[petrucionisTautiečiai linkę niekinti politinę valdžią. Nesvarbu ar ji primestinė ar sava. Nemėgo lietuviai nei ponų bajorų, nei atėjūnų iš kompartijos. Laimei, turime demokratinius rinkimus. Galima rinkti doriausius ir patikimiausius piliečius.

Dėl neįprastų priežasčių kartais renkami tie, kurie yra melagiai, prasikaltę ar nepatikimi. Šitie, matai,dažnai pažada daugiausiai. Gražūs jų žodžiai, o kartais ir tiesmukai įbrukti pinigai, pelno piliečių palankumą. Imi ir stebies tada: ko gi taip pigiai parsiduodat? Atsakymai gali būt tik du: arba niekas nebetiki, jog turi bent menką balsą savoje valstybėje ir nebemato prasmės, arba yra apatiški politikai ir valstybės reikalams. Tai dviguba mentaliteto ir susvetimėjimo problema, o gal tiesiog neišmanymo?

Piliečių ir jų atstovų santykius gaubia nesupratinga praraja. Rinkėjai tvirtina, jog visi yra nepadorūs (drįsčiau šiuo klausimu suabejoti), tuo tarpu išrinktieji atsako paprastai: mes išrinkti tautos. Abi pusės, suprantama, yra teisios. Pažengusiose demokratijose, visgi situacija išsisprendžia gan elementariai. Susikompromitavę ar netinkami politikai yra nebeperrenkami ir jų vengiama. Lietuvos atveju, rodos, viskas yra kiek komplikuota. Laiminčių partijų vadovai yra persekiojami teisinės atsakomybės ar net tiesmukai savo interesus „derinantys” su kitos valstybės politiniais interesais. Pastarieji porinkiminiai įvykiai rodo, jog piliečių savigarba pažeista ne tik dėl neįvykdomų rinkiminių pažadų, bet ir dėl vulgaraus asocialių, neblaivių ar teistų piliečių balsų pirkimo. Įtariamos visos trys didžiosios opozicinės partijos, rodos, sumanė grįžti į valdžią pasitelkdamos net ir gana vulgarias, nedemokratiškas priemones. Tai suveikė – rinkimai  beveik įtikinamai laimėti. Smagu, jog į apgaulę sureagavo bent jau studentai, pasitikę Z.Vaigauską demonstratyviais plakatais. Kiti gi teisinasi, jog taip įvyksta visuomet per rinkimus. Visgi turėtų būti bent jau nesmagu prisidėjus prie politinės partijos, besinaudojančios asocialiaisiais.
 
Valstybė atsiranda ir yra palaikoma bendro intereso ir susitarimo.Kolei pilietis nesugeba suprasti, jog jo teisės ir orumas yra pažeidžiami, tol atsiranda tų, kurie sugeba tai išnaudoti. Tarp valdžios elito ir balsuotojų turėtų egzistuoti dvipusis ryšys. Piliečių nekompetencija leidžia didžiausioms apgavystėms likti nepastebėtoms.

Mindaugas Petručionis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos