Jau ne pirmi metai kiekvieną rudenį susiduriame su gadinamų vietinės reikšmės kelių problema. Aktualiausia ši problema kaimiškų teritorijų gyventojams, apie kurių gyvenamąsias sodybas ūkininkauja stambūs žemvaldžiai. Kaip pavyzdys Šakių seniūnijoje gali būti ne vienerius metus gyventojų galvos skausmu tapęs vietinės reikšmės kelias, kuris eina nuo regioninio kelio Šakiai–Slavikai link Valakbūdžio kaimo ir susijungia su kitu vietinės reikšmės žvyrkeliu Išdagai–Naudžiai–Valakbūdis.

 

Kaip sako Šakių seniūnijos seniūnas Dalius Jasevičius, šis vietinės reikšmės kelias nėra strategiškai labai svarbus Valakbūdžio ar kitų aplinkinių kaimų gyventojams dėl to, jog šie mielai gali naudotis kitu vietinės reikšmės keliu, kuris eina praktiškai nuo Išdagų kaimo iki Valakbūdžio bei tęsiasi dar toliau iki kitų vietinių ar regioninių kelių. Pasak seniūno, šis vietinės reikšmės žvyrkelis yra žymiai kokybiškesnis, todėl juo vietos gyventojai galėtų dažniau ir naudotis. Tačiau  kasmet prieš lapkričio pirmą tiek Valakbūdžio kaimo gyventojai, tiek į jame esančias kapines atvykstantys aplankyti artimųjų kapų giminaičiai iškelia tą pačią, jau įsisenėjusią problemą. Ir nieko nuostabaus, kad ir šįmet Šakių seniūnija gavo gyventojų skundą, kad žvyrkelis, kuris jungia kelią Šakiai–Slavikai ir minėtąjį kaimą, yra smarkiai apgadintas sunkiasvorių transporto priemonių ir lengvaisiais automobiliais yra nepravažiuojamas. Anot gyventojų, šį vietinės reikšmės kelią labiausiai gadina aplinkinių ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių sunkiasvorė technika, todėl jie turėtų tuo keliu pasirūpinti arba bent jau padaryti jį pravažiuojamą.

Paliktas likimo valiai

Dėl šios priežasties į Šakių seniūniją lapkričio 10 d. rinkosi aplink minėtą kelią savo žemes dirbantys žemdirbiai, kurie sprendė kartu su seniūnu klausimą, kas ir kaip privalo minėtą žvyrkelį tvarkyti. „Grūduva“, viena iš stambesnių mūsų rajono  bendrovių, yra pagrindinė to kelio naudotoja, nes jai šis žvyrkelis yra strategiškai svarbus norint patekti iš ūkio bazės į Valakbūdžio ir kitų kaimų teritorijose naudojamą žemę. UAB „Grūduva“ gamybos padalinio vadovas Bernardinas Petras Vainius sako, kad jų bendrovė nuo atsakomybės tvarkyti minėtąjį žvyrkelį niekada ir nesikratė. Priešingai, nors šiuo keliu naudojasi ir daugiau aplinkinių ūkininkų, „Grūduva“ jau daugelį metų yra pagrindinė ir bene vienintelė bendrovė, kuri pagal galimybes jį tvarko, prižiūri. Tačiau, anot B. P. Vainiaus, apmaudu, kad seniūnija, kuriai iš tiesų priklauso rūpintis savo teritorijoje esančiais vietinės reikšmės keliais, šį žvyrkelį yra palikusi „likimo valiai“ ir niekada dėl jo galvos niekas nesuko.

„25-erius metus seniūnija nieko nedarė šitam keliui. Iš esmės jam reikalingas kapitalinis remontas. Mūsų bendrovė kaskart jį tik aptvarko, tačiau tai problemos neišsprendžia“,– aiškina padėtį B. P. Vainius.

Taip pat, anot gamybos padalinio vadovo, gaila, jog ir kiti juo besinaudojantys stambūs žemvaldžiai žvyrkelio netvarko. Pavažiavus šiuo keliu Valakbūdžio kaimo link, vos už poros kilometrų išvysime šalikelėje sukrautą medieną, kurią čia neseniai pasidėjo viena įmonė, kuri ją gamina aplinkui esančiuose miškuose. Vadinasi, stambių žemvaldžių ir įmonių, šiuo keliu besinaudojančių, yra ir daugiau. Antanas Matijošaitis – dar vienas žemvaldys, ūkininkaujantis netoliese minėto kaimo, sako:

„Aš šiuo keliu naudojuosi labai mažai, daugiau čia pravažiuoju su lengva mašina. Man jis nėra aktualus ir reikalingas. Jeigu aš kuriais vietinės reikšmės keliais rajone ir naudojuosi, tai aš pats juos tvarkau, be niekieno prašymo.“

Ūkininkas mano, kad šis žvyrkelis yra jau nekokybiškai nutiestas prieš daugelį metų, dar kolūkių laikais. Taip pat jo niekas iš pagrindų ir netvarkė.

Susitikimo metu ūkininkai siūlė seniūnijai šį kelią sutvarkyti pritraukiant kokio nors projekto lėšas, kad jis būtų kapitališkai suremontuotas.

Seniūnas D. Jasevičius mato šitą problemą kitomis akimis. Anot seniūno, šis kelias tikrai nėra prioritetinis. Šakių seniūnija turi savo ribose 117 km vietinės reikšmės kelių, tarp kurių yra strategiškai žymiai svarbesnių objektų nei minėtas vos kelių kilometrų  žvyrkelis.

„Ūkininkai yra minėto kelio pagrindiniai naudotojai, tačiau, problemai iškilus, ją spręsti jau privalo seniūnija“, – sako seniūnas.

Keliu rūpinasi vieni

Paskutinį kartą šiuo žvyrkeliu UAB „Grūduva“ rūpinosi lapkričio 6 d., jį vėl eilinį kartą palygindama savo iniciatyva. Tačiau, anot B. P. Vainiaus, tai šios problemos iš esmės neišsprendžia ir antradienį vykusiame susitikime su seniūnijos atstovais buvo priimtas sprendimas, nors seniūnas ir nebuvo juo patenkintas, jog artimiausiu metu seniūnija pati parodys norą tvarkyti žvyrkelį bei skirs tam tikrą sumą pinigų bent jau žvyrui ar kitai medžiagai įsigyti.

„Visi keliai yra valstybiniai, mums ir šis kelias nepriklauso, nėra nuosavas. Mes sutinkame pagelbėti seniūnijai ir duosime savo techniką reikalingoms medžiagoms parvežti bei sutinkame pagreideriuoti, palyginti šį kelią. Tačiau aš vis tiek lieku prie nuomonės, jog seniūnija turi ieškoti išeičių, kaip spręsti kelio problemą iš esmės, nes jam reikia jau ne kosmetinio, bet kapitalinio remonto“, – aiškino B. P. Vainius.

Be to, B. P. Vainius yra ne tik minėtos bendrovės gamybos padalinio vadovas, bet ir rajono tarybos narys. Kaip jis pats sako, jau ne kartą yra siūlęs priimti mūsų savivaldybei tokį sprendimą, pagal kurį vietinės reikšmės keliais privalėtų rūpintis ir visi žemės ūkio paskirties žemės valdytojai. Taip biudžete atsirastų papildomų lėšų vietinės reikšmės keliams tvarkyti. Tačiau į šį tarybos nario pasiūlymą dar niekada mūsų rajono savivaldybėje nebuvo rimtai sureaguota, todėl vietinės reikšmės keliai ir toliau yra tvarkomi iš lėšų, kurios yra skiriamos pagal Kelių priežiūros programą. Šiais metais iš šios programos vietinės reikšmės keliams mūsų rajonui buvo skirta 1 mln. 90 tūkst. eurų, Šakių seniūnijai iš šių lėšų buvo skirta 261 tūkst. eurų. Prioritetines sritis pagal trimetę programą savo seniūnijose numato patys seniūnai, vėliau jas dar svarsto rajono speciali komisija.