mastitasMastitas – tešmens (pieno liaukos) uždegimas yra dažniausiai pasitaikanti melžiamų karvių liga. Dėl mastitų sumažėja pieno gamyba ir pasikeičia jo sudėtis, nepriklausomai nuo jame atsiradusių žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų pablogėja pieno dietinės ir technologinės savybės.

Tešmens uždegimas atsiranda dėl žalingų išorinių ir vidinių veiksnių. Ligos priežastys labai įvairios, tačiau jas galima suskirstyti į infekcines ( patogeninių mikroorganizmų poveikis) ir neinfekcinės (aplinka, melžimo, šėrimo klaidos, traumos ir kt.).

Karvė suserga tešmens uždegimu, mikroorganizmams patekus per spenio kanalą ir pradėjus daugintus tešmens viduje. Mastitą gali sukelti daugiau kaip 140 skirtingų mikroorganizmų. Šie mikroorganizmai yra bakterijos, mikoplazmos, mielės, dumbliai ir retais atvejais – virusai. Mastitą sukeliantys patogeniniai mikroorganizmai skirstomi į dvi grupes: užkrečiamuosius ir aplinkos. Užkrečiamieji mikroorganizmai – Staphylococcus aureus, Streptococcus agalactiae, Mycopasma spp. Šie sukėlėjai plinta per nešvarias rankas, šluostes, melžimo indus, per nešvarius melžimo įrenginius, aparatus, pirmąsias pieno čiurkšles numelžiant gyvulių stovėjimo vietose. Aplinkos mikroorganizmai – Escherichia coli, Klebsiella pneumoniae, Streptococcus uberis – patenka per spenio kanalą iš aplinkos. Kartais mastitą sukelti gali specifinių infekcijų – tuberkuliozės, bruceliozės ir kt. sukėlėjai.
karveKarvių parezas, kitaip vadinamas neatsikėlimu po apsiveršiavimo, gan dažnas susirgimas. Labai svarbu atskirti dvi šios ligos formas, nes nuo to priklauso profilaktika. Tai yra taip vadinamą „tikrąjį“ ir „netikrajį“ karvių parezus. Tikrasis parezas – atšąla karvės ausys, ragai, guli pasukusi galvą link pilvo, blogai ėda, arba visai neėda, nukrinta kūno temperatūra. Pastarasis simptomas yra labai svarbus diagnozuojant šią ligą. Yra nustatyta, kad karvės kūno temperatūra pradeda kristi dar prieš apsiveršiavimą. Todėl labai svarbu pamatuoti karvės temperatūrą ir jeigu ji prieš apsiveršiavimą, ar po apsiveršiavimo yra žemesne, negu 38,5 °C, vadinasi karvė turi polinkį sirgti „tikruoju“ parezu. Norint apsaugoti karvę nuo šios parezo formos, reikėtų jau prieš apsiveršiavimą duoti karvei mineralinių papildų su optimaliu kalcio ir fosforo santykiu, kuris turėtų būti 1:1, arba 0,7:1, o likus savaitei iki apsiveršiavimo, duoti mineralinių papildų su padidintu kalcio kiekiu. Jeigu karvės turi polinkį sirgti šia liga galima likus 5 dienoms iki apsiveršiamimo suleisti kalcio preparatų į veną. Taip pat gerai padeda vitamino ADE injekcijos likus trims dienoms iki apsiveršiavimo. Tokiu atveju būtina kviesti veterinarijos gydytoją. Veterinarinėse vaistinėse galima nusipirkti ir girdomų preparatų su padidintu kalcio, ar fosforo kiekiu. Tačiau padidinti kalcio kiekį rekomenduojama tik likus savaitei iki apsiveršiavimo.

Nuotr. Ilgai nepasikeliančias karves reikėtų pakelti.
pienasPastebėta, kad kuo produktyvesnė ir didesnė karvių banda, tuo dažniau yra nustatoma karvių susirgimai. Dažnai apie karvės sveikatą sprendžiama iš jos elgesio, produkcijos, t. y. pieno kiekio ir svorio pakitimų. Tačiau pieno kiekis ir karvės svoris sumažėja tada, kai liga būna jau pažengusi. Labai svarbu kuo ankščiau nustatyti, kad karvė negaluoja.

Nuotr. Pieno rodiklių kaita leidžia diagnozuoti ligas.


Vienas iš paprastesnių karvių ligų nustatymų metodų yra pieno sudėties tyrimas. Šis tyrimas kontroliuojamose karvių bandose yra atliekamas kiekvieną mėnesį. Tiriami kiekvienos kontroliuojamos karvės pieno riebalai, baltymai, laktozė, nustatomas somatinių ląstelių skaičius, pieno urėja. Kaip šie rodikliai gali būti informatyvūs, vertinant karvės sveikatingumą?
gyliu_lervosŠiemet Lietuvą alino karšta ir drėgna vasara, kuri sudarė idealias sąlygas veistis įvairiems parazitiniams vabzdžiams. Itin daug prisiveisė gylių ir aklių. Šie vabzdžiai šiemet ne tik gerokai aktyvesni, bet ir agresyvesni, todėl masiškai puolė  žmones ir gyvulius.

Nuotr. Gylių lervos (inkštirai) galvijams sukelia hipodermozę.

Gylių lervos (inkštirai) galvijams sukelia hipodermozę. Dėl šios ligos sumažėja sergančių gyvulių produktyvumas, pažeidžiama oda nugaros srityje ir pablogėja inkštiruotų galvijų skerdiena, dėl ko galvijų augintojai patiria didelius ekonominius nuostolius.

Suaugę vabzdžiai galvijų  nekandžioja ir nesiurbia jų kraujo, nes minta inkštirų sukauptomis maisto medžiagomis. Apvaisintos patelės birželio viduryje ir liepos pradžioje būna aktyviausios, ir šiuo laikotarpiu padeda iki 800 baltų kiaušinėlių, kuriuos priklijuoja ant galvijų plaukų ir po kelių dienų žūva. Iš kiaušinėlių per 3-5 dienas išsirita lervos, kurios prasiskverbia pro odą arba plaukų folikulus migruoja į raumenis. Lapkričio mėnesį lervos patenka į stuburo kanalo audinius ir ten toliau vystosi bei žiemoja. Kovo mėnesį jos migruoja į poodinį audinį nugaros srityje, todėl po oda susiformuoja nedideli guzeliai. Tuomet lervos odoje pragraužia skylutes, pro kurias gegužės – birželio mėnesiais išlenda, nukrenta ant žemės ir išsivysto suaugę vabzdžiai.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos