triusisDekoratyvinis triušiukas – gudrus ir mielas, dažnai juokingas ir visada gražus – dabar tampa vis populiaresniu namų augintiniu.

Gerai prižiūrimi triušiukai išgyvena maždaug 5-6 metus. Dekoratyvinis triušiukas sveria nuo 1 kg iki 1,5 kg. Ausų ilgis maždaug 5 cm. Dekoratyvinių triušių galva yra ovali, žandai papūsti, ausys stačios. Akys apvalios ir gana didelės. Šių triušių kailis dažniausiai trumpas, tačiau gali būti ir ilgo plauko, priklausomai nuo veislės, minkštas bei švelnus. Dekoratyviniai arba dar kitaip vadinami nykštukiniai triušiai vieni nuo kitų skiriasi skirtingomis spalvomis. Kailiuko spalva gali būti balta, balta su juodais lopinėliais, nuo šviesiai rudos iki tamsiai rudos su šviesesne papilve, taip pat gali būti pilkšvai melsva.

Triušiuko narvelis turi būti kiek įmanoma erdvesnis. Mažiausias rekomenduojamas narvelio dydis - 80x50 cm, laikant du ar daugiau triušiukų narvelio dydis privalo būti  1x2m. Aukštis turėtų būti toks, kad augintinis galėtų atsistoti ant užpakalinių kojų. Narve būtina įmontuoti namelį, kad gyvūnėlis galėtų pasislėpti arba miegoti. Reikia nepamiršti, kad triušis labai mėgsta užsilipti ant savo namelio stogo, todėl narvas turi būti pakankamai aukštas. Ėdžias ir gertuvę reikia pritvirtinti prie šoninių narvelio sienų, kad būtų kuo daugiau erdvės. Narvą reikėtų pastatyti saugiame, ramiame kampe, nes triušiai mėgsta jaustis saugiai. Vasarą narvelį galima laikyti lauke, tačiau jis turi būti apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių, lietaus, skersvėjo, nes tai pavojinga triušiuko sveikatai. Žiemą nestatykite narvelio arti radiatorių.
triusisŠiuo metu Lietuvoje triušienos paklausa vis didėja ir daugėja triušių augintojų. Triušių mėsa naudinga visiems, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms, taip pat tiems, kurie nori išvengti antsvorio. Joje gausu baltymų, mažai riebalų, beveik nėra cholesterolio. Tačiau triušių augintojai patiria didelius nuostolius dėl dažniausiai pasitaikančių triušių susirgimų t. y.  hemoraginės triušių ligos (kitaip vadinamo triušių maro) ir miksomatozės.

Šioms ligoms būdinga tai, kad jos greitai plinta ir apima visą bandą, dėl ko augintojai patiria didelius nuostolius. Taip pat  šių ligų simptomai gali būti nebūdingi tai ligai ar panašūs į kitų susirgimų.

Miksomatozė, tai virusinė triušių liga, dažniau, pasireiškianti šiltuoju metų laiku, kai aktyvūs tampa kraujasiurbiai vabzdžiai ir ektoparazitai, kurie ir platina šios ligos sukėlėjus. Liga pasireiškia mazgelių ir didesnių mazgų susidarymu įvairiose kūno vietose, išskyromis iš akių. Atsiranda sutinimai, tose vietose oda susiraukšlėja, ausys nukamba, galva tampa panaši į liūto. Liga paprastai trunka keletą savaičių ar ilgiau, oda susidariusių mazgelių vietose išopėja, vėliau nekrotizuojasi. Patekus į triušidę šią ligą sukeliantiems virusams, pastarųjų atsikratyti labai sunku, tam gali tekti imtis kardinalių priemonių, pavyzdžiui, sunaikinti visą bandą.
Karvių melžimas yra sunkus ir atsakingas darbas. Nuo melžimo kokybės priklauso tešmens sveikumas, karvės produktyvumas ir svarbiausia pieno kokybė.

Pienas yra labai vertingas, iš jo gaminami įvairūs maisto produktai. Tačiau nesilaikant karvių melžimo, melžimo įrangos ir pačių melžėjų higienos reikalavimų, pienas tampa nekokybiškas ir net pavojingas žmonių sveikatai. Nes mikroorganizmai, kurių gausu ant pačios karvės ir jos aplinkoje (ant tešmens, odos, karvidžių ore, pakratuose, melžimo įrenginiuose) patenka į pieną. Piene jie gamina nuodus, sukelia apsinuodijus ir kitus susirgimus. Todėl prieš melžimą reikia ypač kruopščiai paruošti tešmenį ir jį tinkamai prižiūrėti pamelžus.

1-2 val. prieš melžimą karvės pašeriamos, tvartas išvalomas ir pakreikiamas geros kokybės pakratais. Taip pat prieš melžimą turi būti paruošta visa reikiama įranga, ji turi būti tinkamai išplauta, išdezinfekuota. Melžėja taipogi turi būti tinkamai pasiruošusi. Prieš melžimą turi apsirengti specialiai darbui skirtais rūbais, jie visada turi būti švarūs, dėvėti prijuostę. Švariai nusiplauti rankas, darbo metu dėvėti vienkartines pirštines, kad kuo mažiau platintų mastito sukėlėjus.
nuovalosŠis susirgimas yra vienas iš dažniau  patelėms pasitaikančių ligų po jauniklių atvedimo. Karvėms nuovalos užsilaiko dažniau, nei kitoms žemės ūkio gyvulių patelėms.

Nuovalų susilaikymo priežastys yra gana įvairios:

● Šėrimo, laikymo klaidos, mociono stoka. Vienas svarbiausių faktorių yra patelės organizmo medžiagų apykaitos būklė veršingumo, veršiavimosi metu ir po jo. Trūkstant pašaruose makro ir mikroelementų, vitaminų, nuovalų susilaikymo tikimybė didėja. Labai svarbus selenas ir vitaminas E, kurie kaip antioksidantai palaiko vitamino A lygį kepenyse. Taip pat pastebėta, kad trūkstant karotino ir jodo, galimas dažnesnis nuovalų susilaikymas. Tačiau pagrindinė priežastis, dėl kurios pasitaiko šis susirgimas – kalcio apykaitos sutrikimas. Raumenų judrumui, tonusui palaikyti šis makroelementas ypač svarbus. Taip pat yra įrodyta, kad karvėms, kurios pakankamai juda, daug laiko praleidžia lauke arba ganomos lauke ištisus metus  šis susirgimas pasitaiko žymiai rečiau.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos