petrucionisLietuva yra tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Ne tik geografine ar kultūrine prasme, bet ir politikos erdvėje. Esame veikiami ir stebimi tiek Vakarų Europos, tiek kaimyninės Rusijos. Lemiamais momentais priešprieša yra labai akivaizdi. Todėl visų pirma, reikia atsakyti į klausimą: su kuo mums pakeliui?

Jei valstybę galima ir norima įsivaizduoti kaip nepriklausomą ir savarankišką Europos naciją, būtina apsivalyti nuo prorusiškų interesų veiksnio. Antradienio vakarą LRT eteryje signataro A.Patacko sviesta stiklinė į buvusį komunistą V.Bernatonį yra gan puikus egzistuojančios priešpriešos pavyzdys. Jeigu socialistinio liaudies fronto narys vadina V.Landsbergį nusikaltėliu ir žada visuotinį turto perdalijimą, tai kelia nerimą ne vien dėl valstybingumo tęstinumas galimybės, bet ir dėl asmens laisvių suvaržymo. Nors A.Paleckio partijos požiūris yra pats radikaliausias ir neturintis jokių sugretinimų, Lietuvoje egzistuoja ir kiti politiniai dariniai, kurių ryšys su Kremliumi yra nepaneigiamas. Taigi, kokios tos prorusiškos partijos ir kuo jos pavojingos Lietuvai?
 
Iš Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų išskirčiau visą didįjį opozicinį trejetą: socialdemokratų, darbo bei tvarkos ir teisingumo partijas, - kaip vienaip ar kitaip susaistytas su interesų grupėmis iš Rusijos. Socialdemokratai arba „valstybininkai” po valstybinės transformacijos pernakt iš komunistų tapę teisėta demokratine partija iki šiol turi svariausią įtaką instituciniam aparatui. Senieji „nomenklatūrininkai” privatizavo „Lietuvos dujas” už daugiau nei 10 kartų mažesnę sumą negu rinkos kaina. Įmonė perleista dviem energetikos gigantėms, tarp jų ir „Gazprom“, kuris šiandien tiekia dujas Lietuvai didžiausia kaina visoje Europoje! Antra didelė apgavystė – LEO LT. Net neatsižvelgiant į tai jog, prarasti šimtai milijonų litų iš biudžeto, svarbu užfiksuoti paprastą faktą – LSDP iniciatyva dar 2008 m. siekta turėti atominę elektrinę šalyje. Šiandien, vykstant realioms diskusijoms dėl VAE statybų, „valstybininkai” teigia, jog Lietuvai elektrinės nereikia ir energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos esą nereikalinga. Antras pavojus -  suvirintojas iš Rusijos ir darbingoji partija. 1995 m. V. Uspaskich, iki tol kelis metus dirbęs suvirintoju tiesiant Kėdainių dujotiekį, „netikėtai”kažkieno pagalba pradėjo savo dujų versliuką Lietuvoje. Vos išrinkus prezidentu V.Adamkų kėdainiečio įmonei „Jangila” iškeltas 271 mln.litų ieškinys. Tuomet ir prasidėjo nuolatinis „kankinio” tampymas po teisėsaugos institucijas, tiesa, A. M. Brazausko vyriausybės metu įtarimai dingo. Jie atsinaujino 2006m., kai už juodąją buhalteriją V.Uspaskich pabėgo į Rusiją ir Maskvoje net surengė spaudos konferenciją tema „Žmogaus ir piliečių teisių pažeidimai Lietuvoje!“ Visi šie ir dar nepaminėti „nuotykiai” niekaip netrukdo būti pirmaujančiose apklausose partijos vedliui. Lygiai kaip R.Paksui turėti nemenką rinkėjų armiją, netrukdo buvusi artima „bičiulystė” ir finansiniai saitai su J.Borisovu. Nepaisant to, jog Lietuva tapo pirmąja Europos valstybe nuvertusia savo prezidentą, mes ir vėl juo tikime!

Lietuva myli savo herojus, ypač „kankinius”. Galima teigti, jog opozicijos jėgos žygiuoja pergalingu žingsniu.  Didysis trejetas jau spaudžia vieni kitiems rankas – nutarta kurti bendrą koaliciją. Nesinori liūdinti „teisingumo” ištroškusių rinkėjų, jog pasirinkimas bent jau abejotinas. Verta tik prisiminti, kokie interesai gali suvienyti naująją daugumą.

Mindaugas Petručionis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos