baneris leidinys

melioracijaRita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Ar uždegs rajono tarybos nariai žalią šviesą dviem stambiems melioracijos projektams, paaiškės artimiausiame rajono tarybos posėdyje šią savaitę. Vieną projektą užsimojo įgyvendinti Šakių rajono savivaldybės administracija per Žemės ūkio skyrių ir pritraukti didžiules Europos Sąjungos lėšas, kitą paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikia „Sudargo melioracija“, tačiau pastaroji nori, kad prie koefinansavimo prisidėtų ir rajono savivaldybė.

Nuotr. Ko reikia, kad būtų pritrauktos Europos Sąjungos lėšos stambiam projektui tarėsi (iš kairės) Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vilhelm Haase, UAB „Geotakas“ projektų konsultantas Petras Punys, rajono meras Juozas Bertašius, savivaldybės administracijos direktorius Evaldas Sniečkus.
 
Aptarė perspektyvas

Nuo 2013 m. spalio mėnesio Nacionalinė mokėjimo agentūra renka paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros programą (KPP) priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ gauti. Ar pasinaudoti tokia galimybe, kai stambiems melioracijos projektams įgyvendinti mūsų rajone galima pritraukti net 80 proc. Europos Sąjungos lėšų, ir ko reikia, kad projektas būtų palaimintas Žemės ūkio ministerijos, praėjusią savaitę neeiliniame susitikime tarėsi rajono meras Juozas Bertašius, savivaldybės administracijos direktorius Evaldas Sniečkus, savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vilhelm Haase bei UAB „Geotakas“ projektų konsultantas Petras Punys.

Pirmiausia – Būblelių užtvanka

Anot savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto V. Haase, pirmiausia mūsų rajone pasinaudojus unikalia proga reikėtų sutvarkyti Būblelių užtvanką, kuri jau kuris laikas yra avarinės būklės. Pagal ruošiamą projektą „Šakių rajono savivaldybės Būblelių ir Žvirgždaičių kadastro vietovėse esančių statinių rekonstravimas“ jo įgyvendinimui reikėtų netgi 375 tūkst. eurų. Iš jų pagal šį projektą 277 tūkst. skirtų Europos Sąjunga, o 20 proc. (97 tūkst.) turėtų prisidėti mūsų savivaldybė. Tai ir buvo pagrindinis momentas, dėl ko buvo diskutuota neeiliniame susitikime. Ar tikrai Būblelių užtvanka yra prioritetinis mūsų rajono objektas, ar savivaldybė pajėgi garantuoti tokį prisidėjimą?

Anot rajono mero J.Bertašiaus, reikia džiaugtis, kad didžiulę dalį investicinių projektų mūsų rajone pavyko įgyvendinti dar tada, kai nereikėjo tokio didelio prisidėjimo kaip dabar. Tačiau, pasak mero, „traukiantis“ rajono biudžetui ir vis sunkėjant reikalavimams skolinantis, reikia atsižvelgti į esamą situaciją ir praleisti tokios progos nedera.

„Gali būti, kad netolimoje ateityje prisidėjimo koeficientas savivaldybėms tik augs, todėl 20 proc. dar yra reali sąlyga“, – konstatavo J. Bertašius.

Kaip sako projekto konsultantas P. Punys, surinkus tinkamą balų skaičių, savivaldybės galimybės laimėti šį projektą yra labai didelės.

Projektas apims daugiau objektų

Įgyvendinant šį projektą numatyta rekonstruoti Žemės ūkio skyriaus specialistų avarinės būklės laikomą Būblelių tvenkinio užtvanką su šachtiniu vandens numetėju, taip pat renovuoti 4,017 km  Būblelių kadastro vietovėje esančių griovių, aštuonias pralaidas, 48 vienetus drenažo žiočių, o Žvirgždaičių kadastro vietovėje – 8,020 km griovių, penkias pralaidas 50 vienetų drenažo žiočių bei suremontuoti keturis tiltus. Anot savivaldybės Žemės ūkio specialisto, šiais metais dar bus tvarkomos Kidulių, Ritinių, Voverių tvenkinių užtvankos, tačiau jau ne pagal šį projektą. V. Haase įvardija, kad bloga Sintautų tvenkinio užtvankos būklė, tačiau kol kas jai sutvarkyti lėšos nenumatytos.

Projektą teikia ir „Sudargo melioracija“

Teikti paraiškas paramai pagal veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ gali ne tik savivaldybės, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, į kurias gali vienytis ūkininkai, žemės ūkio bendrovės bei kiti žemės naudotojai. Būtent tokia asociacija yra susikūrusi Sudarge, kuri taip pat ketina pasinaudoti šia galimybe ir teikia paraišką NMA norėdami rekonstruoti visiems asociacijos nariams priklausančias ir valstybines melioracijos sistemas. Pagal jų teikiamą paraišką yra numatyta Sudargo kadastro vietovėse pagerinti iki 170 ha žemės ūkio plotų naudmenų, rekonstruoti iki 9 km drenažo rinktuvų, 26 km sausintuvų bei rekonstruoti 4 km griovių. Projektui įgyvendinti reikalinga pinigų suma negali viršyti 300 tūkst. eurų. Pagal nustatytą tvarką 80 proc. visų reikalingų šiam projektui įgyvendinti lėšų būtų skiriama iš minėtų ES fondų, 10 proc. užtikrinti lėšų turėtų patys melioracijos sistemų naudotojai – „Sudargo melioracija“, o 10 proc. turėtų skirti rajono savivaldybė, nes žemės ūkio vandentvarkos statiniai yra ne tik žemės sklypų valdytojų, bet ir valstybės turtas. Anot asociacijos narių, melioracijos statiniai dėvisi, genda, didėja užmirkusios žemės plotai. Valstybės skiriamo finansavimo nepakanka gedimams šalinti. Žemės naudotojai kasmet dėl to patiria didžiulius nuostolius. Melioracijos statiniai funkcionuoja tik sujungti į bendrą sistemą su valstybiniais įrenginiais, todėl, tvarkant savo valdose esančią melioraciją, svarbu, kad būtų tvarkoma ir valstybinė. Dėl šios priežasties asociacijos prašo savivaldybės prisidėjimo prie būsimo projekto. Ar savivaldybės tarybos nariai „palaimins“ tokį asociacijos prašymą, paaiškės artimiausiame rajono tarybos posėdyje.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos