Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 
Gerb. "Draugo" skaitytojai, noriu savo džiaugsmu ir kaip kuriomis mintis pasidalinti su Jumis. Štai jau trečia diena, kaip esu pakilioj nuotaikoj ir ne todėl, kad artėja LR Prezidento rinkimai. Mat gavau šventinį gegužės 9-osios "Vakarų žinių" numerį, kurio pirmasis puslapis "papuoštas" stambiu šriftu retoriniu klausimu: Kam Lietuvai Briuselio matrioškos? Iš tikrųjų kam? Juk turime puikiausių matrioškų su rusišku kvapeliu, taip sakant originalų.
 
Nors esame tamsūs kaimo žmonės, sakykim – "runkeliai" bet atmintį dar turime. Juk ne taip senai, tos pačios matrioškos važiavo į Maskvą. Ir ne "Stalino saulės" parvežti, o savo partijos vedliui gerų žinių pranešti, nes jis tuomet "plušėjo" tremtyje ir ne Ženevoje, o Maskvoje. O žinia buvo tokia, kad Lietuva jau pasiruošus jo sugrįžimui. Tiesa, pradžioje bus šiokių tokių sunkumų, bet tai tik šou, spektaklis, komedija, kurioje viešai prieš kameras, reikės pademonstruoti "metalines apyrankes", mūsų teisėsaugos sargų uždėtas. Kodėl taip nesvetingai sutikote žmogų, sugrįžusį iš gimtinės į "tėvynę"? Gėda! Bet dabar matome, kaip tas vedlys dosniai atsidėkoja tai matrioškai: puošia ją, šukuoja, dizainerius jai samdo, nenuostabu, juk tai nacionalinio pasididžiavimo simbolis. Nors antra vertus, kaip matriošką nerenk, o ji vis vien pasiliks tik matrioška.

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 

 

Ar žinote, kas yra strugas?

Lenkai sako, kad tai staliaus įrankis medienai obliuoti. Lietuviai sugalvojo kitokį jo pakaitalą. Tai didelis peilis lenktais galais medžiui nužievinti, jo galuose – rankenos. Įsižiūrėjęs į šį daiktą namiškiams paliepiau ir mane vadinti Strugu. Taip įsivardijęs net uždainavau:

 

Mano tėvas buvo stalius,
Padėjėjas buvau aš.
Mano tėvas vyges darė
O į vyges – spėkit, kas?

 Ne! ne! Nepagalvokit nieko blogo. „Dariau“ tik į vystyklus.

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 
Tokios tolimos ateities dar niekada neteko prognozuoti. Bet po 2009 metų birželio, kai Premjeras eilinį kartą apkarpė Lietuvos biudžetą, išvydau pranašingą sapną: saulė perpus prarado savo ryškumą ir tuo pat metu lygiai tiek pat pinigų buvo nurėžta iš biudžeto, tai yra irgi perpus.
 
Taigi tame mano sapne nurėžus biudžetą visiems paprastiems žmogeliams buvo labai trumpai paaiškinta (bet visi iškart suprato): darbo yra. Bet tiktai vienoj vietoj – apsaugoj. Visi tenai ir puolė, bet ne visi papuolė, mat priėmė tik labiausiai kampuotus. Kam pavyko tapti apsauginiais, tuos Lietuvos oligarchai tuoj išgraibstė, apginklavo kalašnikovais ir apsistatė savo tvoras keturguba apsauga. Sukruto ir medikai. Visos gydymo įstaigos pasipuošė grotuotais langais ir durimis, o greitosios pagalbos mašinos skubiai išvežiojo ligonius nežinoma kryptimi be teisės sugrįžti.

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 
Susitikus kaimyną ligoninėje giliai susimąsčiau, ar nereikėtų apie tai pakalbėti garsiai. Ar galima tokia lengva ranka išmesti tėvą iš namų, kaip pasielgė mūsų kaimynė?
 
Išmetimas į 30° šalčio temperatūrą, dėl noro jėga atimti žemės lopinėlį, tam kad dirba žemėtvarkos skyriuje ir žino kokius pinigus iš to galima išspausti.
 
Ar mes auginame tokią žiaurią kartą, ar dar daug tėvų laukia toks likimas? Padiskutuokime, išreiškime savo nuomonę!

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 
Susimąsčiau, kad metas griebti jautį už ragų, taip ir padarysiu. Aplinkui nesuksiu, o rėšiu tiesiai, man patiko konkurso įsteigtas pagrindinis prizas, tad verta pasistengti.
 
Kartais nusivylęs žmogus pasakojo, jog svajonės nesipildo. Galiu papriekaištauti, nes jos pildosi tik tada jai dėl to stengiesi ir viską darai kad išsipildytų, tik nereikia pasiduoti ir nuleisti rankų. Man taip pat reikia didelio užsispyrimo, kad toks noras ar kokia svajonė išsipildytų.
 
Užsispyrimo aš tai turiu, nes gal dėl to jog gimusi po Ožiaragio ženklu. Šiaip prakalbinti galiu bet ką, galiu užkalbinti ir įžymiausią "žvaigždę", ir patį prezidentą. Kartais jei ką sumąstau padaryti, mano šeima sako: ar nebijai apsijuokti. Keista, tačiau nebijau, nes neimu į galvą ką apie mane galvoja kiti, visiems juk neįtiksi. Vyras man dažnai priekaištauja, kai ant sofos atsisėdus rašau eiles ar straipsnius žurnalams, sako: gal knygą parašysi, vis rašai ir rašai. Knygai parašyti reikia gero įkvėpimo ir visiškos ramybės.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos