„Mums pavyko įšokti į europinių lėšų traukinį. Dėkojame Šakių savivaldybei ir Šakių vandenims už tai, kad turime galimybę būti įvardinti kaip Šakių miesto ir bendruomenės dalis, nors kai kas to nepripažįsta, nes dažnai esame traktuojami kaip atskira respublika“,– teigė Šakių sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas Edmundas Kučiauskas.Nuotr. Pamatę vykdomus darbus sodų sklypų savininkai pagalvojo, kad galbūt įgyvendinama sena jų svajonė ir yra asfaltuojami keliai. Deja, šio noro išsipildymo dar teks palaukti.
Šiuos žodžius pirmininkas taria ne be reikalo – perėjus lieptelį per Siesartį, pačioje Šakių miesto širdyje esantys „Draugystės“ sodai jau seniai turėjo būti miesto centro dalis, bet kol kas jie gyvuoja kaip atskira, pašaliečiui nepažįstama teritorija: ten dar nėra normalių kelių, iki šiol nebuvo ir vandens bei nuotekų tinklų.
Lėšų pakako ne visoms gatvėms
Vis tik ledai pradėjo judėti, nes Šakiams priklausančiuose „Jaunystės“ ir „Draugystės“ soduose spalio mėnesį turėtų būti baigtas ir priduotas Šakių vandenų ir Šakių savivaldybės vykdytas Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektas. „Vandentiekis ir nuotekos – didelė paspirtis. Pagal dabartinį projekto etapą įrengtos vandentiekio ir nuotekų trasos, tik tenka apgailestauti, kad ne visoms gatvėms pakako lėšų – vienoje iš penkių gatvių neturėsime nuotekų tinklo, nors techninės galimybės prisijungti tikriausiai bus ir tiems gyventojams. Kalbu apie Draugystės 5-ąją gatvę“, – sakė E. Kučiauskas.
„Naudodamiesi proga, dėkojame rangovams ,,Jurmelsta“ už nelengvomis sąlygomis sparčiai atliekamus darbus, už supratimą ir geranorišką reagavimą į sklypų savininkų pretenzijas ir pageidavimus“, – kalbėjo E. Kučiauskas.
Jungtis neprivalės
Mėlyni stulpeliai pakelėse žymi vandentiekio atšakas, kad gyventojai galėtų prisijungti prie sistemos. Tai padaryti jie turės savo lėšomis. Jungiantis prie nuotekų tinklų teks prasikasti per kelią. „Bėda šita yra. Projekte ji neišspręsta dėl per siaurų gatvių“, – pasakojo E. Kučiauskas.
Pažymėtina, kad nors aplinkos reikalavimai ir didėja, kol kas žmonės, kurie yra įsirengę vietinius valymo įrengimus ar šulinius, neprivalo jungtis prie bendrų tinklų. Pripažinus įrengtus tinklus tinkamais naudoti, sodų savininkai, jeigu norės prisijungti prie vandentiekio, turės prisijungti ir prie nuotekų tinklų.
Apvylė keliai
E. Kučiauskas teigia, kad ne visi sklypų savininkai patenkinti iškasinėtais keliais, tačiau dauguma džiaugiasi vykdomu projektu, ypač tie, kurie soduose norės gyventi. „Dauguma žmonių yra už bendrą reikalą, jie solidarūs, prisideda, nori kartu kurti gerovę“, – džiaugėsi pirmininkas.
Nemaža dalis sodų sklypų savininkų pamatę ant kelio pilamą smėlį pamąstė, kad ketinama kloti asfaltą, tačiau, deja, teks nusivilti. „Pagal projektą turėjo būti atstatyta buvusi kelių būklė, bet tai padaryti buvo nelengva, nes viskas iškasiota, todėl pagrindą sutrombavo, pila sluoksnį smėlio ir ant jo bus užpiltas žvyro sluoksnis. Šulinių dangčiai pasislėps po danga“, – pasakojo apie gyventojus suklaidinusius darbus E. Kučiauskas.
Bendrija kelių asfaltavimui lėšų neturi, jų nenumatyta ir savivaldybės biudžete. Kelius kol kas sklypų savininkai tvarkosi savomis lėšomis, nes įstatymiškai traktuojama, jog tai privati sodininkų teritorija. „Per trejus metus suvežta 700 tonų žvyro. Pats žvyras ant kelio neatsigula. Yra požiūris, kad talka yra atgyvena, tačiau reikia dirbti visiems kartu. Reikia atsakomybės, noro ir draugiškumo“, – teigė E. Kučiauskas.
Viltys tolimoje perspektyvoje
Tikėtina, kad gali pasikeisti sodų statusas, nes pamažu jie susilieja su miestų teritorija ir yra apgyvendinti. Šakių miesto bendrojo plano sprendiniuose yra numatyta sodų teritorijų konversija į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritoriją joje numatant būtiniausius infrastruktūros elementus: normalaus pločio gatves, vandentiekį ir kanalizaciją. „Jei taip būtų, bendrijos idėja susilpnėtų ir netektų prasmės“,– svarstė valdybos pirmininkas.
„Tolimoje perspektyvoje sodų keliai gali būti įtraukti į vietinės reikšmės kelių tinklą, atlikus kadastrinius matavimus ir įregistravus į nekilnojamojo turto registrą. Viskas būtų daroma už bendrijos lėšas, vėliau remdamasi teisės aktais savivaldybė tas išlaidas galėtų kompensuoti ar atlyginti. Politikai buvo sukalbę, kad 2016 m. gal bus skirta biudžeto lėšų šioms procedūroms. Kada sodų keliai bus įtraukti į vietinės reikšmės kelių tinklą, priklauso nuo ilgų procedūrų, einančių nuo viršutinių iki žemutinių institucijų“, – teigė E. Kučiauskas.
Valdybos pirmininkas sodą „Draugystėje“ įsigijo 2002 m. „Tik savaitgaliais ten dirbau. Pirmininku tapau, kai 2012 m. mane išrinko bendrijos narių susirinkime.Daug metų svajojau ir pats apsigyventi soduose, bet nebuvo sąlygų. Nuleisdavau rankas, kad nėra komunikacijų“, – pasakojo E. Kučiauskas
Pakalbinta soduose sutikta Teresė pasakojo, kad sklypą čia turi nuo 1964 m. Ji prisimena, kad anksčiau soduose būdavo draudžiamos bet kokios statybos, todėl kuklią priebėgą nuo lietaus vyras susirentė naktį. Kruopščiai prižiūrimame 8 arų sklypelyje moteris darbuojasi, kiek leidžia jėgos. Ji nesitiki, kad darbus pratęs vaikai. „Jie tikrai čia negrįš“, – įsitikinusi moteris.
Iš viso soduose yra 210 sklypų, 185 savininkai, nuolat gyvenančių, kurie turi namus ir moka už atliekų tvarkymą, – apie 17.
Sima Kazarian
Dalė iš Griškabūdžio:
