Sausio 14 d. savivaldybės vicemero Edgaro Pilypaičio kabinete vyko pasitarimas su rajono Bendruomenių centro pirmininke ir kitais nevyriausybinių organizacijų atstovais dėl savivaldybės finansinio prisidėjimo prie rajono bendruomenių Socialinės apsaugos ir darbo bei Žemės ūkio ministerijoms teikiamų projektų.

 

Prasidėjus naujiems metams planus ir strategijas kuria rajono bendruomenės, kaip per artimiausius trejus metus pritraukti savo teikiamiems projektams lėšų. Šiuo metu rajono bendruomenės 2016–2018 metams teikia 44 projektus Socialinei apsaugos ir darbo ministerijai bei 36 projektai teikiami Žemės ūkio ministerijai. Rajono savivaldybės vadovai suka galvas, kaip sukurti optimalią savivaldybės strategiją, pagal kurią būtų galima sureguliuoti bendruomenės teikiamų projektų koefinansavimą. Kaip sakė savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas, lig šiol mūsų savivaldybė visada ieškodavo lėšų iš savo biudžeto, kad galėtų prisidėti prie bendruomenių teikiamų projektų. Tačiau per keletą metų susiklostė tokia situacija, kad bendruomenės kitų rėmėjų ir neieško bei teikia projektus ministerijoms tikėdamos, kad savivaldybė eilinį kartą skirs reikiamą koefinansavimą. Rajono meras Juozas Bertašius mano, kad bendruomenių teikiamų projektų finansavimo strategiją reikėtų savivaldybei keisti iš esmės: kai kurios bendruomenės teikia projektus jau daug metų ir gavo finansavimą ne vienam savo projektui, o yra rajone ir tokių bendruomenių, kurios nė vienam savo teiktam projektui pinigų iš savivaldybės negavo. Regioninės plėtros skyriaus vedėjas antrina merui ir sako, kad bendruomenės teikia labai panašaus pobūdžio projektus. Daugiausia bendruomenės strateginiuose planuose yra numačiusios sutvarkyti poilsio ir rekreacijos zonas, įrengti pramogų parkus su treniruokliais, sutvarkyti patalpas, kurias būtų galima pritaikyti verslui, puoselėti jau sukurtus tradicinius amatus kaime.

„Susidaro įspūdis, kad kaime nieko daugiau nereikia – tik treniruoklių, ir patalpų, kurios būtų pritaikytos bendruomenės poreikiams“, – sako V. Girdauskas.

Iš anksto nereikia panikuoti

Anot Bendruomenių centro pirmininkės Grinos Šnirpūnienės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikiamiems projektas savivaldybės finansinis prisidėjimas nėra būtinas, tačiau, savivaldybei prisidėjus, bendruomenės gauna daugiau konkursinių balų, pagal kuriuos ir yra vertinamas kiekvienas projektas. Prie Žemės ūkio ministerijai teikiamų projektų 10 proc. finansinis prisidėjimas yra būtinas. Tačiau, anot mero padėjėjo Rimanto Valiuko, kai kuriose savivaldybėse yra prigijusi praktika, kad bendruomenės pačios ieško privačių finansuotojų. Mūsų savivaldybė visada pati ieškodavo lėšų, kaip prisidėti prie bendruomenėse įgyvendinamų projektų. Prie dabar jau planuojamų teikti Žemės ūkio ministerijai bendruomenių projektų 2016 metams savivaldybei tektų prisidėti beveik 25 tūkst. eurų. Socialinės apsaugos ir darbo misterijai teikiamiems projektams reikalingas (tačiau neprivalomas) 25 tūkst. 600 eurų koefinansavimas. Savivaldybės administracijos vadovai skėsčioja rankomis – tokių pinigų rajono biudžete tikrai nėra, juo labiau, kad teikiami projektai nėra vienodai reikšmingi, kaip jau anksčiau buvo minėta. Tačiau G. Šnirpūnienė sako, kad panikos iš anksto kelti nėra reikalo, mat kai kurie projektai ministerijose tikriausiai nesurinks reikiamo konkursinių balų skaičiaus ir bus atmesti. Šiuo metu rajono savivaldybė yra numačiusi įsteigti atskirą fondą bendruomenių teikiamų projektui bendrafinasavimui, į kurį 2016 m. planuojama skirti 20 tūkst. eurų.