Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su bendrove „Lietuvos draudimas“ socialinei kampanijai „Nulis pykčio“ vykdyti. Šios kampanijos tikslas – mažinti vairuotojų patiriamą pyktį ir dėl jo kylančią įtampą kelyje.
Kampanijos „Nulis pykčio“ metu vairuotojai bus skatinami susimąstyti apie savo emocinę būklę ir naudotis specialistų patarimais, kaip ją pagerinti. Tuo tikslu ketinama įrengti informacinius stendus tuose gyventojų pasiūlytuose kelių ruožuose, kur dažniausiai patiriami vairuotojų pykčio protrūkiai.
„Susisiekimo ministerija kelia vis aukštesnius siekius eismo saugumui užtikrinti ir skatina visas iniciatyvas, kurios padeda įgyvendinti šį tikslą. Agresyvus vairavimas yra viena iš nelaimes kelyje sukeliančių priežasčių. Tad esame įsitikinę, kad socialinė kampanija „Nulis pykčio“ tikrai prisidės prie avaringumo Lietuvos keliuose mažinimo“, – kalbėjo ministras.
Atliktas išsamus tyrimas atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų, sėdę prie vairo, bent kartais patiria neigiamas emocijas – pyktį, susierzinimą, išgąstį ar stresą. Pykčio lygį Lietuvos keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį – 6,6 balo iš dešimties. Be to, absoliuti tyrimo dalyvių dauguma (79 proc.) sutinka, kad Lietuvos keliuose eismo dalyviams būtų saugiau, jei vairuotojai valdytų savo neigiamas emocijas.
„Draugo“ inf.
Komentuoti
Anksčiau pensijai jau kaupusių ir nusprendusių mokėti savanoriškas įmokas į pensijų fondus ir gauti paskatinamąją valstybės subsidiją, daugėja - „Sodros” duomenimis, rugpjūtį šis skaičius perkopė 200 tūkstančių ribą.
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos nuomone, nuolatinis maksimaliai kaupiančiųjų gausėjimas atitinka prognozes ir dar kartą patvirtina, kad tripakopė pensijų kaupimo sistema yra reikalinga būsimiesiems pensininkams ir atitinka valstybės poreikius.
Pastebima, kad tarp kaupsiančiųjų, mokant savanoriškas įmokas, sparčiai didėja ir naujų pensijų fondų dalyvių dalis. Pavyzdžiui, pirmąjį 2013 metų pusmetį buvo pasirašytos 25983 naujos kaupimo sutartys - tai 52 proc. daugiau nei per tą patį 2012 metų laikotarpį. Iš viso prašymus kaupti savanoriškomis įmokomis yra pateikę 18,8 proc. esamų ir naujų pensijų kaupimo sistemos dalyvių.
„Draugo“ inf.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, norėdama pasigerinti politiniams kaliniams ir tremtiniams, pasiskelbė, kad nuo sausio mėnesio sudarys sąlygas išsinuomoti būstą Lietuvoje. Tik bėda, jog naudotis šia lengvata jau mažai kam beliko.
Parama tremtiniams ir politiniams kaliniams būstui Lietuvoje įsigyti buvo teikiama nuo 1992-ųjų, tačiau vėliau buvo sustabdyta. Nuo 2014 m. bus atnaujintas Lietuvos politinių kalinių ir grįžusių tremtinių aprūpinimas, tačiau ne būsto įsigijimui, o išsinuomojimui.
Šakių rajono Biudžeto ir turto skyriaus duomenimis, mūsų rajone nėra pateikta nei vieno buvusių tremtinių ir politinių kalinių prašymo, kurie norėtų čia gyventi. Tokių prašymų jau nėra gauta pastaruosius septynerius metus.
Kur kas labiau sukrunta tie, kurie gali pretenduoti į būstą Vilniuje. Ten šiais metais yra užregistruoti 281 prašymai, likę 48 - Klaipėdoje. Paramomis gali pasinaudoti ir nukentėjusiųjų nuo sovietinio režimo giminaičiai.
„Draugo“ inf.
Nors Šakių savivaldybės Ūkio skyriaus duomenimis teigiama, kad mūsų rajone ES keliamus reikalavimus nuotekų sistemos atitinka tik iš dalies, Europos komisija bendrą Lietuvos situaciją įvertino teigiamai: ji nusprendė, kad Lietuva yra tarp geriausiai nuotekas tvarkančių Europos Sąjungos valstybių.
Aplinkos ministerija pastebi, kad tvarkant nuotekų sistemą daugiausiai problemų kilo mažesnėse gyvenvietėse, turinčiose iki 2000 gyventojų, nes tokio dydžio gyvenvietės neturėjo galimybių pasinaudoti ES parama, diegiant nuotekų tvarkymo sistemas. 2014-2020 metų ES finansinėje perspektyvoje pagrindinis dėmesys bus skiriamas nuotekų tvarkymo ir geriamojo vandens kokybės gerinimui tokiose gyvenvietėse. Aplinkos ministerijos teigimu, mažose gyvenvietėse kai kur bus galima sukurti uždaras nuotekų valymo sistemas, kitur sujungti su centralizuotomis sistemomis.
Lietuvoje nuotekų surinkimo sistema 100 proc. atitinka ES reikalavimus, antrinis nuotekų valymas - 98 proc., tretinis (griežčiausias) nuotekų valymas - 85 proc.
„Draugo“ inf.
Lukšietė Greta Plaušinytė (19m.) pateko tarp 15 konkurso „Mis Lietuva“ finalininkių. Jos ūgis 176 cm, svoris 55 kg. Portalui „Lietuvos rytas“ Greta apibūdino save kaip neišlepintą, gerai prisitaikančią, tačiau sugebančią gauti tai, ko nori.
Dėl gražiausiosios vardo su kitomis finalininkėmis ji varžysis rugpjūčio 15 dieną. Finalą tiesiogiai transliuos Lietuvos ryto televizija. Laimėtoja vyks į konkursą „Mis pasaulis 2013“ ir į „Mis visata 2013“.
Merginos šiuo metu yra griežtai saugomos nuo žurnalistų dėmesio, pagal kontraktą joms griežtai draudžiama duoti interviu kitiems, nei konkurso organizatoriaus numatytiems leidiniams.
„Draugo“ inf.
Lietuva, pagal nelaimių keliuose mažinimo tempus prieš keletą metų lyderiavusi Europoje, šiandien pagal skaudžių nelaimių ir mirčių skaičių vėl nusirito žemyn. Šiuo metu ruošiami įstatymo pakeitimo projektai, kuriais bus siūloma sugrįžti prie baudos taškų sistemos, veikusios iki 2008 metų, kad piktnaudžiaujantys nusižengimais būtų baudžiami vairuotojo pažymėjimo atėmimu.
Pagal projektą, kurį ketinama Seimui pateikti dar šių metų rudenį, pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti būtų atimama per metus surinkus 5 balus, o patyrusiam vairuotojui – 10 balų. Vairuotojas netektų teisės vairuoti automobilį metus ar ilgesnį laikotarpį. Be to, ruošiami kai kurie įstatymo projektai, kuriuose kalbama apie Baudžiamojo kodekso pakeitimus. Jei vairuotojas prie vairo sės neblaivus ir padarys avariją, kurios pasekmės bus labai liūdnos, teisė vairuoti automobilį jam turėtų būti atimama visam laikui.
Jei nuo 2007 iki 2010 metų žuvusiųjų skaičius Lietuvoje sumažėjo per pusę ir pastarųjų trejų metų padėtį buvo galima vertinti kaip stabilią, tai praėjusiais metais jau fiksuojamas žuvusiųjų skaičiaus padidėjimas. Tai verčia ieškoti naujų kovos su mirtingumu keliuose priemonių. Todėl vienas tikslų, numatytų 2011 – 2017 metų Valstybinėje saugaus eismo programoje – sumažinti per metus žūstančių skaičių iki 60 žuvusiųjų 1 mln. šalies gyventojų (šiuo metu šis skaičius yra apie 100 žuvusiųjų 1 mln. gyventojų) ir pagal šį rodiklį patekti tarp dešimties saugiausių ES valstybių.
Jei nuo 2007 iki 2010 metų žuvusiųjų skaičius Lietuvoje sumažėjo per pusę ir pastarųjų trejų metų padėtį buvo galima vertinti kaip stabilią, tai praėjusiais metais jau fiksuojamas žuvusiųjų skaičiaus padidėjimas. Tai verčia ieškoti naujų kovos su mirtingumu keliuose priemonių. Todėl vienas tikslų, numatytų 2011 – 2017 metų Valstybinėje saugaus eismo programoje – sumažinti per metus žūstančių skaičių iki 60 žuvusiųjų 1 mln. šalies gyventojų (šiuo metu šis skaičius yra apie 100 žuvusiųjų 1 mln. gyventojų) ir pagal šį rodiklį patekti tarp dešimties saugiausių ES valstybių.
„Draugo“ inf.

Nuotr. ES Regionų komitetų apdovanojimą atsiėmė Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Marijampolės apskrities skyriaus vyr. specialistė J. Pačkauskaitė.
Kasmet ES Regionų komiteto organizuojamas konkursas padeda išaiškinti išskirtinę verslumo viziją turinčius Europos Sąjungos regionus ir juos apdovanoti. Rengiant paraišką, Regioninės plėtros departamento prie VRM Marijampolės apskrities skyrius organizavo susitikimą su Marijampolės apskrities savivaldybių administracijų, Marijampolės kolegijos, Marijampolės profesinio rengimo centro, Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo, Marijampolės teritorinės darbo biržos, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacinio centro, Kazlų Rūdos verslo inkubatoriaus, Šakių verslo informacijos centro, VšĮ „Nemuno euroregionas“ Marijampolės biuro bei verslo atstovais, Marijampolės regiono plėtros 2014–2020 metais galimybių studijos rengėjo UAB „BGI Consulting“ analitikais. Institucijos teikė informaciją apie vykdomas verslumo skatinimo priemones ir verslumo galimybes Marijampolės regione. Marijampolės apskrities skyrius 2013 m. vasario mėnesį dokumentaciją pateikė Europos Regionų komitetui.
Lietuva prašo Europos Komisijos (EK) 13,5 mln. eurų (46,6 mln. litų) finansinės paramos kovai su afrikinio kiaulių maro užkratu Baltarusijoje - beveik 4 kartus daugiau nei skelbta anksčiau. Maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad suma išaugo, nes dar 10 mln. eurų (34,5 mln. litų) prašoma gyvūnų judėjimą stabdančiai tvorai.
EK dar nepriėmė sprendimo dėl Lietuvos prašomos pagalbos. Rusijos atstovo sukritikuota tvoros idėja, Lietuvos specialistų vertinimu, padėtų apsisaugoti nuo maždaug 90 proc. užkrato atvejų. Aiškinama, kad investicija į tvorą būtų naudinga visai Europos Sąjungai.
Likusi EK prašomos paramos suma - 3,5 mln. eurų (12,1 mln. litų) - būtų naudojama transporto priemonių angarams ir dezinfekcijoms priemonėms įsigyti, kad ir žiemą būtų galima dezinfekuoti automobilius.
Rusijos visuomenės sveikatos vadovas Genadijus Oniščenka trečiadienį pareiškė, kad tvora Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje neapsaugos šalies nuo afrikinio kiaulių maro.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje numatytai dezinfekcijai tarnyba praėjusią savaitę iš Finansų ministerijos gavo 750 tūkst. litų.
Lietuva baiminasi agresyvaus afrikinio kiaulių maro užkrato šalyje, nes tokiu atveju Rusija iškart uždarytų sienas ir neįsileistų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse paruoštos kiaulienos.
„Draugo“ inf.
Paieška
Archyvas
Paskutinės naujienos
Populiarios naujienos
UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos