Nuo liepos 1 d., didėjant minimaliam mėnesiniam atlyginimui (MMA), keičiasi privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos dydis, kuris nuo šiol sieks 29 Eur.
Teisės aktuose įtvirtintas PSD įmokos dydis nesikeičia, jis ir toliau lieka toks pat – 9 proc. nuo MMA.
Svarbu žinoti, kad tie žmonės, kurie PSD įmokas iki š.m. liepos 1 d. jau sumokėjo į priekį už kelis mėnesius ar metus (t.y., vykdantys individualią ir žemės ūkio veiklas, įsigiję verslo liudijimus), neturėtų nerimauti. Jiems draustumas PSD nenutrūks ir jie galės gauti reikiamas gydymo paslaugas nemokamai mūsų šalies gydymo įstaigose, turinčiose sutartis su ligonių kasomis. Šios paslaugos jiems ir toliau bus apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
„Draugo“ inf.
Komentuoti
Šiaulietis Rolandas visą gyvenimą norėjo įsigyti naujutelaitį BMW automobilį, visgi vidutinę algą uždirbantis vyras sau to leisti tiesiog negalėjo. Žinoma, visuomet egzistavo paskolos galimybė, tačiau dviejų vaikų tėvas nenorėjo įsipareigoti bankams.
„Visi turime svajonių, aš nesu išskirtinis ir taip pat tokią turėjau. Gal teoriškai ir galėjau sutaupyti svajonių mašinai, tačiau juk turiu ir šeimą – tai būtų labai savanaudiškas poelgis. O imti paskolą vien tam, mano asmenine nuomone, būtų ganėtinai kvaila ir neapdairu“, - pasakojo Rolandas.
Dabar vyras gali pasidžiaugti, jog svajonė jau tapo realybe – prie seno „Renault“ automobilio garaže puikuojasi ir išsvajotasis BMW. Lėšų pastarajam Rolandas gavo... žaisdamas internetiniame kazino.
„Visada sakiau, kad jeigu kažko tikrai labai nori, turi to kažkaip siekti. Aš asmeniškai tai dariau ir ką mes turime? Man pasisekė!“, - džiaugėsi šiaulietis.
Rolandas pinigus savo svajonei uždirbo prie pokerio stalo. Jis varžėsi su žaidėjais iš viso pasaulio ir galiausiai laimėjo išties didelę, 60 tūkstančių eurų siekiančią sumą.
„Daug kas kalba, kad prie to priprantama, kad apskritai, taip žmogus neišlošia, o tik pralošia visus pinigus. Galbūt taip gali būti, jeigu esi besotis ir neturi saiko. Aš į viską žiūrėjau loterijos principu, tikrai neleidau sau ant stalo statyti labai didelių sumų, bet man galiausiai tiesiog pasisekė“, - šypsodamasis pasakojo laimingasis.
Lietuvos banko duomenis, 2013 m. privačių asmenų perlaidos į Lietuvą buvo 5,3 mlrd. Lt, 2013 m. pirmąjį pusmetį jos sudarė 2,2 mlrd. Lt, o 2014 m. per tą patį laikotarpį buvo 2,7 mlrd. Lt. Taigi vien per pirmąjį pusmetį į Lietuvą atkeliavo 0,5 mlrd. litų daugiau nei pernai.
Iš ankstesnių metų statistikos matyti, kad paskutinis metų ketvirtis būna dosniausias metuose – pernai paskutinįjį metų ketvirtį pervesta beveik 1,5 mlrd. litų, tai yra apie 130 mln. litų daugiau nei ankstesnį ketvirtį. Taigi, panašu, kad šiemet gimtinėje likusiems artimiesiems emigrantai perves rekordinę sumą pinigų. Emigrantų perlaidų svarbą pripažįsta ir Finansų ministerija, kuri 2014-2017 m. ekonomikos apžvalgoje nurodo, kad augantis darbo užmokestis, užsienyje uždirbtos pajamos ir geri vartotojų lūkesčiai pirmoje šių metų pusėje vartojimą augino 5,2 proc.
„Draugo“ inf
Seimas pritarė teisingumo ministro Juozo Bernatonio ir susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus pasiūlymams įteisinti piliečių balsavimą internetu. Parengtuose įstatymų projektuose siūloma įteisinti balsavimą internetu Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento rinkimų bei referendumų metu.
Teisingumo ministerijos užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad internetiniam balsavimui pritaria beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų (65 proc.), o nepritaria tik penktadalis Lietuvos gyventojų. Balsuoti internetu galėtų visi Lietuvos gyventojai, kurie gali save identifikuoti internetu elektroniniu parašu arba per elektroninę bankininkystę. Įteisinus balsavimą internetu, galimybė balsuoti tradiciniu būdu ir toliau išliktų. Balsuojant internetu, rinkimų rezultatai būtų apdorojami žymiai greičiau, būtų užtikrinta asmens teisių ir duomenų apsauga ir jų privatumas, reikėtų mažiau lėšų tiek biuletenių spausdinimui, tiek rinkimų komisijų narių darbo užmokesčiui, sumažėtų eilės rinkimų apylinkėse. Iniciatorių teigimu, elektroninio balsavimo sistemai sukurti reikės apie 4 mln. litų. Tam numatoma panaudoti informacinės visuomenės plėtrai numatytas lėšas.
„Draugo“ inf.

Nuotr. Šakiečiai iš mitingo grįžo nusiminę ir pikti, nes dėl pensijų atstatymo ir padidinimo nebuvo pasakyta nieko tokio, kas juos galėtų pradžiuginti.
Į mitingą buvo atvykusi Seimo pirmininkė L. Graužinienė. Mitingo dalyviai jos klausė, kada gi bus atstatytos pensijos, tačiau pirmininkė atsakė, jog tam nėra lėšų. Tuomet pagyvenę žmonės pasiūlė vieną mėnesį seimo nariams nemokėti atlyginimų ir bent kiek kompensuoti pensininkams nuostolius, tačiau seimo pirmininkė atsakė, jog tų pinigų nepakaktų.
Mitingo dalyviai skundėsi mažomis pensijomis, esą jie šiuos pinigus užsidirbo, o dabar niekas jų neatiduoda. Vienas vyriškis guodėsi, jog jam kol kas negrąžinti 16 tūkst. litų.
Dėl Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos pateikti 258 prašymai.
Socialinės paramos skyriuje yra 133 tokie prašymai. 125 prašymai jau išsiųsti Valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jie apsvarstyti ir laukiama atsakymų iš komisijos. Kiekvieną pareiškėją ir jos pagimdytus, ir iki 8 metų užaugintus vaikus, pagal valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, privaloma patikrinti Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre. Jei bent vienas pateko į šios institucijos duomenų bazę, teks laukti, kol bus pateiktas atsakymas. Visos Lietuvos savivaldybės teikia užklausas, todėl atsakymų tenka ilgai laukti.
„Draugo“ inf.
„Norite būti sveiki – rinkitės sveikatai palankesnius maisto produktus su simboliu „Rakto skylutė“,- teigia Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau bėda, jog Lietuvoje mažai produktų atitinka šio Europos Sąjungoje paplitusio ženklo kriterijus.
Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Simboliu pažymėtuose produktuose yra gerokai mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos ir daugiau maistinių skaidulų. Ministerija tikina, kad įdiegus šią ženklinimo sistemą, rinkoje atsiradę nauji produktai bus naudingi ne tik sveikatai, bet ir ekonomikai, nes išsiplės maisto produktų asortimentas, vartotojų ratas, be to, maisto gamintojams atsivers naujos rinkos užsienio, ypač Skandinavijos, šalyse. Maisto gamintojai, gaminantys įsakyme nurodytus kriterijus atitinkančius produktus, galės savanoriškai ir nemokamai paženklinti juos simboliu „Rakto skylutė“.
Simbolis „Rakto skylutė“ plačiausiai paplitęs ES tarp panašios paskirties ženklų, Europos Komisija jį laiko objektyviausiu, taip žymimi maisto produktai Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje. ES šalių rinkoje yra jau dešimtys tūkstančių pavadinimų produktų, pažymėtų šiuo simboliu. Švedijoje jis naudojamas jau ilgiau kaip 20 metų. Ženklinamiems gaminiams nustatyti kriterijai vienodi visose šį simbolį taikančiose šalyse. Ženklo naudojimo kontrolė ir maisto produktų priežiūra rinkoje bus atliekama pagal Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktus.
„Draugo“ inf.
Ministrų kabinetas pasitarime pritarė Viešojo valdymo tobulinimo komisijos pasiūlymams dėl mažų įstaigų (iki 20 pareigybių) skaičiaus mažinimo.
Ministerijos, kurių valdymo srityse veikia tokios įstaigos, turės įvertinti pateiktus konkrečius pasiūlymus ir iki 2014 m. kovo 1 d. pateikti komisijai šių įstaigų pertvarkymo ar veiklos optimizavimo planus. Lietuvos viešajame sektoriuje veikia daug smulkių įstaigų, nemažai jų likę po apskričių reformos. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iš 538 biudžetinių įstaigų 78 įstaigos yra labai mažos – jose dirba iki 20 darbuotojų.
Pasiūlymai dėl mažų įstaigų veiklos tobulinimo yra orientuoti į teritoriniu principu veikiančių įstaigų jungimą į vieną juridinį asmenį arba prijungimą prie centrinės įstaigos. Taigi, rimtos permainos gali paliesti ir Šakių rajone veikiančių valstybinių įstaigų darbuotojus.
„Draugo“ inf.
Paieška
Archyvas
Paskutinės naujienos
Populiarios naujienos
UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos