiai virė ,,cibulainę”. Buvo galima ragauti blynų, grybų, pyrago su svogūnais, kepto svogūno su medumi, užpiltinės.

Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos etnokultūros būrelio moksleiviai, pirmadienio popietę, vykdydami akciją „Pagerbkime tuos, kurie buvo šalia“, Šakių kapinėse tvarkė apleistus, niekieno neprižiūrimus kapus.

Nuotr. Etnokultūros būrelio moksleiviai sutvarkė poeto E. Steponaičio kapą ir nusprendė jį toliau prižiūrėti.

Būrelio vadovė, etnologė Rima Vasaitienė pasakojo, kad akcijos dalyviai grėbė ir rinko lapus, rovė žoles, perdažė metalinę poeto Edmundo Steponaičio kapo tvorelę. Nuo šiol etnokultūros būrelio moksleiviai nusprendė prižiūrėti šį kapą. Vadovė sakė, kad būtent poeto Edmundo Steponaičio kapo sutvarkymas ir buvo pagrindinis akcijos tikslas.

Poetas dirbo raštininku Šakiuose, S.Banaičio spaustuvėje Kaune. Eilėraščius publikavo „Viltyje”, “Draugijoje”, vertė A.Puškino, F.Tiutčevo, N.Nekrasovo, N.Gogolio, I.Turgenevo, L.Tolstojaus ir kitų rašytojų kūrinius. Jis mirė 1908 metais.

R. Vasaitienė mano, kad galbūt po tokių akcijų vaikai ateis ir per Vėlines, su tėveliais uždegs žvakutes ant neprižiūrimų kapų. „Tikiu, kad tai, ką mokytojai ir tėvai įskiepys vaikams, kol šie maži, tą patį jie skiepys savo atžaloms. Manau, kad šiuolaikiniams vaikams šiek tiek dvasingumo ir atjautos nepakenks“, - kalbėjo etnologė.

Praėjusį trečiadienį Zanavykų krašto muziejuje buvo atidaryta pirmoji personalinė liaudies menininkės Aldonos Stanaitienės darbų paroda, sukvietusi nemažą būrį jos artimųjų, bendruomenės narių.

Nuotr. A. Stanaitienė, kalbėdama apie savo darbus nedaugžodžiauja. Tiesiog tai vienas jos saviraiškos būdų.

Liepalotuose gyvenanti A. Stanaitienė nuo pat vaikystės kažką kuria, daro. Jos mama taip pat buvo naginga – ausdavo, siūdavo. Tėvelis buvo kalvių kalvis, tad tikriausiai nėra abejonių, iš kur ir pati Aldona ir jos sūnus, kalvis Regimantas Stanaitis paveldėjo polinkį liaudies menui.

Kaip parodos metu pasakojo A. Stanaitienė, būtent Regimantas ją ir pastūmėjo surengti parodą, parodyti savo darbus. „Kiek tik ją pamenu, ji visada megzdavo, siūdavo ir kurdavo namų jaukumą. Vaikai užaugo, tad ir atsiduoda savo pomėgiui“, - apie mamą kalbėjo sūnus. Parodos metu paaiškėjo, kad A. Stanaitienė ne tik mezgėja, bet ir puiki šeimininkė, be vaišių neapsilankanti bendruomenės renginiuose. Be to, ji noriai puoselėja bei prižiūri namų aplinką, visuomet stengiasi visur suspėti. „Atrodo, kad jai viskas tiesiog savaime pasidaro“, - apie Aldoną kalbėjo jos sesuo. Autorės draugės juokavo, kad būnant ir bendraujant su tokia aktyvia ir darbščia Aldona, jos ir pačios jaučiasi darbštesnės, aktyvesnės.

Praėjusį šeštadienį veiklios Ritinių bendruomenės moterys susirinko pasigrožėti ne tik paskutinių rudeninių gėlių – jurginų puokštėmis, bet ir išbandyti savo jėgas tapyboje ant šilko skiaučių.

Nuotr. Ritinių bendruomenės moterys stebėjosi tapybos ant šilko metu užplūdusiomis emocijomis, netikėtomis formomis ir iš naujo atrastomis spalvomis.

Projekto „Tapyba ant šilko“ organizatorė ilgametė mokytoja Janina Ilgūnaitienė pakvietė moteris pasimokyti gėlių tapybos ant šilko. Mokymams buvo įsigytos visos reikalingos priemonės, pakviesta mūsų krašto menininkė ir pedagogė Lolita Rūgytė.

Šilko istorija  daugiau kaip prieš penkis tūkstančius metų prasidėjo Kinijoje, kur ir šiandien manoma, jog šilkverpiai - tai didžiausia Dievo dovana jų kraštui. Senovės kinai šilkverpius naudojo maistui, o kai buvo atrastas šilkas, jie buvo pradėti veisti specialiuose imperatoriaus soduose. Šilko audinio gamyba Kinijoje beveik tris tūkstančius metų buvo laikoma gilioje paslaptyje.

Tapyba ant šilko, prasidėjusi Vidurinėje Azijoje, šiandien tapo populiaria visame pasaulyje. Pastebėta, kad tapymas ant naturalaus, blizgančio audinio veikia raminančiai, atpalaiduoja. Dažai į šilką lengvai geriasi, susilieja, kūryba čia vyksta tarsi savaime. Susiliedamos spalvos kuria naujas formas ir atspalvius, o šilko energija dovanoja ramybę.

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Sekmadienį Lietuvos policija minėjo profesinę šventę – Angelų sargų dieną. Rajono policijos pareigūnai penktadienį į iškilmingą profesinės dienos minėjimą tradiciškai rinkosi Zyplių dvaro arklidėse. Kaip visuomet šventėje nestigo sveikinusiųjų, pareigūnams buvo išdalinta gausybė padėkų ir apdovanojimų.

Nuotr. Šventėje už pavyzdingą tarnybą buvo apdovanoti geriausi rajono policijos pareigūnai.

Viršininko pasveikinimas

Jau 335-eri metai katalikų bažnyčioje kasmet spalio 2-ąją švenčiama žmonių globėjų – Angelų diena. Graikų kalbos žodis angelas reiškia „pasiuntinys“, tad dvasiniame pasaulyje angelai – Dievo valios skelbėjai, dažnai ir vykdytojai. Nepriklausomoje Lietuvoje policijos profesinė diena minima taip pat spalio 2-ąją. „Tradiciškai mūsų dienos renginiai prasideda Šv. Mišiomis. Neabejoju, kad švelnūs žodžiai, kaip angelas sargas, nuo praleisto laiko bažnyčioje, įgauna šiek tiek kitokią prasmę. Kiek egzistuoja  tikėjimas, bažnyčia, tiek minimi ir angelai. Neabejoju, kad žmonės, kurie kiekvienais metais atvyksta pasveikinti, tai įrodymas mums, kad, galbūt, mums pavyksta būti tuo, kuo ir turėtume būti“, - sveikindamas kolegas kalbėjo Šakių rajono policijos komisariato viršininkas Mindaugas Skruibis.