Pieno rodiklių kaita leidžia diagnozuoti ligas

pienasPastebėta, kad kuo produktyvesnė ir didesnė karvių banda, tuo dažniau yra nustatoma karvių susirgimai. Dažnai apie karvės sveikatą sprendžiama iš jos elgesio, produkcijos, t. y. pieno kiekio ir svorio pakitimų. Tačiau pieno kiekis ir karvės svoris sumažėja tada, kai liga būna jau pažengusi. Labai svarbu kuo ankščiau nustatyti, kad karvė negaluoja.

Nuotr. Pieno rodiklių kaita leidžia diagnozuoti ligas.


Vienas iš paprastesnių karvių ligų nustatymų metodų yra pieno sudėties tyrimas. Šis tyrimas kontroliuojamose karvių bandose yra atliekamas kiekvieną mėnesį. Tiriami kiekvienos kontroliuojamos karvės pieno riebalai, baltymai, laktozė, nustatomas somatinių ląstelių skaičius, pieno urėja. Kaip šie rodikliai gali būti informatyvūs, vertinant karvės sveikatingumą?
 
Labai svarbus rodiklis yra pieno riebalų ir baltymų santykis. Tai yra gautus pieno riebumo rezultatus reikia padalinti iš pieno baltymingumo rezultatų. Pvz. jeigu pieno riebumas  - 4,2 %, o baltymingumas - 3,5 %, tai santykis bus 1,2 %. Šis santykis yra optimalus šviežiapienei karvei (iki 2 mėn. po apsiveršiavimo). Tai parodo, kad karvė neserga pagrindinėmis ligomis, kurios yra būdingos po apsiveršiavimo. Jei gautas santykis yra mažesnis nei 1,2 ir jei jis yra 1, ar dar mažesnis, tokiu atveju galima įtarti ligą, kuri vadinasi acidozė, arba kitaip kalbant, rūgštingumo padidėjimas karvės skrandyje.

Priešingas variantas, kai gautas pieno riebalų ir baltymų santykis yra 1,5 ir daugiau, galima įtarti ligą, vadinamą ketoze.

Šio santykio įvertinimas gali būti naudojamas ligos pradžiai diagnozuoti, arba net gydymo parinkimui. Abiejų prieš tai minėtų ligų gydymas ir profilaktika skiriasi, todėl labai svarbu kuo tiksliau nustatyti kuris iš minėtų susirgimų kamuoja gyvulį. Apie šių ligų profilaktiką ir gydymą kituose straipsniuose.

Pieno laktozė - svarbiausias pieno angliavandenis, kitaip vadinamas pieno cukrumi. Karvės piene laktozės yra vidutiniškai 4,7 %, ji sudaro apie 30 % visos pieno energetinės vertės. Yra manoma, kad pieno laktozė atspindi gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje. Todėl mažesnis laktozės kiekis piene, rodo, kad karvei trūksta energijos.

Pieno urėja. Piene nustatoma urėja yra svarbi ne tik diagnozuojant ligas, bet ir vertinant karvės šėrimą. Urėjos norma piene yra nuo 15 iki 25 mg%, o produktyvesnėms karvėms ir 30 mg%. Jei piene urėjos nustatoma mažiau kaip 15 mg%, reiškia, kad karvių racione trūksta baltymingų pašarų. Padidinus jų kiekį, padaugės ne tik pieno, bet ir padidės pieno baltymingumas, karvės mažiau sirgs medžiagų apykaitos ligomis. Radus piene urėjos daugiau, nei 30 mg% galima įtarti, kad karvės šeriamos labai baltymingais pašarais ir jų šėrimas yra neefektyvus, nešantis ūkiui nuostolį, nes pašarai pilnai neįsisavinami.

Somatinės ląstelės piene. Yra skaitoma, kad jeigu karvės piene somatinių ląstelių yra daugiau kaip 200 tūkst./ml., karvė serga slaptuoju tešmens uždegimu (mastitu). Nors pagal pieno supirkimo taisykles, pienas yra superkamas, jeigu somatinių ląstelių skaičius neviršija 400 tūkst./ml. Karvių produktyvumas dėl šios ligos iš vieno tešmens ketvirčio per dieną sumažėja 25–35 %, iš karvės per laktaciją – 10–15 %, iš karvių bandos per laktaciją – 5–10 %. Apie šią ligą plačiau kituose straipsniuose.

dr. Ramūnas Antanaitis, Lietuvos veterinarijos akademija

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.