baneris leidinys

krupaviciusPirmaisiais savo valdymo metais Prezidentė Dalia Grybauskaitė sustiprino Prezidento instituciją, tarsi pasikeisdama vaidmeniu su Premjeru, ėmėsi aktyvaus vaidmens vidaus politikoje, o santykius su užsienio valstybėmis padarė pragmatiškesnius, mano Kauno technologijos universiteto (KTU) prof. dr. Algis Krupavičius.

P. Romančiko nuotr.: Kauno technologijos universiteto prof. dr. Algis Krupavičius.


Prieš metus, liepos 12-ąją, Seime, Kovo 11-osios salėje, išrinktoji valstybės vadovė D. Grybauskaitė prisiekė savo tautai. Vos pradėjusi eiti Prezidentės pareigas, D. Grybauskaitė žadėjo būti aktyvi šalies vadovė, tartis su visomis politinėmis jėgomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, piliečių judėjimais, sustiprinti ir išplėsti Prezidento visuomeninių patarėjų ratą bei svarbą.
  
Pasak politologo A. Krupavičiaus, pirmieji Prezidentės metai pasižymėjo itin aktyviu startu - šalies vadovė vyko į daug svarbių užsienio vizitų, Lietuvoje sulaukė Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos, atnaujino ryšius su Rusijos lyderiais, Prezidentė daug kalbėjo apie galimą užsienio politikos kaitą, jos orientaciją į didesnį pragmatiškumą bei realizmą. Priešingai nei Prezidentas Valdas Adamkus, D. Grybauskaitė gerokai daugiau dėmesio skyrė vidaus politikos klausimams, susijusiems su šalies ekonomika, finansais, biudžetu. Be to, per jos kadenciją pasikeitė nemažai teisėsaugos, nacionalinio saugumo įstaigų vadovų. Nors D. Grybauskaitė intensyviai bendradarbiauja su Latvija ir Estija, jai Baltijos šalių regiono erdvė yra per maža erdvė, kurioje ji norėtų matyti save kaip lyderę.

Nuo pat valdymo pradžios šalies vadovei pavyko išlaikyti aukštus reitingus. Anot A. Krupavičiaus, tai lėmė jos tvirta asmenybė bei pagirtini Prezidentūros viešieji ryšiai.

"Prezidentė dar rinkimų kampanijos metu kūrė tvirtos ir aktyvios asmenybės įvaizdį ir akivaizdžiai tai stengėsi patvirtinti pirmaisiais kadencijos metais. Tiek spaudos atstovas, tiek kiti asmenys, susiję su viešaisiais ryšiais, išties dirba efektyviai, kokybiškai, ir vienas iš rezultatų yra tai, kad Prezidentės įvaizdis visuomenėje palankus", - Eltai sakė A. Krupavičius.

Politologas teigė manąs, kad lūkesčių su D. Grybauskaite sieta ir bus siejama nemažai.

Žmonės nori, kad Prezidentė spręstų ekonomines, socialines, kovos su korupcija problemas, teisėsaugos sistemą padarytų skaidresnę ir efektyvesnę. Toks aktyvus šalies vadovės vaidmuo kartais sudaro įspūdį, jog ji pasikeitė vaidmenis su Premjeru Andriumi Kubiliumi. Dažni Premjero vizitai į užsienį suponuoja, jog A. Kubilius perima užsienio politiką, kai tuo tarpu Prezidentė kalba apie vidaus aktualijas. Tai esą ir lemia ilgametė D. Grybauskaitės karjera valstybės tarnyboje.

"Ši patirtis ir sąlygoja, jog jai vidaus politikos temos yra aktualesnės nei užsienio politika, kurioje ji yra didesnė naujokė negu vidaus politikoje. Šiuo požiūriu jai reikia laiko adaptuotis, vykdyti Konstitucijos numatytas prioriteto funkcijas", - pabrėžė KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius.

Paprašytas įvardinti svarbiausius D. Grybauskaitės darbus, politologas pažymėjo Prezidentės aktyvumą Briuselio, Šiaurės, Baltijos, Rusijos, Baltarusijos šalių kryptyse, jos inicijuotus teisėsaugos institucijų vadovų pokyčius. Dėl D. Grybauskaitės paramos pavyko išgyventi ir dabartinei valdančiajai koalicijai, šalyje išlaikyti politinį stabilumą bei išvengti nereikalingų įtampų.

"Prezidentė visus pirmuosius metus nuosekliai buvo viena svarbiausių dabartinės valdančiosios koalicijos ir pirmiausia A. Kubiliaus Vyriausybės atrama. Be šios atramos, ko gero, centrinės tendencijos koalicijos viduje parlamente būtų gerokai stipresnės. Ir dabar koalicija prarado nemenką parlamento narių skaičių, bet ji vis vien išlieka bent minimalioje daugumoje. Prezidentė iš esmės rėmė visus prieštaringiausius Vyriausybės sprendimus, tam tikru požiūriu juos bandydama sutelkti į socialiai jautresnę poziciją, tai yra ji šiek tiek kritikavo griežtą pensijų karpymą, socialinių išmokų mažinimą, prašė parengti kompensavimo mechanizmus. D. Grybauskaitė bandė sužmoginti griežtą taupymo politiką, kurią vykdė Vyriausybė", - kalbėjo A. Krupavičius.

Kita vertus, politologui paradoksalu atrodo tai, kad, nors Prezidentė palaikė visus skaudžius Vyriausybės siūlymus, jos reitingai yra gana aukšti, o Vyriausybės - rekordiškai maži.

Vertindamas pirmosios Lietuvos Prezidentės panašumą su politiniais Europos ir pasaulio lyderiais, A. Krupavičius teigė panašumų įžvelgiąs su kadenciją baigusiu Lenkijos Prezidentu Aleksandru Kvasnevskiu (Aleksander Kwasniewski) ir pirmuoju nepriklausomos Lietuvos vadovu Algirdu Mykolu Brazausku. A. Krupavičiaus vertinimu, D. Grybauskaitė - racionali, pragmatiška, lakoniška, tikslumą bei konkrečius argumentus mėgstanti vadovė.

Politologas klausimą, ar Prezidentė pateisina žmonių lūkesčius, paliko atvirą. Esą didžiausi iššūkiai D. Grybauskaitės dar laukia ateityje.

"Pirmi bet kurio prezidento metai, kadencija yra savotiškas ilgas medaus mėnuo, nes nei politinės partijos, nei kas nors kitas nesistengia itin kritikuoti. Paprastai prezidentai pirmaisiais metais nepriima radikalių sprendimų, čia galime prisiminti ir A. M. Brazauską ar V. Adamkų. Pirmieji kadencijos metai paprastai yra ramūs, tai adaptavimosi prezidento poste laikotarpis", - komentavo KTU profesorius.

Be to, A. Krupavičius įžvelgė pavojų, jog lūkesčių mastas, siejamas su Prezidente, ateityje gali gali padaryti meškos paslaugą - lūkesčiai gali būti per dideli, o galimybės juos įgyvendinti - per menkos.

"Visuomenė kol kas pirmaisiais prezidentavimo metais gyvena lūkesčių režimu. O ar tas režimas nepasikeis - nebus pradėta reikalauti konkrečių darbų ir veiksmų - matyt, tiktai laiko klausimas", - apibendrino politikos apžvalgininkas.

Politinės komunikacijos specialistas, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto lektorius Andrius Šuminas irgi sako, kad D. Grybauskaitei didelį pliusą padėjo jos viešieji ryšiai. A. Šumino teigimu, išklausius Prezidentės pasisakymų galima konstatuoti, kad ji tęsia savo pradėtą rinkimų retoriką - kalba aiškiai, trumpai, griežtai dėlioja akcentus, kalba trečiuoju asmeniu. D. Grybauskaitės kalbos akivaizdžiai skiriasi nuo pirmtako Prezidento V. Adamkaus.

"Tai ir yra priežastis, kodėl D. Grybauskaitė išlaikė tokius aukštus reitingus per pirmuosius metus. Ji kalba tai, ką ir kaip nori išgirsti žmonės", - sakė pašnekovas.

Komunikacijos specialistas teigiamai atsiliepė apie Prezidentės spaudos tarnybą. D. Grybauskaitės komandos atstovų iš esmės viešoje erdvėje nesimato, visame komunikaciniame sraute dominuoja ji bei jos atstovas Linas Balsys. Neretas D. Grybauskaitės kontaktas su žiniasklaida rodo tai, kad ji ieško kontaktų su piliečiais, nori, kad jos nuomonė, sprendimai būtų pagarsinti. Politikai viešojoje erdvėje nekritikuoja D. Grybauskaitės, nes jos šiek tiek bijo.

A. Šuminas taip pat pabrėžė Prezidentės siekį bendrauti naujais kanalais ir formomis - socialiniame tinkle "Facebook" ji turi per 25 tūkst. gerbėjų, Prezidentės profilio puslapyje reguliariai atnaujinama informacija.

"Prezidentė nori būti išgirsta ir nori turėti kontaktą su visuomene. Sveikintina, kad šalies vadovė siekia būti tame tinkle ir aktyviai komunikuoti, dalyvauti", - sakė A. Šuminas.

Naujausių Lietuvos gyventojų apklausų duomenimis, valstybės vadovė D. Grybauskaitė ir toliau išlieka neabejotina visuomenės nuomonės apklausos lydere. Ją palankiai gegužę vertino 84 proc. apklaustųjų.

ELTA ir „Draugo“ inf.

 

Comments are now closed for this entry


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos