Asta GVILDIENĖ Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos iniciatyva 2011-ieji metai paskelbti Tėvų metais. Asociacijos suvažiavime buvo priimta bendra veiklos programa, kurios tikslas – plėtoti tėvų, ugdymo įstaigų ir tarnybų specialistų bendradarbiavimą, siekiant vaiko ugdymo gerovės, rekomenduojant bendrus visoje Lietuvoje renginius – piešinių konkursą „Mano šeima“ bei diskusiją „Ar lengva būti tėvais XXI amžiuje?“.
Nuotr. „Tėvų ir vaikų problema visuomet buvo amžiaus kartų problema, - sako Danutė Kriaučiūnienė.
Kodėl Tėvų metai? Ar sunku šiuo laikmečiu būti tėvais? Kokias akcijas ir renginius Tėvų metais siūlys mūsų rajono pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai? Apie tai ir kalbamės su šios įstaigos direktore Danute Kriaučiūniene.
„Tėvų metais šie metai paskelbti todėl, kad būtent tėvai, būdami lygiaverčiais ugdymo dalyviais, lygiagrečiai su pedagoginių psichologinių tarnybų specialistais besiklausydami ir stebėdami savo vaikus yra slegiami daugybės prieštaringų jausmų ir situacijų, - teigė D.Kriaučiūnienė.
Prieš paskelbdami Tėvų metus visų Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai sukūrė trijų dalių laišką tėvams „Pasiklydę pasauliai“: „Kada aš tave pamečiau?“, „Noriu, kad mane suprastum“ ir „Ieškokime kartu“. Šis laiškas sukurtas remiantis dažniausiai tėvų užduodamais klausimais ir išsakytais teiginiais psichologams ar kitiems specialistams.
Pagal statistinius duomenis, iš tiesų, mažai yra atvejų, kai į pedagogines psichologines tarnybas kreipiasi patys tėvai. Dažniausiai pagalbos ieško mokytojai ar kiti mokyklų darbuotojai. Tuomet sudaroma tripusė komanda: mama, vaikas ir mokytojas. „Jei tokiame problemų verpete nebūtų bendravimo, bendradarbiavimo ir partnerystės – tai problemų realiai niekada neišspręstume“, - sako tarnybos direktorė.
„Tėvų metams siūlomi renginiai mūsų rajone šiuo metu jau organizuojami atskirose švietimo įstaigose, pirmąją gegužės savaitę visi tėveliai kviečiami į atvirų durų dienas mūsų rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, kur vyks ir individualios specialistų konsultacijos, - informavo D.Kriaučiūnienė. - Mūsų tarnybos renginių planas pristatytas švietimo įstaigų vadovų bei mokyklų specialistų pasitarime, išsiuntinėtas į visas mūsų rajono švietimo įstaigas, informuotos Vaiko teisų apsaugos skyriaus darbuotojos.“
Kaip informavo D. Kriaučiūnienė, yra numatyta daugybė renginių: diskusija su tėvais ir ugdymo įstaigų specialistais „Ar lengva būti tėvais XXI amžiuje?“, mokymai „Netinkamas elgesys ir tinkamo elgesio ugdymo rekomendacijos“, paskaitos tėvų susirinkimuose „Auklėjimo stiliai“, „Kaip nustatyti vaikams leistino elgesio ribas?“, „Mokymosi sunkumai. Kaip padėti vaikui?“, „Kaip bendrauti su vaiku, turinčiu elgesio ir emocijų sutrikimų?“, „Bausmės“, popietė tėvams „Mano vaikas ypatingas“, praktiniai užsiėmimai, seminarai ir diskusijos temomis „Bendravimo ir bendradarbiavimo svarba, poreikis ir galimybės, ugdant vaikus, turinčius specialiųjų ugdymo sutrikimų“ vaikų ir tėvų kolektyvinis darbas piešinių konkursui „Mano šeima“, taip pat atskirų specialistų konsultacijos, individualūs pokalbiai, praktiniai užsiėmimai.
Vaiko atėjimas į šį pasaulį – neįkainojama dovana, tačiau priešingai nei kitos dovanos, ši netampa mūsų nuosavybe. Tai tik galimybė būti šalia, dalintis džiaugsmais, stebėti slėpiningą asmenybės augimą: gyvą troškimą pažinti pasaulį, nuoširdžią nuostabą, naivų tikėjimą, paprastų ir gilių gyvenimo tiesų atradimą, tylią nuoskaudą, garsų pagalbos šauksmą. Priimdami vaiką kaip dovaną, pasirašome amžinos skolos vekselį – įsipareigojame visą gyvenimą mokėti meile ir rūpesčiu, atsidavimu ir atsakomybe, globa ir laisvės suteikimu, pagalba ir pasitikėjimu.
„Tėvų ir vaikų problema visuomet buvo amžiaus kartų problema, - sako D.Kriaučiūnienė, iš savo patirties pabrėždama, kad šiame amžiuje būti tėvais tikrai nėra lengva. - Ekonominiai sunkmečiai materialiai apsunkino šeimų gyvenimą ir išryškino tėvų ir vaikų problemas, kai vaikai nori, o tėvai neturi galimybių duoti.“
Kuo individualesni esame - tuo labiau skiriamės vieni nuo kitų. Kuo labiau skiriamės – tuo daugiau kyla nesutarimų. Tačiau, pasak tarnybos direktorės, visuomet yra du keliai: optimistinis ir pesimistinis. Kad gyvenimas sunkus, visi žinom. To nereikia įrodinėti. Tą reikia suvokti ir ieškoti alternatyvių bendradarbiavimo formų.
