Praėjusį antradienį Zanavykų krašto muziejuje buvo atidaryta jau ketvirtoji Sintautų pagrindinės mokyklos moksleivės Gretos Unguvaitytės tapybos darbų paroda. Parodos atidarymo akimirką jos kūryba pasidžiaugti atėjo nemažas būrys draugų, giminaičių ir tiesiog meno mylėtojų.

Nuotr. Zanavykų krašto muziejuje buvo atidaryta ketvirtoji Sintautų pagrindinės mokyklos dešimtokės tapybos darbų paroda.  

Šiemet Šakių meno mokyklą baigusi sintautietė Greta Unguvaitytė šiomis dienomis džiaugiasi jau ketvirtąja savo darbų paroda, kurią iki rugsėjo 22 dienos gali pamatyti kiekvienas Zanavykų krašto muziejaus lankytojas. Lig šiol mergina buvo surengusi net tris personalines parodas, kurios visuomenei buvo rodomos Sintautuose, Keturnaujienoje, Šakiuose. Šiuo metu muziejuje eksponuojama net 17 naujų bei labiausiai menininkės širdžiai mielų tapybos darbų.

Jaunatviškumu švytinti Greta susirinkusiems atviravo, jog labai džiaugiasi surengta dar viena savo kūrybos darbų paroda. „Labai džiugu matyti draugus, pažįstamus, artimuosius. Tai yra mano ketvirtoji paroda. Į kiekvieną parodą susirenka vis daugiau žmonių“, - linksmai nusiteikusi kalbėjo G. Unguvaitytė.  Ji parodos lankytojams pasakojo apie paveikslų atsiradimo aplinkybes. Dalis šioje parodoje eksponuojamų paveikslų buvo sukurti Lenkijoje vykusio plenero „Meno vaivorykštė“ metu. Šiemet ji dalyvavo dar ir kitame taip pat Lenkijoje vykusiame plenere, kur jaunoji menininkė ne tik kūrė, bet ir sėmėsi patirties iš profesionalių menininkų. Iš šio plenero G. Unguvaitytė į parodą atvežė net penkis naujus paveikslus. Pasak Gretos, visi kiti darbai buvo sukurti laisvalaikiu. „Daugelis manęs klausia: „Greta, kodėl tapai? Kodėl tokios spalvos? Kodėl jos tokios niūrios?“. Aš nežinau, kaip tai paaiškinti. Ką jaučiu viduje, tą ir perteikiu ant drobės“,- kalbėjo Greta. Žvelgiant į menininkės paveikslus, galima pastebėti vyraujančias niūrias mėlynas spalvas, žinoma, yra ir itin ryškių. Apie spalvas kalbėjusi mergina teigė, jog spalvos atsiranda tik dėl vyraujančios nuotaikos.

Rugsėjo 2 dieną Šakių jaunimo sąjunga „Apskritasis stalas“ organizavo laisvos formos jaunimo pasibuvimą J. Lingio parke. Čia penktadienio pavakarę skambėjo jaunatviška muzika, aidėjo jaunimo klegesys.

Nuotr. Penktadienį J. Lingio parke jaunimas linksmai leido laisvalaikį.

Antrąją šių mokslo metų dieną, penktadienį, Šakiuose esančiame J. Lingio parke pirmą kartą buvo surengtas neformalus jaunimo pasibuvimas. Jį organizavo Šakių jaunimo sąjunga „Apskritasis stalas“. Sąjungos pirmininkė Milda Kuraitė tikino, jog šis susiėjimas rengiamas tik dėl jaunimo. Parke, grojant šiuolaikinei muzikai, buvo siekiama pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių, norinčių bendrauti, ieškančių naujų pažinčių. „Susirinkome tam, kad Šakiuose padarytume judėjimą. Muzika groja. Juk tik muzika pritraukia jaunimą“,- pridūrė Šakių rajono mokinių tarybos pirmininkas Lukas Keraitis. Neoficialioje aplinkoje buvo siekiama užmegzti naujus kontaktus, galbūt kai kuriuos jaunuolius pakviesti ir visuomeninę rajono jaunimo veiklą.

Šio pasibuvimo organizatoriai tikisi, kad tokie susibūrimai, prigiję kituose šalies miestuose, bus rengiami ir ateityje. Muzika ir jaunimo juokas J. Lingio parke skambėjo ligi vėlyvo vakaro. Savo kūrybos šiuolaikiškos muzikos kūrinius susirinkusiems pristatė sintautietis Leonas Rėčkus. Negausiai susirinkęs jaunimas ne tik muzikos klausėsi, bet ir piešė plakatus, linksminosi.  

Gintarė MARTINAITIENĖ

„To nepamiršim, kol gyvi būsim“, - sako neseniai savo Auksines vestuves atšventę Žvirgždaičiuose gyvenantys Juozas Pranas ir Janė Ona Lozoraičiai. Vaikai bei marčios tėvams suorganizavo siurprizą, apie kokį jie net nesapnavo. Tad ko gi reikia, kad šeimyninis gyvenimas būtų ilgas ir gražus? Sutuoktiniai tikina, jog svarbiausia kantrybė, supratimas ir sugebėjimas nusileisti vienas kitam.

Nuotr. J. ir J. Lozoraičiai sako, kad Auksinės vestuvės buvo daug šaunesnės nei pirmosios.

„Kai tuokėmės jaunystėje, tai kas ten, varge. Nuėjom keturi žmonės ir viskas. O dabar, kad būtumėt matę, kaip viskas vyko“, - dar gyvenantys šventės prisiminimais kalbėjo J. ir J. Lozoraičiai. Pasirodo, sūnūs, dukra bei marčios tėvams surengė šventę paslapčia. Patys tėvai galvojo, jog Auksinių vestuvių proga tik nuvyks į bažnyčią, gal vaikai suorganizuos kokią ekskursiją po žinomas rajono vietas. „O čia, išeiname, limuzinas laukia, susirinkę visi vaikai, anūkai. Neapsakomai gražu“, - tikino Janė. Tad visa šeima vyko į Civilinės metrikacijos skyrių, kur prisiekė vienas kitam, vėliau įžadus atnaujino ir bažnyčioje. „Matote, net naujus žiedus vaikai parūpino“, - tiesdama ranką su tviskančiu žiedu kalbėjo J. Lozoraitienė. Kupinos džiaugsmo akys nemeluoja, jog jie jautėsi ypač laimingi. Sutuoktiniai tikino, kad nepakartojamų akimirkų ir patirtų įspūdžių nepamirš kol gyvi bus. Svarbiausia, kad visa šeima buvo kartu ir kad vaikai sugebėjo surengti tokį siurprizą, parodydami tėvams, kokie išskirtiniai jie yra. O kur dar visiškai netikėti seniūnijos, valdžios atstovų sveikinimai...

Praėjusį penktadienį savivaldybės fojė įvyko debiutas – čia pirmą kartą buvo atidaryta šakiečio mediko Audriaus Starkausko fotografijų „Izraelis. Žvilgsniai ir pamąstymai“ paroda, į kurią susirinko jo artimieji, draugai, kolegos gydytojai, rajono menininkai ir fotografai.

Nuotr. Pristatydamas savo pirmąją parodą, A.Starkauskas prasitarė, kad fotografuoja gerokai seniau negu užsiima gydytojo praktika.

Dar visai neseniai čia buvo eksponuojamos Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos Dramos studijos kelionių po saulėtąją Italiją akimirkos, o ši paroda  perteikia prieš metus vykusios A.Starkausko kelionės po Izraelį įspūdžius. Pristatydama parodą, savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyresnioji specialistė Aurelija Papievienė kalbėjo, kad visi, surengę pirmąsias parodas savivaldybės fojė, paprastai tuo neapsiriboja, todėl ji tikisi, kad čia pamatysime dar ne vieną jo įspūdingų fotografijų ekspoziciją.

Savivaldybės mero pavaduotojai Rimai Rauktienei ši paroda priminė jos pačios kelionę į šią nepakartojamai įspūdingą vietą. Ji teigė, kad tai labai informatyvi paroda, ypač tiems, kurie neturi galimybės apsilankyti šventojoje žemėje. A.Starkauskui vicemerė palinkėjo, kad žmonės, kurie žvelgs į fotografijas, atspindinčias kelionės akimirkas, pamatytų Izraelį jų autoriaus akimis, pajustų tos žemės dvasią ir svajotų joje pabuvoti.

Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Julė Kasparevičienė, paklausta apie kalbininkui J. Jablonskiui numatytą pastatyti paminklą Griškabūdyje, kalbėjo, jog pastatymas gali kiek vėluoti.

Pagal terminus skulptūra jau turėtų būti pastatyta spalio mėnesį, tačiau, dėl užsitęsusio darbo įvertinimo, darbai gali kiek ilgiau užtrukti. Pinigų tikimasi surinkti tiek, kiek reikia, nes nė vienas verslininkas dar neatsisakė paremti. Iškiliai asmenybei paminklą kuria skulptorius Romas Kvintas, kuris vieną savo darbą skyrė garsiam dainininkui Vytautui Kernagiui atminti. Jo skulptūra puošia Nidą.

Asta GVILDIENĖ

Rugsėjo pirmosios dienos Šakių parapijoje išskirtinės ne tik tuo, kad krepšinio aistruoliai apgulė televizorių ekranus, stebėdami Europos vyrų krepšinio čempionatą, bei naujieji mokslo metai pakvietė vaikus į mokyklas, bet ir asmenine Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebono Sigito Matusevičiaus švente. Šiemet jis  mini savo 50 metų Jubiliejų.  

Nuotr. Šakių Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas, nesureikšmindamas savo asmeninės šventės, dėkojo visiems parapijiečiams už nuoširdžius sveikinimus.

Klebonas S.Matusevičius, bažnyčiai tarnaujantis jau dvidešimt trečius metus, o Šakių parapijoje kunigaujantis dešimtus metus, teigė, kad ši sukaktis jam svarbesnė nei asmeninis Jubiliejus. Klebonui kunigystė – tai ne tik pašaukimas. Tai - gyvenimo būdas. Tai – nepaprastai didelė pareiga. Gimęs ir užaugęs katalikiškoje, labai religingoje šeimoje, S.Matusevičius nuo mažų dienų lankė bažnyčią ir buvo auklėjamas tikėjimo dvasia. Tuomet būsimo kunigo tėvas – Vilkaviškio bažnyčios zakristijonas pratino savo sūnų patarnauti Šv.Mišioms, nuvalyti dulkes, sutvarkyti kilimus ir atlikti daugybę kitokių darbų. „Bažnyčia man buvo antrieji namai, - prisimena  kunigas, kalbėdamas apie savo vaikystę ir jaunystę. – Sovietmečiu, kai buvo draudžiamas tikėjimas ir skatinamas ateizmas, tai buvo didelis iššūkis visai šeimai. Saugumas sekdavo ir kviesdavosi į KGB štabą, tačiau niekas negalėjo palaužti krikščioniško idealizmo.“

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Pastaruoju metu savaitgaliais Gelgaudiškio vasaros estrados aikštėje vietiniai gyventojai gali pabendrauti su gilios lietuvių istorinės praeities puoselėtojais. Čia stovyklauja  žmonės, propaguojantys senovės baltų gyvenseną.

Nuotr. Praėjusį sekmadienį Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos Tauras“, vadovaujamas D. Požaičio, šventė dvejų metų veiklos sukaktį.   

Jau dvejus metus rajone gyvuoja Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas “Sūduvos Tauras”, vadovaujamas Dariaus Požaičio. Jis ir jo bendraminčiai šiomis dienomis, iki rugsėjo 20 -osios, savaitgaliais organizuoja specialius susibūrimus, skirtus didžiajam prūsų sukilimui, įvykusiam 1260 metų rugsėjo 20 dieną, paminėti. Apsilankyti jų stovyklavietėje buvome pakviesti ir mes.

Jau ne pirmas savaitgalis Gelgaudiškio vasaros estrados aikštėje jodinėjama žemaitukų veislės žirgais, kūrenamas laužas. Čia stovyklauja neseniai dvejų metų gimtadienį atšventęs klubas „Sūduvos Tauras” bei bendraminčiai iš kitų šalies miestų. Vadovas džiaugėsi aktyvia klubo veikla, kuri yra atvira visiems. Tačiau D. Požaitis apgailestavo, kad šiemet jiems nepavyko prisistatyti Sudarge vykusioje Joninių šventėje. Esą jų pasirodymo buvo atsisakyta beveik paskutinę minutę.