petrucionisLietuva yra tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Ne tik geografine ar kultūrine prasme, bet ir politikos erdvėje. Esame veikiami ir stebimi tiek Vakarų Europos, tiek kaimyninės Rusijos. Lemiamais momentais priešprieša yra labai akivaizdi. Todėl visų pirma, reikia atsakyti į klausimą: su kuo mums pakeliui?

Jei valstybę galima ir norima įsivaizduoti kaip nepriklausomą ir savarankišką Europos naciją, būtina apsivalyti nuo prorusiškų interesų veiksnio. Antradienio vakarą LRT eteryje signataro A.Patacko sviesta stiklinė į buvusį komunistą V.Bernatonį yra gan puikus egzistuojančios priešpriešos pavyzdys. Jeigu socialistinio liaudies fronto narys vadina V.Landsbergį nusikaltėliu ir žada visuotinį turto perdalijimą, tai kelia nerimą ne vien dėl valstybingumo tęstinumas galimybės, bet ir dėl asmens laisvių suvaržymo. Nors A.Paleckio partijos požiūris yra pats radikaliausias ir neturintis jokių sugretinimų, Lietuvoje egzistuoja ir kiti politiniai dariniai, kurių ryšys su Kremliumi yra nepaneigiamas. Taigi, kokios tos prorusiškos partijos ir kuo jos pavojingos Lietuvai?
petrucionisKovoje dėl piliečių balsų vyrauja specifinis ir dažnai minimalistinis politinis diskursas.  Visa politika tampa vietine. Noriu pasakyti tai, jog rinkimuose svarstomų temų spektras apsiriboja savu kiemu. Nesvarbu, ar tai būtų imperialistinė JAV, Vokietija ar Lietuva – rinkėjams labiausiai rūpi girdėti pasisakymus apie kasdienius, tiesiogiai juos varžančius klausimus: nedarbas, mokesčiai, socialinė nelygybė, brangstančios prekės bei paslaugos. Lietuvos atveju, kryptingai pamirštamas bet koks ilgalaikės vizijos scenarijus tiek vidinėje, tiek tarptautinėje erdvėje. Galima išskirti kelias konkrečias temas, kurių politinės partijos vengia ar bent jau nepažymi debatuose.

Užsienio politikos sfera. Rodos, jog priklausomybė nuo ES niekaip neįpareigoja kuriant prerogatyvas ateinančiai kadencijai. Anaiptol,  būsime pačiame Senojo žemyno sūkuryje. 2013 m. antroje pusėje Lietuvai teks pirmininkauti ES, kas leis bent jau iškelti į europinę dienotvarkę šaliai aktualias problemas. Deja, kol kas net sunku įsivaizduoti kai kuriuos galimai būsimus ministrus diriguojant ES susitikimuose. Rodos, truks ne tik inovatyvių ir solidžių pasisakymų, bet ir elementarios kompetencijos laisvai šnekėti bent jau viena ar dviem vakariečių kalbomis.  Pasivadinę drąsia ir imlia šalimi, galime šį įvaizdį visiškai sugriauti. Tokie yra neruošiami namų darbai Europai šiandien. Juo smarkiau tylima dėl ekonominių ir energetinių dvišalių santykių su kaimyninėmis valstybėmis.Atominės elektrinės statymas, energetikos tiltas į Vakarus ar pozicija dėl dialogo su Baltarusija ir Rusija lieka ganėtinai per toli nuo rinkiminio eterio. Paradoksas paprastas: strateginių užsienio klausimų ignoravimas atsilieps vidiniam šalies galios mažėjimui.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos