Respublikinėje Kauno ligoninėje įvyko gyventojų anketinės apklausos rezultatų pristatymas. Trejus metus buvo vykdoma apklausa ir aiškinamasi, ką žmonės žino apie ligonių kasas. Pasirodo, kokias funkcijas vykdo ligonių kasos, žino ne visi.

Ko nežino gyventojai?

55.5 proc. respondentų žino, kad ligonių kasos kompensuoja gydymo išlaidas, kiek mažiau jų žino, kad išduoda Europos sveikatos draudimo korteles, tvarko draudžiamųjų registrą, centralizuotai perka medicinos pagalbos priemones ir vaistus. Informuotumas, kaip panaudojamos privalomojo sveikatos draudimo lėšos, išlieka žemas. Dalis žmonių neteisingai mano, kad ligonių kasa išduoda vaistų pasą bei nedarbingumo lapelius. Neaiški gyventojams ir vaistų kainų kompensavimo tvarka. Net 48 proc. apklaustųjų atsakė, kad kompensuojamojo vaisto pasirinkimą lemia gydančio gydytojo nuomonė, taigi, nuogąstavimai, kad gydo vaistininkai, nepasitvirtino.

Ypač pagerėjo informuotumas apie prevencines sveikatos programas. Gyventojai geriausiai žino gimdos kaklelio prevencinę programą (83.3 proc.), krūties vėžio programą (78.2 proc.). Menkai žinoma širdies ir kraujagyslių ligų programa. „Tiek ligonių kasų, tiek gydymo įstaigų specialistai turėtų aktyviau aiškinti pacientams, kad šios programos, skirtos tam tikrai amžiaus grupei yra nemokamos, ir kviesti aktyviau jomis pasinaudoti“ - pabrėžė VLK Kokybės vadybos skyriaus vedėjos pavaduotoja I. Džiužaitė.
Marijampolės savivaldybė ir Gusevo rajono administracija ruošiasi dalyvauti Europos Sąjungos projekte, kurį įgyvendinant būtų įsigyta reikiama įranga. Ji suteiktų galimybes išvalyti besikaupiantį filtratą visuose buvusiuose Marijampolės apskrities savivaldybių sąvartynuose.

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro specialistė ryšiams su visuomene Liucija Burbienė pranešė, kad Marijampolėje viešėjo Kaliningrado srities Gusevo rajono delegacija, vadovaujama Gusevo rajono municipalinės administracijos vadovės Galinos Silenko. Gusevo merė pripažino, kad Lietuvoje atliekų tvarkymo sistema yra pažengusi gerokai daugiau nei Kaliningrado srityje, todėl tikimasi, kad patirtis, įgyta kuriant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bus perduota Rusijos partneriams.

Marijampolės savivaldybė ir Gusevo rajono administracija ruošiasi dalyvauti Europos Sąjungos projekte, kurio tikslas - sumažinti neigiamą poveikį aplinkai Nemuno upės baseine ir Baltijos jūroje. Pranešama, kad jeigu projektas būtų įgyvendintas, pagerėtų  komunalinių atliekų tvarkymas tinkamai apdorojant sąvartynų filtratą Marijampolės regione, Gusevo rajone ir  aplinkinių savivaldybių teritorijoje.

Planuojama, kad projektui įgyvendinti bus skirta beveik 3 milijonai eurų, tarp kurių ES dalis bus 2 milijonai 691 tūkstantis eurų. Marijampolės ir Gusevo savivaldybėms tektų prisidėti po 150 tūkstančių eurų.

Marijampolės regione ketinama įsigyti mobilų sąvartynų filtrato apdorojimo įrenginį ir jį perduoti valdyti Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui. Šis įrenginys suteiktų galimybes išvalyti besikaupiantį filtratą visuose buvusiuose pagrindiniuose Marijampolės apskrities savivaldybių sąvartynuose. Taip pat būtų padidinti jau veikiančio osmozės įrenginio pajėgumai, kurie leistų išvalyti filtratą, susidarysiantį dabar dar tik projektuojamose ir ateityje statomose Marijampolės regioninio sąvartyno celėse.

„Draugo“ inf.
pinigai2Europos Sąjungos statistikos tarnyba skelbia, kad Lietuvos gyventojai pirmauja Europoje pagal maistui ir drabužiams skiriamą išlaidų dalį, tačiau yra  sąrašo gale pagal būstui, restoranams ir kultūrai skiriamas išlaidas.

Lietuviai 2008 metais maistui išleido 26.4 proc. viso išlaidų krepšelio, ir pagal šį rodiklį Lietuva buvo viena iš trijų Europos šalių, kuriose šis rodiklis buvo didesnis nei 20 proc. Daugiau nei lietuviai maistui išleido tik Rumunijos (29.1 proc.) ir Makedonijos (32.5 proc.) gyventojai.

Europoje maistui vidutiniškai teko 12.9 proc. viso išlaidų krepšelio. Mažiausiai maistui išleido Vakarų Europos šalys.

Lietuvoje išlaidų dalis būstui siekė 14.8 proc. – ji buvo viena iš keturių šalių, kur šis rodiklis nesiekė 20 procentų. Europoje šis rodiklis buvo 23.6 proc.

Pagal poilsiui ir kultūrai skiriamą išlaidų dalį Lietuva Europoje buvo sąrašo gale ir aplenkė tik rumunus ir makedoniečius, pagal išlaidų dalį restoranams ir viešbučiams – kartu su lenkais užėmė paskutiniąją vietą Europoje.
veVakar, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, dalis Lietuvoje platinamų regioninių dienraščių išėjo baltais pirmaisiais puslapiais arba kitais būdais bandė atkreipti dėmesį į sunkią šalies spaudos situaciją.
 
„Vakarų ekspreso“ nuotr.: Tuščias - taip atrodo pirmadienį išleisto „Vakarų ekspreso“ pirmasis puslapis, norint atkreipti dėmesį į sunkią šalies spaudos situaciją.
 
Vienas iš akcijos sumanytojų, didžiausio Vakarų Lietuvoje regioninio dienraščio „Vakarų ekspresas“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Tomkus ironizuoja, kad balti puslapiai - šios kadencijos valdžios svajonė, ženklas, kurį reikėjo parodyti dar 2009-aisiais, kai spaudai buvo suduotas pirmasis nokautuojantis politikų smūgis – beveik keturis kartus padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM), pradėti didinti mokesčiai autoriniams atlyginimams.

Seime ne kartą buvo registruotas įstatymo projektas dėl PVM spaudai sumažinimo, lengvatų taikymo šiai specifinei sričiai. Tai padaryti siūlė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau iki šiol kalbos ir liko tik kalbomis, pataisų svarstymas vis atidedamas.
spaudaŽodžiu paramą nepriklausomai spaudai ir laisvam žodžiui deklaruojantys Seimo nariai, prireikus tą įrodyti darbais - neria į krūmus. Kovo mėnesį turėta svarstyti Pridėtinės vertės įstatymo (PVM) pataisa, kuria ketinta sugrąžinti spaudai lengvatinį šio mokesčio tarifą, įstrigo parlamentarų stalčiuose.

Nuotr. Nuotraukoje - ne Kaliningrado, o Klaipėdos centre stovinčio spaudos kiosko vitrina, akivaizdžiai liudijanti, kad sumažėjus Lietuvoje leidžiamų leidinių kiekiui, vien tik per 2009-2011 metus daugiau nei du kartus išaugo iš Rusijos, kur spaudai taikomas 10 proc. PVM, įvežamų leidinių kiekis.

Spaudos leidinių, spaustuvių vadovai ir žurnalistai turi už ką nemėgti šios kadencijos Seimo. Sunkmetis šią verslo sritį prislėgė labiausiai. Tam įtakos turėjo ne tiek ekonomikos nuosmukis, bet ir užkrauta mokestinė našta. Laikraščiams ir žurnalams daugiau nei keturis kartus padidėjo PVM, per dvejus metus 40 proc. išaugo socialiniai ir kiti mokesčiai. Kūrybinių darbuotojų autorinės sutartys apmokestinimu dabar prilygsta darbo sutarčiai. Be to, Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus nurodymu, uždrausta teisminius skelbimus spausdinti laikraščiuose. Taip regioniniai laikraščiai neteko vieno iš pajamų šaltinių.

“2008-aisiais, kai šios kadencijos Seimas ėmėsi naktinės mokesčių reformos, politikai tikėjosi, kad pavyks laisvą spaudą parklupdyti. Jiems savo užmojų įgyvendinti nepasisekė. Todėl šiemet, rinkiminiais metais, jie demonstratyviai mažina PVM spaudos leidiniams, tikėdamiesi bent kažkokio žiniasklaidos palankumo”, - ironizuoja Leidėjų asociacijos (LA) valdybos pirmininkas Zigmantas Sadauskas.
Praėjusį trečiadienį turizmo sodyboje „Kernavės bajorynė“ vyko šalies Vietos veiklos grupų (VVG) tinklo ataskaitinis  rinkiminis susirinkimas, į kurį atvyko atstovai iš 49 šalies VVG. Jame dalyvavo ir mūsų krašto VVG pirmininkas Algimantas Damijonaitis bei administratorė Ilma Žukauskienė. Šią konferenciją organizavo Širvintų rajono VVG pirmininkė Vita Janavičienė.

Renginio metu buvo pristatyta Viešųjų pirkimų metodika ir jos vykdymas, aptartas projektas „Vietos veiklos grupių partnerystės stiprinimas, dalijantis technine ir metodine pagalba“. Pranešimus skaitė Žemės ūkio ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai. Daug buvo kalbėta apie kaimo lūkesčius, apie 2014 – 2020 metų strategiją, kuri, priešingai nei 2007 – 2013 metų strategija, rems smulkiuosius šalies ūkininkus, finansuos projektus skatinančius jų produkcijos perdirbimui, rems ne vienos, o keleto kaimo bendruomenių bendrus projektus verslumo ir amatų vystymui.

Ataskaitinio rinkiminio susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad reikalinga rotacija. Renkant naują pirmininką ir tarybą buvo pasiūlyti nauji kandidatai. Tarp keturių pretendentų į pirmininko postą buvo pasiūlyta ir mūsų regiono atstovė – Vilkaviškio krašto VVG pirmininkė Lina Kružinauskienė. Tačiau balsų dauguma nulėmė, kad į šį postą buvo išrinkta didelę darbo patirtį turinti Kauno regiono atstovė – Kaišiadorių rajono VVG pirmininkė Janina Augustinavičienė. Į dešimties narių tarybą buvo išrinkta po vieną atstovą iš kiekvieno šalies regiono. Marijampolės regionui atstovaus L.Kružinauskienė.

„Draugo“ inf.
tomasPrieš savaitę visą pasaulį sukrėtė žinia apie kruizinio laivo „Costa Concordia“ Italijoje katastrofą. Tarp daugiau nei 4 tūkst. keleivių buvo ir vienintelis turistas iš Lietuvos, kuris, kaip paaiškėjo, yra kilęs iš Šakių rajono.

Dabar Kaune gyvenantis 29-erių Tomas Romikaitis gali lengviau atsikvėpti, nes tragedija jau praeityje. Tačiau kai laivas pradėjo skęsti ir, kaip žiniasklaidai pasakojo pats Tomas, jame kilus panikai girdėjosi ir pagalbos šauksmai, ir maldos, jam prieš akis spėjo prabėgti visas gyvenimas. Dabar jau praeityje likęs vaizdinys, kai laive staiga užgeso šviesos ir pasigirdus dusliam garsui jis pradėjo svirti ant šono.

Lietuviui nepavyko susisiekti su ambasada ir sulaukti pagalbos. Vyriškis telefonu susisiekė su vyresniąja seserimi, kuri broliui persiuntė pinigų, kad šis turėtų už ką nusipirkti rūbų ir parvyktų į Lietuvą. Tomui, priešingai nei kai kuriems kitiems išsigelbėjusiems, pasisekė dar ir todėl, kad jis neprarado savo asmens dokumentų.

Šakių rajone gyvenanti T. Romikaičio mama Zina „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad sūnus vis dar neatsigauna po patirto šoko. Be to, Italijoje sušalęs ir sušlapęs vyriškis grįžęs namo susirgo, nėjo į darbą.

Sausio 13 d. „Costa Concordia“ užplaukė ant povandeninių uolų netoli Italijos Džilijo salos. Kai į laivą ėmė veržtis vanduo, kapitonas Franco Schettino, nesulaukęs, kol bus evakuoti keleiviai, paliko laivą. Beveik neabejojama, kad katastrofos priežastis – kapitono neatsakingumas, kad per vėlai nurodė pasukti ir prabangus laivas priplaukė pernelyg arti salos.

„Draugo“ inf.
Praėjusį antradienį rajono meras Juozas Bertašius dalyvavo savivaldybių asociacijos susirinkime Vilniuje, kur buvo aptarti einamieji klausimai.

Po susitikimo J. Bertašius pasakojo, kad pirmiausiai buvo kalbama apie topografinių planų pildymą, medžiagos kaupimą savivaldybėse. Tai, pasak jo, apleistas klausimas visoje šalyje. Nemažai buvo kalbama apie žemės mokesčio įstatymo vykdymą, tačiau šis pakeitimas rajone buvo aptartas ne kartą. Meras ir šį kartą pabrėžė, kad iš šio įstatymo savivaldybė neprasigyvens ir nepralobs. „Manau, maksimaliai mokestį didinsime tik apleistų sklypų savininkams, o kitų labai neskriausime“, - teigė rajono vadovas. Savivaldybių asociacijos posėdyje buvo kalbama ir apie gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą bei funkcijų vykdymą. „Žinoma, mes tiems gyvuliukams galime ir viešbučius statyti, bet duokite pinigų. Dabar lėšų nėra, o prašo kažką įgyvendinti“, - kalbėjo J. Bertašius. Apie neprižiūrėtų ir valkataujančių gyvūnų problemą ne kartą yra kalbėję ir seniūnai, kurie taip pat akcentavo, kad lėšų stygius - didžiausias stabdis.

„Draugo“ inf.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos