packauskaiteEuropos Sąjungos Regionų komiteto organizuotame 2014 metų verslaus Europos regiono konkurse Marijampolės regionas, kaip turintis potencialą ir pažangus regionas, pateikęs profesionalią verslumo strategiją, pirmasis iš Lietuvos regionų gavo sertifikatą.
 
Nuotr. ES Regionų komitetų apdovanojimą atsiėmė Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Marijampolės apskrities skyriaus vyr. specialistė J. Pačkauskaitė.
 
Kasmet ES Regionų komiteto organizuojamas konkursas padeda išaiškinti išskirtinę verslumo viziją turinčius Europos Sąjungos regionus ir juos apdovanoti. Rengiant paraišką, Regioninės plėtros departamento prie VRM Marijampolės apskrities skyrius organizavo susitikimą su Marijampolės apskrities savivaldybių administracijų, Marijampolės kolegijos, Marijampolės profesinio rengimo centro, Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo, Marijampolės teritorinės darbo biržos, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacinio centro, Kazlų Rūdos verslo inkubatoriaus, Šakių verslo informacijos centro, VšĮ „Nemuno euroregionas“ Marijampolės biuro bei verslo atstovais, Marijampolės regiono plėtros 2014–2020 metais galimybių studijos rengėjo UAB „BGI Consulting“ analitikais. Institucijos teikė informaciją apie vykdomas verslumo skatinimo priemones ir verslumo galimybes Marijampolės regione. Marijampolės apskrities skyrius 2013 m. vasario mėnesį dokumentaciją pateikė Europos Regionų komitetui.
Lietuva prašo Europos Komisijos (EK) 13,5 mln. eurų (46,6 mln. litų) finansinės paramos kovai su afrikinio kiaulių maro užkratu Baltarusijoje - beveik 4 kartus daugiau nei skelbta anksčiau. Maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad suma išaugo, nes dar 10 mln. eurų (34,5 mln. litų) prašoma gyvūnų judėjimą stabdančiai tvorai.
 
EK dar nepriėmė sprendimo dėl Lietuvos prašomos pagalbos. Rusijos atstovo sukritikuota tvoros idėja, Lietuvos specialistų vertinimu, padėtų apsisaugoti nuo maždaug 90 proc. užkrato atvejų. Aiškinama, kad investicija į tvorą būtų naudinga visai Europos Sąjungai.

Likusi EK prašomos paramos suma - 3,5 mln. eurų (12,1 mln. litų) - būtų naudojama transporto priemonių angarams ir dezinfekcijoms priemonėms įsigyti, kad ir žiemą būtų galima dezinfekuoti automobilius.

Rusijos visuomenės sveikatos vadovas Genadijus Oniščenka trečiadienį pareiškė, kad tvora Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje neapsaugos šalies nuo afrikinio kiaulių maro.

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje numatytai dezinfekcijai tarnyba praėjusią savaitę iš Finansų ministerijos gavo 750 tūkst. litų.

Lietuva baiminasi agresyvaus afrikinio kiaulių maro užkrato šalyje, nes tokiu atveju Rusija iškart uždarytų sienas ir neįsileistų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse paruoštos kiaulienos.
 
„Draugo“ inf.
Kasmet savivaldybių įsiskolinimai tik auga. Kaip skelbia dienraštis „Respublika“, pasak Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, didžiausią pavojų stabilumui kelia savivaldybių įsiskolinimai.
 
Lietuvos banko vadovui V. Vasiliauskui pristačius Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgą, paaiškėjo, kad didžiausią nerimą kelia savivaldybių įsiskolinimai. Mat kai kurių savivaldybių skolos jau viršija pusę jų metinių pajamų.

Remiantis LR Finansų ministerijos turimais naujausiais duomenimis, skelbiama, kad Marijampolės savivaldybės skola sudaro 29,44 mln. (45,9 proc.), Lazdijų rajono - 14,16 mln. (60,1 proc.), Prienų rajono  - 11,66 mln. (38,6 proc.), Šakių rajono - 5,26 mln. (15,5 proc.), Vilkaviškio rajono - 16,28 mln. (39,6 proc.), Kalvarijos savivaldybės - 3,56 mln. (29,5 proc.), Kazlų Rūdos savivaldybės - 4,37 mln. litų (33,0 proc.).

„Draugo“ inf.
kometaNakties danguje jau galime plika akimi stebėti 2,6 ryškiu žėrinčią Pan - STARRS kometą - maždaug tokio ryškio yra Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždės. Ji kitą kartą taip arti prie Saulės priartės tik po 100 tūkst. metų (Halio kometa prie Saulės priartėja kas 76 metai). Išankstiniais paskaičiavimais perihelį - aplink Saulę skriejančio kūno orbitos tašką, mažiausiai nutolusį nuo jos pasieks šių metų kovo 10 dieną.
 
Nuotr. Pan - STARRS kometa nakties danguje geriausiai bus matoma kovo 13 – 15 dienomis.
 
Pietų pusrutulio astronomijos mėgėjai jau džiaugiasi pasirodžiusia Pan - STARRS kometa, kurią galima stebėti net dienos metu. Kovo 5 dieną ji praskriejo mažiausiu nuo Žemės atstumu - du kūnus skyrė tik 160 000 000 kilometrų. Pasak mokslininkų, kometos yra bene sunkiausiai nuspėjami dangaus kūnai. Kometų medžiotojas Davy Levis yra pasakęs: „Kometos yra kaip katės. Jos turi uodegas ir dažniausiai daro tai, ką nori pačios.“ Spėjama, kad kovo 10 dieną kometa Pan - STARRS labiausiai priartės prie Saulės, kurios šiluma pradės  garinti kometos ledo sluoksnį, taip sukurdama plačią ir šviečiančią uodegą. Likusią mėnesio dalį ji dangumi judės šiaurės vakarų kryptimi su plika akimi arba žiūronais matoma uodega. Geriausias laikas stebėjimui: nuo kovo 13 iki 15 dienos. Balandžio mėnesį kometa išblanks, nes nutols nuo Saulės skriedama savo orbitos trajektorija.
 
„Draugo“ inf.
Jau šį penktadienį, kovo 1 dieną, įsigalioja Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Iki šiol Lietuvos Respublikos įstatymai nenumatė nemokaus asmens bankroto galimybės - turto išieškojimas galėjo būti atliekamas neribotą laikotarpį, todėl mūsų valstybės piliečiai ieškojo galimybių bankrutuoti užsienio šalyse, dažniausiai Latvijoje ar Jungtinėje Karalystėje.
 
Fizinio asmens bankroto teisinio reguliavimo nebuvimas nesudarė sąlygų asmenims kuo greičiau atkurti mokumą ir vėl tapti aktyviais vartotojais ar užsiimti komercine veikla.

Naujasis įstatymas suteiks galimybę bankrutuoti tik sąžiningiems fiziniams asmenims. Nustačius, kad bankrutuojantis asmuo veikė nesąžiningai, pradėtas fizinio asmens bankroto procesas bus nutrauktas ir pasinaudoti šia įstatymo teikiama galimybe jam bus uždrausta 10 metų.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas taikomas asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Fizinio asmens bankroto procesą gali inicijuoti tik pats asmuo, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių suma viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas (25 tūkst. litų).
Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 979 tūkst. gyventojų. Palyginus su praėjusiųjų metų pradžia, šalies gyventojų skaičius sumažėjo 28,4 tūkst. (0,9 procentais). Tai įvyko dėl dviejų priežasčių: 75,9 procentų bendro sumažėjimo sudarė neigiama tarptautinė migracija (21,6 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo) ir 24,1 procento – neigiama natūrali kaita (mirė 6,8 tūkst. daugiau žmonių negu gimė kūdikių).  

Šių metų pradžioje 103 miestuose gyveno 1 mln. 995 tūkst. (67 proc.) šalies gyventojų, kaime – 984 tūkst. (33 proc.) Penkių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybėse gyveno 41 procentas gyventojų. Ketvirtadalis šalies gyventojų gyveno Vilniaus, penktadalis – Kauno apskrityje. Gyventojų skaičiumi mažiausios – Tauragės, Utenos, Telšių, Alytaus ir Marijampolės apskritys. Jose gyveno nuo 4 iki 5 procentų šalies gyventojų.

2012 metų pradžioje Šakiuose gyveno 5 tūkst. 987 gyventojai (2006 m. – 6 tūkst. 540), Gelgaudiškyje – 1714 (2006 m. - 1974), Kudirkos Naumiestyje – 1709 (2006 - 1938). Visoje Šakių rajono savivaldybėje pernai gyveno 32 tūkst. 52 gyventojai.

Šių metų pradžioje moterys sudarė 54 procentus visų gyventojų, vyrai – 46 procentus. Kas šeštas vyras ir kas ketvirta moteris buvo 60 metų ir vyresnio amžiaus.

2012-uosius palyginus su 2011 metais, sumažėjo emigrantų skaičius, padidėjo į Lietuvą grįžusių LR piliečių skaičius.

„Draugo“ inf.
tolerancija„Žiburio“ gimnazijos valgykloje – spalvinga skėčių ekspozicija, skirta Tolerancijos dienai.

Nuotr. Gimnazistai sukūrė didelius skėčius. Po jais turi tilpti visi – tokia šiemetinės Tolerancijos dienos idėja.

Kaip pasakojo gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė, šiai dienai mokiniai ruošėsi iš anksto – kiekviena klasė sukūrė po skėtį. „Atskiro renginio nedarome, tačiau Tolerancijos dieną prisimename ir norime pažymėti. Mokiniai padarė didelius skėčius. Pagrindinė to mintis, kad būtume tolerantiški ir visiems po šiais skėčiais atsirastų vietos“,- teigė J. Mozūraitienė.

„Draugo“ inf.
staniulisAsta GVILDIENĖ

Beveik prieš porą savaičių sostinės S. Dariaus ir S. Girėno aeroklube Kyviškėse vyko Vilniaus miesto akrobatinio skraidymo taurės ir respublikinės B kategorijos varžybos. Jose su svajonių lėktuvu į padangę išsiveržė mūsų kraštietis Šarūnas Staniulis, kilęs iš Daukantiškių kaimo (Gelgaudiškio sen.). Nors visose programose lakūnas parodė geriausius rezultatus, tačiau suklydo atlikdamas bandomąją figūrą. Tai ir nulėmė bendrą antrąją vietą varžybose.

Nuotr. Lakūnas Š.Staniulis skraidyti svajojo nuo pat vaikystės.

Skraidyti svajojo nuo vaikystės

Labai santūrus ir girtis nelinkęs jau du dešimtmečius Vilniuje gyvenantis Š.Staniulis prasitarė, kad skraidyti svajojo nuo pat vaikystės, tik šiam jo troškimui išsipildyti anais laikais nebuvo sąlygų. Iš tiesų beveik visi berniukai užaugę dažniausiai nori tapti lakūnais arba kosmonautais. Beje, ir ne vieną suaugusį žmogų vilioja noras skraidyti. Tas noras tikriausiai persidavė su genais nuo seniausių laikų, kai mūsų protėviai, žvelgdami į paukščius, patys troško pakilti į dangų. Visi prisimena graikų mitologijoje minimus sparnus, kuriuos iš plunksnų pasidarė Dedalas ir pakilo į dangų kartu su savo sūnumi Ikaru.

UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos